Europos globalizacijos fondo parama

Šarūnas Birutis
Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys

Pasaulio ekonomikos globalizacija neaplenks ir Lietuvos, o jos įtaka ateityje tik didės.

Nuo globalizacijos padarinių jau yra nukentėjusios Lietuvos tekstilės, elektronikos ir kitos gamybos sritys.

Viena iš labiausiai nukentėjusių įmonių yra Panevėžio kineskopų gamykla Ekranas. Ji neatlaikė stiprios pasaulinės konkurencijos televizorių gamybos rinkoje. Bankroto procedūrą pradėjęs Ekranas žemyn tempia ir jam detales tiekusį Vilniaus vingį. Dėl globalizacijos padarinių sunkumų gali patirti ir Šiaulių televizorių gamykla, dalis tekstilės ir aprangos įmonių, pavyzdžiui, Alytaus tekstilė jau kelerius metus turi didelių finansinių sunkumų.

Jau dabar Lietuvos įmonės turi rengtis globalizacijos iššūkiams, be to, žinoti, kad kilus krizei jos gali pasinaudoti naujo ES fondo parama.

Europos Komisijos siūlymu steigiamas naujas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), kurio biudžetas - iki 500 mln. eurų per metus. Fondas bus skirtas finansiškai paremti konkrečius Europos Sąjungos (ES) šalių įmonių darbuotojus, nukentėjusius nuo globalizacijos. Vienas dažniausių tokių padarinių - didelių įmonių iškėlimas iš ES į trečiąsias šalis. Taip, pavyzdžiui, atsitiko Prancūzijoje - šalis neteko kelių tūkstančių darbo vietų, kai iš Europos gamybą iškėlė didelė JAV kompiuterių bendrovė. Po šio įvykio Prancūzija pareikalavo, kad padarinius padėtų likviduoti ir ES.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, dėl kurio nuostatų dabar vyksta diskusijos Europos Parlamente ir kitose ES institucijose, padėtų nuo globalizacijos nukentėjusių įmonių darbuotojams gauti vienkartines darbo užmokesčio priemokas, persikvalifikuoti, padėtų ieškoti naujų darbo vietų. Fondo lėšomis galės pasinaudoti kelios dešimtys tūkstančių darbuotojų, ypač iš didelį globalizacijos poveikį patyrusių prekybos ar gamybos sričių bei regionų. Vis dėlto Fondas - laikina socialinės apsaugos priemonė. Ji padės, jei dėl globalizacijos įmonė iškels gamybą iš ES į trečiąją šalį ir be darbo liks ne mažiau kaip tūkstantis darbininkų. Tokiu atveju jiems galės būti mokamos pašalpos su sąlyga, kad bedarbiai aktyviai ieškosis kito darbo. Papildomų išmokų numatyta ir vyresniems kaip 50 metų darbininkams. Pagal Europos Komisijos siūlymą Fondo paramą galės gauti tik konkretūs darbininkai, bet ne įmonės ar šalys. Taip pat fondas neskirs lėšų darbininkams, jeigu jie neteks darbo jų įmonei perkėlus gamybą į kitą ES šalį. Tiesa, dėl šio reikalavimo dar vyksta diskusijos.

Pagal dabartinį projektą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama galės būti teikiama tik tokiais dviem atvejais: kai iš įmonės atleidžiama daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų, įskaitant ir tiekėjų bei tolesnės grandies įmonių atleistus darbuotojus, regione, kuriame gyvena 150-800 tūkst. gyventojų ir kurio nedarbo lygis didesnis už šalies narės ar ES vidurkį. Tokie reikalavimai bus taikomi didelėms įmonėms. Antruoju atveju parama bus teikiama, kai per 6 mėn. laikotarpį vienoje ar keliose įmonėse viename iš sektorių atleidžiama mažiausiai 1 tūkst. darbuotojų. Šis kriterijus taikomas vidutinėms ir smulkioms įmonėms. Dėl minėtų kriterijų dabar vyksta diskusijos Europos Taryboje ir Europos Parlamente.

Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, kurio narys yra šio straipsnio autorius, neseniai įvyko pasikeitimas nuomonėmis dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo nuostatų. Daugiausia diskusijų sukėlė reikalavimai dėl atleidžiamų darbuotojų skaičiaus - mažesnės ES šalys siekia, kad šis paramos kriterijus būtų sumažintas, o didžiosios valstybės pritaria Europos Komisijos siūlymui. Komitete taip pat siūlyta fondo paramą teikti ir toms įmonėms, kurių veikla iškeliama ne tik į trečiąsias šalis, bet ir į kitas ES valstybes, kur darbo sąnaudos mažesnės. Pasiūlymo šalininkai argumentavo, kad tokia pataisa reikalinga dėl ES šalių ekonominio išsivystymo skirtumų.

Komitete buvo aptartas ir bendro finansavimo klausimas. Europos Komisija siūlo, kad gaunama iš EGF parama neturi viršyti 50 proc., o likusią sumą turi teikti ES valstybė. Vis dėlto ES narės gali stokoti biudžeto lėšų. Dėl to pasiūlyta šalims palankesnė schema - 70 proc. paramos siūloma skirti iš EGF, o 30 proc. - iš ES narės biudžeto.

Dokumentą svarstant Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitete buvo pasiūlyta ir ‘apsaugos’ sąlyga. Jos tikslas - kad parama galėtų būti suteikta ir toms nuo globalizacijos nukentėjusioms įmonėms, kurių atleidžiamų darbuotojų skaičius neatitinka Europos Komisijos nustatytų kriterijų. Tokiais išskirtiniais atvejais siūloma išmokėti pašalpų suma per metus neturėtų viršyti 10 proc. Fondo išlaidų.

Šio straipsnio autoriaus nuomone, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos reikalavimai mažoms šalims yra pernelyg aukšti. Būtų tikslinga dėl globalizacijos paramos atleidžiamų darbuotojų skaičių sumažinti iki 500, o atleidimo laikotarpį prailginti nuo 6 iki 10 mėnesių. Tokie reikalavimai būtų optimalūs, nes tada daugiau Lietuvos įmonių galėtų pasinaudoti Fondo parama.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra Europos Sąjungos solidarumo simbolis. Fondui lėšos nebus skiriamos atskira biudžeto eilute - jos bus kaupiamos iš nepanaudotų ES biudžeto lėšų. Fondas papildo jau esamas pagalbos priemones, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą, EQUAL iniciatyvą ir kt. Globalizacijos fondas galės skirti lėšų tik ES valstybės prašymu. Paramos prašytoja turės pateikti įrodymus, kad konkrečios bendrovės darbuotojai yra atleidžiami dėl globalizacijos padarinių.

Šiuo metu bankrutuojančių Lietuvos įmonių, pavyzdžiui, Ekrano darbininkams, globalizacijos Fondas pagelbėti negalės, nes bankrotas kineskopų bendrovei paskelbtas anksčiau, nei pradės veikti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Iš jo pagalbos ateityje galėtų tikėtis kitos globalizacijos įtaką jaučiančios įmonės. Tikimasi, kad Fondas pradės veikti nuo 2007 m. pradžios. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete dėl Fondo nuostatų bus balsuojama šių metų spalio pradžioje.

Labai svarbu, kad Lietuvos įmonės būtų informuotos ir galėtų laiku pasinaudoti nauja ES finansine pagalba, kuri sušvelnintų socialinį smūgį.