Lazerinių tyrimų centre

Kada peliukas prabils baritonu

Lietuvos lazerių pramonės pardavimai 2006 m. sudarė 69 mln. Lt, o 2007 m. pasiekė apie 75 mln. Lt (tai sudarė 6,63 proc. lazerių mokslinės rinkos dalį pasaulyje), tačiau šalies lazerių ir šviesos technologijų verslo atstovai kalba ir rašo apie tiesiog grandiozinius tikslus. Spaudoje yra šmėstelėjęs ir toks užmojis: iki 2017 m. šiuos pardavimus padidinti iki 500 mln. Lt. Ar tik neblefuoja gerbiami verslininkai?

Aišku, kad ateities viltis jie sieja ne su Lietuvos lazerinėmis technologijomis ar jų paklausa šalyje. Jie žvalgosi į kitus pasaulio regionus, pirmiausia į Pietryčių Aziją, kur jaučiamas pramonės pagyvėjimas, kai kas kalba net apie bumą. Bet kuriuo atveju lazerinių technologijų verslo atstovai kuria visai realius planus, kaip čia būtų galima pasišildyti rankas prie Rytų ugnelės. Ką gali patys pasiūlyti Rytams, tiksliau Pietryčių Azijos kraštams? Kadangi paklausa naujoms lazerinėms technologijoms ten sparčiai didėja, su savo lazeriais norėtų spraustis ir lietuviai. Regis, esama susidomėjimo ir iš galimų pirkėjų.

Tiesa, kyla nemažai klausimų. Ligi šiol Lietuvos lazerių ir lazerinių technologijų kūrėjai labiau buvo žinomi kaip mokslo tikslams kuriamų ir gaminamų lazerių rinkos žaidėjai (80 proc. parametrinių šviesos generatorių ir stiprintuvų gamybos rinkos pasaulyje), o tai ne visai tas pats, kas pramoniniai technologiniai lazeriai. Pagunda skverbtis į pramoninę lazerinių technologijų rinką labai didelė, nes šios srities gaminių paklausa pasaulyje yra bene 15 kartų didesnė už mokslinių lazerių paklausą. Sunkiai palyginami dydžiai.

Lietuvos lazerių pramonė nėra didelė (75 mln. Lt pardavimas per metus), bet ir šios pramonės beveik visi gaminiai ligi šiol keliaudavo tik užsienio užsakovams. Tiesa, dabar į kitas šalis iškeliauja 95 proc. pagamintos produkcijos, o 5 proc. lieka Lietuvoje. Mat šiokių tokių pokyčių įnešė struktūrinių fondų lėšos, iš tų pinigų pradėta pirkti šiek tiek ir Lietuvoje pagaminamų lazerinių technologijų. Pirma kregždė gal dar ne pavasaris, bet poslinkis malonus.

Prognozuojama, kad iki 2010 m. medžiagų apdirbimui skirtų lazerinių sistemų rinka peršoks per 10 mlrd. eurų. Kąsnis, kurį stengiasi apžioti garsiausi technologinių lazerių gamintojai pasaulyje. Jų privalumai – tai gamybos pajėgumai, finansiniai ištekliai ir daugiametė šios veiklos mokslinė bei technologinė patirtis.

Kokius kozirius šiame žaidime gali išmesti Lietuvos lazerininkai? Ar nepramiegojo pasaulyje vykstančių procesų, kur pirmenybė buvo teikiama techologiniams lazeriams, o Lietuvoje daugiausia dėmesio skirta mokslui skirtų lazerių ir lazerinių techologijų kūrimui? Net jeigu ir tektų sutikti su tokiu vertinimu, visada būtų galima rasti paaiškinimą, kodėl taip įvyko. Užtektų prisiminti mūsų dar tik augusių bendrovių išteklius, galimybes, pagaliau lengva būti protingiems vakarykštę dieną vertinant kitos dienos ryto žvilgsniu.

Taigi kokios Lietuvos lazerininkų galimybės tarti savo žodį tarptautinėje technologinių lazerinių technologijų rinkoje? Tegul tas balsas šiandien dar nenuskambės sodriu baritonu, bet gal bent peliuko cyptelėjimu pranešime apie savo buvimą šios rinkos segmente? Pirmiausia turime solidų įdirbį ultrasparčių lazerinių impulsų technologijoje. Vieną jos gaminį jau buvome paminėję – tai femtosekundinis lazeris Phares. Ekspla lazerines medžiagų mikroapdirbimo stakles sugebėta parduoti Taivanui, ir tai jau nanotechnologijų lygmens produktas. Yra ir kitų laimėjimų, o svarbiausias – šių eilučių autoriaus akimis – turime labai solidų intelektinį šios srities potencialą, savo kailyje nerimstančius kūrėjus. Juokas juokais, bet stebuklus daro tik žmonės. Tai štai iš šių savo sritį mylinčių ir ją išmanančių žmonių galima laukti didelių dalykų. Ir mes jų sulauksime. Tuo įtikina labai rimtai, iš esmės dirbamas darbas, kur „šventoji trejybė“ – mokslas, studijos ir verslas – telkdama pastangas, tegul ne per metus ar dvejus, bet savo užsibrėžtus tikslus pasieks. O tie tikslai labai ambicingi.

