Žemėje kurs gabalėlį žvaigždės

Lietuvos energetikos institutui - 50 metų. Jo istorija prasidėjo 1956 m. rugsėjo 5 d., kai Lietuvos mokslų akademijos Fizikos-technikos institutas buvo reorganizuotas į Fizikos ir matematikos, Statybos ir architektūros bei Energetikos ir elektrotechnikos institutus. Pastarasis 1967 m. pakeitė pavadinimą į Fizikinių-techninių energetikos problemų institutą, kuriame vyravo šiluminės fizikos ir hidrodinamikos mokslinių tyrimų darbai. 1992 m. institutas dar kartą pakeitė pavadinimą - į Lietuvos energetikos institutą. Dabar jame tęsiami fundamentiniai šiluminės fizikos, degimo procesų branduolinių reaktorių termohidraulikos, medžiagų mokslo, metrologijos, hidrologijos darbai, vis labiau plečiami vandenilio energetikos tyrimai, tačiau svarbiausi darbai skirti Lietuvos energetikos plėtojimui, tobulinimui, saugumo užtikrinimui ir patikimumo didinimui.

Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Ušpuras trumpame jubiliejiniame pranešime teigė, kad nuo 2002 m. institutas uždirba 60 proc. lėšų iš pramonės ir ūkio subjektų pagal tarptautines sutartis, jiems atlikdamas užsakomuosius tyrimus, o 40 proc. lėšų gauna kaip valstybės subsidiją moksliniams tyrimams atlikti. Taigi institutas gyvena ne vien iš Ignalinos AE užsakymų, kaip kartais manoma, nes iš kitų šalies įmonių lėšų gauna daugiau, negu iš AE. Tarp užsakovų yra Achema, Mažeikių nafta ir kitos įmonės.

Vienas iš paskutinių bendradarbiavimo su Ignalinos AE pavyzdžių: sukurta technologija, kuri naudojama pervežant branduolinį kurą iš uždaryto Pirmojo reaktoriaus į veikiantį Antrąjį. Projekto įgyvendinimas padeda sutaupyti šimtus milijonų litų, nes kuo daugiau kuro bus naudojama iš Pirmojo reaktoriaus, tuo mažiau reikės pirkti naujo, laidoti radioaktyviųjų atliekų. Laidojimo išlaidos bene tris kartus didesnės už kuro kainą. Vadinasi, projektas taip pat didina energetinį saugumą.

Šiais metais Lietuvos energetikos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro Energetikos institutu. Tai dar vienas tarptautinio pripažinimo įrodymas. Vertinant pagal projektus, kurie vykdomi dalyvaujant ES Penktojoje ir Šeštojoje bendrojoje programoje, Lietuvos energetikos institutas mūsų šalyje, ko gero, neturi konkurentų. Antai jaunas mokslininkas Darius Milčius, dirbantis vandenilio energetikos tyrimų srityje, dalyvauja net keturiuose Šeštosios bendrosios programos projektuose.

Institutą globos deivė Elektra

Lapkričio 10 d., minint Lietuvos energetikos instituto 50-ąsias veiklos metines, savo sveikinimus institutui perdavė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, sveikino Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai, iškilmėse dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, kuris 15 metų (iki 1990 m.) buvo šio instituto darbuotojas.

