MOKSLASplius.lt

Vyskupas Motiejus Valančius suartino Lietuvos ir Lenkijos istorikus

Simono Daukanto premija už Motiejaus Valančiaus „Namų užrašus“

Kovo 11 d. atnaujintoje Lietuvos mokslų akademijos Konferencijų salėje visuotinio Akademijos susirinkimo ataskaitinėje sesijoje buvo teikiami LMA 2007 m. premijų laureatų diplomai. Istoriko Simono Daukanto premija paskirta Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne profesorei habil. dr. Aldonai Prašmantaitei ir Lenkijos istorikui, Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesoriui LMA užsienio nariui habil. dr. Janui Jurkiewicziui.

Abu istorikai yra parašę solidžių darbų, išleidę reikšmingų knygų, o Simono Daukanto premiją jiems pelnė jų bendras darbas parengiant spaudai Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus iki tol rankraščiais buvusius užrašus. Šią 933 puslapių knygą pavadinimu Namų užrašai 2003 m. lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis pagrečiui išleido UAB „Baltų lankų“ leidyba. Knygą parengė, straipsnį ir paaiškinimus parašė, lenkišką tekstą išvertė Aldona Prašmantaitė, lenkišką tekstą sutvarkė Janas Jurkiewiczius, o lotynišką tekstą parengė ir vertė Eugenija Ulčinaitė.Istoriko Simono Daukanto premijos laureatą prof. Janą Jurkiewiczių sveikina istorikas Lietuvos MA tikrasis narys Vytautas Merkys

Mokslo Lietuva pakalbino abu Simono Daukanto premijos laureatus, prie kurių prisidėjo ir mūsų iškilus istorikas Lietuvos MA tikrasis narys Vytautas Merkys, pasveikinęs laureatus. Išties malonios aplinkybės lėmė, kad buvo galima tegul ir spontaniškai pakalbinti tris puikius istorikus. Pabrėžtina, kad su prof. Janu Jurkiewicziumi bendravome lietuvių kalba.

Mokslo Lietuva. Sveikindamas abu Simono Daukanto premijos laureatus pirmiausia norėčiau paklausti mūsų gerbiamojo svečio Jano Jurkiewicziaus: ką Jums reiškia Simonas Daukantas?

Janas Jurkiewiczius. Simonas Daukantas – didis Lietuvos istorikas. Todėl gauti Simono Daukanto premiją man yra didelė garbė. Esu dėkingas Lietuvos mokslų akademijos prezidentui akad. Zenonui Rokui Rudzikui, taip pat akad. Vytautui Merkiui, kuris inicijavo knygos Motiejus Valančius. Namų užrašai leidimą. Taip pat esu dėkingas prof. Aldonai Prašmantaitei, kuri atliko pagrindinį darbą sudarydama šią knygą ir parengdama spaudai. Ji ne tik iššifravo vyskupo Motiejaus Valančiaus rankraštį, bet ir išvertė jį iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą.

ML. Manau, kad prie M. Valančiaus tekstų mes dar grįšime, bet pirma norisi sužinoti prof. Jano Jurkiewicziaus nuomonę, ką reiškia lenkų istorikams Simonas Daukantas, kiek jis Lenkijoje girdėtas, žinomas?

J. Jurkiewiczius. Lenkijos lituanistams tai reikšminga figūra, tik gaila, kad tų lituanistų istorikų Lenkijoje nėra daug. Yra du svarbiausi centrai: vienas – Adomo Mickevičiaus universitete Poznanėje, antras – Varšuvos universitete. Krokuvos Jogailaičių universitete taip pat yra gerų lituanistų. Savo darbe pasigendu tokių knygų, kokių yra parašęs prof. Vytautas Merkys apie Simoną Daukantą. Tik gaila, kad ji dar neišversta į lenkų kalbą. Todėl Daukantas Lenkijoje nėra plačiau žinomas. Čia geriau žinomas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

ML. Ar Lenkijoje Valančius žinomas pirmiausia kaip aukštas Katalikų bažnyčios hierarchas, o gal ir kaip Lietuvos dvasinio atgimimo, kultūros, literatūros ir visuomenės veikėjas?