LASERLAB

LRC yra LASERLAB-EUROPE susivienijimo, vienijančio 18 didžiausių Europos lazerinių laboratorijų, narys. Viena šio susivienijimo veiklų – tarptautinės prieigos teikimas projektų vykdymui. Yra tarptautinė atrankos komisija, kuriai projektus gali teikti Europos šalių mokslininkai. Komisija projekto vykdytoją papratai nukreipia į kurią nors susivienijimo laboratoriją (centrą), kuriame jis ir dirba. Per LASERLAB susivienijimą LTC 32 mokslininkai iš įvairių šalių jau yra vykdę 16 projektų. Projektui vykdyti skiriama dvi savaitės. Atvykusiems projekto vykdytojams LTC darbuotojai padeda paruošti eksperimentą, suderinti reikiamą lazerį. Įprasta, kad atvykėliai atsiveža tiriamų medžiagų pavyzdžius, o kartais atvažiuoja tik su gera idėja, kurią Vilniuje gali įgyvendinti. LTC iš to bendradarbiavimo šiek tiek uždirba, nes Europos Sąjunga moka už suteiktas paslaugas, aparatūros naudojimą. LASERLAB gauna tam tikrą sumą lėšų, kurias paskirsto atskiroms susivienijimo narėms.

Beje, postūmį LTC tapti LASERLAB nariu suteikė su Krašto apsaugos ministerija įsigytas kiek didesnių galimybių lazerinis tyrimų kompleksas. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija Krašto apsaugos ministerija 2000–2001 m. gavo lėšų vykdyti programai Mokslinių centrų renovacija. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė lėšų infrastruktūrai sutvarkyti, o įrangą nupirko Krašto apsaugos ministerija. Tuo metu Lietuvoje buvo keturi moksliniai centrai, ir pagreitis, kurį jiems suteikė minėtas tų centrų renovacijos projektas leido ne tik atsistoti ant kojų, bet ir įsitraukti į tarptautinį bendradarbiavimą.

Jau buvome užsiminę apie svarbią LTC veiklą bendrose laboratorijose su kitomis Lietuvos lazerinių technologijų bendrovėmis – su UAB Altechna, UAB Standa, moksline gamybine firma Šviesos konversija. Dalį savo įrangos kompanionai skiria bendriems darbams pagal aukštųjų technologijų plėtros projektus.Viena iš jų – Lazerinio mikroapdirbimo laboratorija, nuo kurios kelių darbų aprašymo ir pradėjome šį straipsnį. Tiesa, prie žurnalistų dinamito ar kitų sprogmenų lazerio spinduliu fizikai nepjaustė, pavojingų eksperimentų nedemonstravo – turi ir kitų darbų. Tiesiog vaizdžiai nupasakojo savo naudojamų lazerių galimybes. Doktorantas Andrius Melninkaitis net pasvajojo apie tokį lazerinių technologijų taikymą: po žmogaus kraujagysles „vaikštinėja“ mikrorobotukas ir jas valo, naikina ligų sukėlėjus.

Kur lietuviai pirmauja

Be mikroapdirbimo laboratorijos, LTC dar yra ir kitų su lazerių bendrovėmis įsteigtų laboratorijų. Vienoje iš jų tobulinami parametriniai šviesos generatoriai, sukurti bendrovėje Šviesos konversija. Šie generatoriai taikomi medicinos, chemijos, biologijos ir kitų sričių tyrimams.

Atkreipkime dėmesį: bendrovės Šviesos konversija ir Ekspla parduoda 80 proc. parametrinių šviesos generatorių pasaulyje. Todėl šią Lietuvos bendrovių produkciją V. Sirutkaitis šmaikštaudamas vadina „nacionaline“, ir net lygina su lietuviškais cepelinais, kurie vadinami nacionaliniu lietuvių patiekalu. Garsios JAV lazerinės laboratorijos Spectra Physics ir Coherent neretai komplektuoja lietuviškus parametrinius šviesos generatorius su savo gaminamais dideliais lazeriniais kompleksais. Jie tokiu būdu gali keisti lazerio bangos ilgį, taip įmanoma dirbti su skirtingiausiais objektais. Kad veiktų tokie keičiamos spalvos lazeriniai kompleksai, reikia didelio impulsų intensyvumo. Femtosekundiniai ir kai kurie pikosekundiniai lazeriai kaip tik ir leidžia generuoti tuos pakankamai trumpus didelio intensyvumo impulsus. Kol kas Lietuvoje gaminami parametriniai šviesos generatoriai gana konkurentiški ir paplitę pasaulinėje rinkoje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas