Ne validavimas, o tinkamumo pripažinimas

Dr. Jonas Klimavičius

Mokslo Lietuvos 5-asis numeris labai humanitariškas. Ypač viltingas mokslotyrininko prof. Algimanto Nako rūpinimasis kalbos kultūra viršūnėse (įskaitant šeriuotų ypatų humoro laidas), iš kurių pavyzdys eina žemyn. Malonu, kad keliamas ir geros anglų kalbos pavyzdys, tik ko anglistikos profesorė taip komunikuoja daugelyje sferų ir, nepaisydama Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, nelietuviškai baudžiamai išsireiškia?..

Yra ir vieno kalbos dalyko – produkto validavimas – svarstymas. „Validavimu siekiama sudaryti tokias sąlygas, kad gamybos tarpiniuose procesuose nebūtų nė vieno gaminio ar aplinkos sąlygų, neatitinkančių numatytų normatyvinių reikalavimų“ (p. 2) – aiškinimas, ne iš aiškiųjų (sudaryti sąlygas, kad nebūtų sąlygų!..). Žinoma, tai nei patikra, nei testavimas, bet tokių pakaitų nė nesu girdėjęs (tik atestavimą). Mat net tris kartus esu dalyvavęs šio dalyko svarstybose (2001, 2005 ir 2007.).

Tas dalykas nėra naujas, tik lietuviai viską daro lėtai ir kiekvienas tik sau ir savo kontorai.

1936 m. Tarptautinių žodžių žodyne žodis validacija (lot.) – „teisėtumo, tikrumo, vertės, tinkamumo pripažinimas, patvirtinimas“, validuoti – „pripažinti vertu, teisėtu, tikru, tinkamu“. Mūsų tarptautinių žodžių žodynai nėra norminiai bendrinės kalbos žodynai, tik dabar imama galvoti, kad galėtų ir turėtų tokie būti. Pagrindinis tikslas yra minimalus – paaiškinti, ką tie tarptautiniai žodžiai reiškia. Vėlesni mūsų tarptautinių žodžių žodynai, artimesni vartosenai, žodžių validacija, validuoti visai nepateikia, tik 1985 m. ir 2001 m. žodynuose yra būdvardis validłs (lot. stiprus) – patikimas. Iš kur ir kam? Primenama, kad ši anglybė vis dėlto yra lotyniškos kilmės, todėl tarsi privalomas tarptautinis žodis. Bet lot. validus – 1. sveikas, stiprus, tvirtas, o ne validłs. Taigi nėra reikalo šio lotyniško būdvardžio skolintis ir kitomis reikšmėmis – 2 prk. 1) ypatingas, įtakingas, 2) veiksmingas, paveikus, 3) galiojantis, 4) didžiulis, didelis; sunkus, 5) tinkamas, 6) įtikimas, įtikinamas (K. Kuzavinis, Lotynų–lietuvių kalbos žodynas, 2007). Turim tik daiktavardį invalidas, bet jeigu iš šios grupės dar ką skolintumesi, būtinai turėtume derintis prie jo – sistemiškumo principas reikalautų (plg. determinizmas – indeterminizmas, variantas – invariantas; indukcija – dedukcija, involiucija – evoliucija).

Joks argumentas nėra pranc. validation „pripažinimas teisėtu, galiojančiu“ / ir valide „stiprus, tvirtas, drūtas, teisėtas, įteisintas, galiojantis“ ir kitų romanų kalbų atitinkami žodžiai, nes tos kalbos yra lotynų kalbos dukterys, taigi kitokių žodžių jos nė negali turėti. Viduramžių Anglijos karaliaus dvaras kalbėjo prancūziškai ir prisiėmė daugybę prancūziškų skolinių. Vokiečių kalba šiuo požiūriu yra tarpinė – neretai turi ir prancūzišką (ar anglišką) skolinį (tarptautinių žodžių kategorijos Vakarų kalbose nėra), ir savą atitikmenį, nes veikė atkaklus ir gana protingas vokietinimas (purizmas). Taigi Validation – Gültigkeitserklärung, Validität – 1. Rechtsgültigkeit, 2. Gültigkeit (mokslinio bandymo), 3. Übereinstimmung (rezultato) (Duden Fremdwörterbuch, 1982). Taigi lietuvių kalba neprivalo rikiuotis į kokią tarsi tarptautinę gretą, o turi vadovautis aiškiu ir tvirtu skolinimosi principu – skolintis tik tai, ko neturi savo arba negali pasidaryti. Ir mums reikia iš karto galvoti apie pakaitą, o ne atitikmenį, nes anglizacijos bangos atitikmenis lengvai skandina ir lieka tik anglybės.