J. Jurkiewiczius. Pirmiausia Valančius mums įdomus kaip Lietuvos istorikas, be to, vienas pirmųjų. Valančius parašė ir 1848 m. išleido dviejų dalių istorinį veikalą Žemaičių vyskupystė. Katalikų Bažnyčios istoriją tyrinėjantys Lenkijos mokslininkai juo ligi šiol naudojasi – knyga buvo išversta į lenkų kalbą ir išleista Krokuvoje 1898 metais.

ML. Koks tai tekstas – „Namų užrašai“?

Aldona Prašmantaitė. Tai dienoraštinės vyskupo Motiejaus Valančiaus pastabos, rašytos lenkų kalba, su intarpais lotynų kalba. Didžiąją dalį teksto sudaro Bažnyčios padėtį liečiančių dokumentų nuorašai bei išrašai. Vytautas Merkys. Profesorius Janas Jurkiewiczius ir kolegė Aldona Prašmantaitė knygoje Namų užrašai Motiejų Valančių Lenkijoje išgarsino kaip žymų to meto Lietuvos veikėją, ypač kaip katalikų vyskupą, taip pat tautinį veikėją, didį visuomenininką. Aldona Prašmantaitė yra Varmijos–Mozūrijos universiteto profesorė. Dirbdama Lietuvos istorijos institute ji turi kantrybės važinėti į Lenkiją, ten skaito paskaitas. O prof. Janas Jurkiewiczius išmoko lietuviškai, nors Lietuvoje niekada negyveno. Tai rodo atsakingą lenkų istoriko požiūrį į Lietuvos istoriją ir ne tik į ją. Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje ne veltui yra žymiausias Lenkijoje lituanistikos centras.

2001 m. minėjome Motiejaus Valančiaus 200-ųjų gimimo metų jubiliejų. Tada ir kilo mintis parengti ir išleisti M. Valančiaus Namų užrašus. Vyskupas šių užrašų nebuvo numatęs spausdinti. Tai labai solidi knyga tiek pagal apimtį, tiek pagal išliekamąją vertę. Prof. J. Jurkiewiczius archeografiniu požiūriu puikiai sutvarkė Valančiaus tekstą, o kolegė Aldona labai gerai išvertė į lietuvių kalbą, parašė knygos įvadą. Atskirą straipsnį parašė ir profesorius.

Malonu, kad jų darbas įvertintas ne tik dabar Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. 2005 m. A. Prašmantaitė apdovanota žurnalo Przegląd Wschodni premija šaltinių leidybos kategorijoje už leidinio Motiejus Valančius. Namų užrašai parengimą. Šis apdovanojimas skiriamas užsienio ir Lenkijos istorikams. Šiais metais apdovanojimas kovo 29 d. Varšuvoje bus įteiktas E. Rimšai.

J. Jurkiewiczius. Turiu pažymėti, kad imtis Motiejaus Valančiaus Namų užrašų buvo prof. Vytauto Merkio iniciatyva, svarbiausią darbą atliko Aldona, o aš tik prisidėjau prie šio didelio darbo. Žinoma, premija, kurią man įteikė, patinka, bet ir pats darbas man buvo didelis malonumas. Dirbdamas prie Valančiaus rankraščių turėjau progą susipažinti su vyskupo mintimis, jo gyvenimu ir veikla.

ML. Ar darbas prie rankraščių Jums kaip istorikui atvėrė naujų, nežinomų dalykų?Akad. Vytautas Merkys ir Istoriko Simono Daukanto premijos laureatai – prof. habil. dr. Aldona Prašmantaitė

J. Jurkiewiczius. Taip, iš rankraščių sužinojau daug naujų dalykų. Pirmiausia kaip tyrinėtojas patyriau didelį pasitenkinimą. Esu labai dėkingas prof. Vytautui Merkiui ir Aldonai Prašmantaitei, kurių dėka faktiškai man ir teko gilintis į Valančiaus veiklą ir šį lietuviams tokį svarbų istorijos laikotarpį.