Stengtasi taip ir daryti. Verčiamieji žodynai nešoko pagal svetimų kalbų dūdelę. Juoba to nelinkę daryti terminų žodynai, pvz.: valid – 1. galiojantis, teisėtas, 2. pagrįstas; validate – 1. paskelbti galiojančiu, suteikti juridinę galią, 2. patvirtinti; validity – 1. galia, galiojimas: validity in law – įstatymo galia, juridinis galiojimas, 2. pagrįstumas, patikimumas; invalidation – teisinės galios atėmimas, pripažinimas negaliojančiu (V. Bitinaitė, Mokomasis anglų–lietuvių kalbų teisės terminų žodynas, 1998.). Tiesa, neaprobuotame Psichologijos žodyne (spec. red. R. Augis ir R. Kočiūnas, 1993) yra validumas (rus. валидность, angl. validity) – „eksperimentų ir psichologinio matavimo priemonių (daugiausia testų) kokybės kriterijus – jų tinkamumas, adekvatumas“, nors netiesiogiai čia pasakytas ir atitikmuo – tinkamumas. Tų pačių metų L. Jovaišos žodyne Pedagogikos terminai (tikrino ir rekomendavo Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyrius) validumas neteikiamas – žr. tinkamumas – validity, Gültigkeit, äåéńņāåķķīńņü – 1) „vertinimo laipsnis, kuriuo nustatomas matuojamų daiktų ar reiškinių atitikimas tikrovei“, 2) „vertinamojo objekto atitikimas keliamiems reikalavimams“, 3) „diagnostinės metodikos galia atskleisti tikrovišką vertinamo objekto vaizdą“. Taip yra ir naujajame L. Jovaišos Enciklopediniame edukologijos žodyne (2007). Mokslo įstaigų terminologija lietuvių kalbos paiso.

Verslo terminologijai to labai trūksta. Štai departamentiniai farmacininkai, paaiškinę, kad reikia „kontroliuoti kiekvieną technologinį procesą, operaciją, įrenginį, veiklos etapą, naudojamas medžiagas ir pan. Visiems šiems veiksniams įteisinti, patvirtinti vartojamas terminas validation, taigi netiesiogiai pripažinę lietuviškus atitikmenis įteisinimas, patvirtinimas, tuoj pat teigia, kad žodžių įteisinimas, pripažinimas, tvirtinimas „reikšmė neatspindi tikrosios prasmės“… Kontrargumentas, kad įteisinimas yra tik teisės aktu – silpnas ir ne visai teisingas, bet tiek to – ieškokim geresnio. Galima paisyti ir to, kad patvirtinimas – ir statement, ratification, affirmation, assertion. Bet validity yra tinkamumas, validation – tinkamumo pripažinimas.

Geros terminologijos praktika būtinai grindžiama teorija (ypač sistemiškumo principu) ir tradicija. Apgraibomis ir ad hoc terminologijos darbas nedirbamas. Ir ne tuščioje vietoje. Tradicija labai svarbi. Jei jos nepaisytume ir būtume smulkmeniškai priekabūs, liktume be lietuviškų pakaitų. Sakysim, griežtai, formaliai logiškai apkasas turėtų būti „apkastas“ – ne atviras, o uždaras, bet šis yra blindažas; pagal keptuvę virtuvė gal turėtų būti „puodas“, o tas kambarys – miegamojo pavyzdžiu – verdamasis, bet ten ir kepama, tai kas tada?.. Sėdėti akope ir kuknioje? Tačiau yra vartosenos tradicija ir puodai stovi savo vietose. O jei ir graikai būtų buvę kvailai priekabūs, tai ir geometrijos mes neturėtume, nes pažodžiui tai tik „žemės matavimas“, o ne matematiniai kūnai ir figūros. Kalba yra tokia ori ponia, kurios galima tik paprašyti leidimo, o ne ją bandyti ir prievartauti.