Vis dėlto daugiausiai sveikinimų sulaukta iš energetikos įmonių. Įdomų sutapimą, o gal dėsningumą, pastebėjo AB Lietuvos energija generalinis direktorius Rymantas Juozaitis, atvykęs pasveikinti instituto su visa bendradarbių komanda. Tais pačiais 1956-aisiais, kai buvo įkurtas institutas, pradėta kurti ir Lietuvos energetikos sistema: tų metų lapkričio 11 d. buvo sujungtos 110 kW linija dvi elektrinės - Petrašiūnų ir Rėkyvos. Nuo tada prasidėjo energetikų bendradarbiavimas su mokslo institutais. Tačiau glaudžiausiai bendradarbiauti imta būtent Nepriklausomybės laikotarpiu, kai teko bendromis jėgomis ieškoti išeičių iš kritinių situacijų, nes energetiniai ištekliai pabrango ne dešimtis, o šimtus kartų. Lietuvos energetikos institutui teko dirbti ne tik su energetikais, bet ir su politinėmis partijomis, kitų ES šalių organizacijomis ir pasaulinėmis asociacijomis. Kaip tik išvakarėse, lapkričio 9 d. Vilniuje vyko Euroheat konferencija, ir Briuselio atstovai palankiai įvertino Lietuvos sprendimus. Lietuvos energijos vadovai ir specialistai taip pat dėkojo instituto kolegoms, su kuriais nuolat tenka bendradarbiauti sprendžiant labai svarbius klausimus, ir apdovanojo institutą savo aukščiausiu apdovanojimu - deivės Elektros skulptūrėle.

Reikšmingas technologinis laimėjimas

Iškilmėse dalyvavęs Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas su kitais AE vadovais, prisiminė keletą jam pačiam jaudinančių datų. Kai buvo įkurtas institutas 1956 m., jam teko nedrąsiai praverti pirmosios klasės duris, o kai institutui sukako 35-eri, V. Ševaldinas buvo paskirtas Ignalinos AE generaliniu direktoriumi. Buvo 1991-ųjų pabaiga, tada pirmasis Lietuvos energetikos ministras Leonas Ašmantas, kaip tik atėjęs iš šio instituto, kėlė užduotį Ignalinos AE darbams telktis Lietuvos mokslo institucijų mokslinį potencialą. V. Ševaldinas prisiminė, kaip kartu su instituto mokslininkais buvo atliekami Ignalinos AE saugos didinimo darbai. Vėliau kartu su prof. Povilu Pošku teko imtis radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbų. Labai svarbūs buvo antrosios nepriklausomos reaktoriaus stabdymo sistemos kūrimo darbai, kuriuos atlikti padėjo instituto darbuotojai.

V. Ševaldinas labai teigiamai įvertino ir prof. E. Ušpuro minėtąjį projektą, kuris baigtas tik šiais metais: tai nesudegusio branduolinio kuro perkėlimas iš sustabdyto Pirmojo bloko į Antrąjį, kur jis bus galutinai sunaudotas. Įdomus sutapimas, bet lapkričio 9-ąją, instituto jubiliejinių iškilmių išvakarėse, pirmoji kuro kasetė buvo sėkmingai perkelta į Antrąjį reaktorių ir jau generuoja elektros energiją. Specialistams nėra reikalo aiškinti, koks tai reikšmingas technologinis laimėjimas. ‘Pirmas žingsnis žengtas, dar liko devyni šimtai devyniasdešimt devyni. Bet procesas pajudėjo’, - kiek šmaikštaudamas kalbėjo V. Ševaldinas. Projektas bus vykdomas trejus metus, tai padės sutaupyti nemažai lėšų. Kitiems metams bus užpirkta perpus mažiau branduolinio kuro, kurio reikėtų, jeigu nebūtų šio projekto. Nepaisant to, kad branduolinis kuras pabrango daugiau kaip 30 proc., kad uždarytas Pirmasis AE blokas, dėl šio projekto elektros vartotojai energiją iš AE gaus beveik už tą pačią kainą kaip ir ankstesniais metais. Ir visa tai - mokslininkų bei AE darbuotojų bendro projekto nuopelnai.

Ignalinos AE generalinis direktorius taip pat išreiškė įsitikinimą, kad artimiausią dešimtmetį institutas branduolinės energetikos srityje turės pakankamai naujų projektų. Svarbu kokybiškai ir laiku rengti tų darbų projektinę dokumentaciją, į praktiką diegti mokslinio darbo rezultatus. V. Ševaldinas neabejoja, kad Energetikos instituto mokslininkai greitai bus pasitelkiami ir naujos AE projektavimo bei statybos darbams. Tai milžiniškas uždavinys, ir prie jo įgyvendinimo prisidės Lietuvos mokslininkai. Ateities kartoms reikės perduoti savo patirtį, pritaikant ją prie naujų sąlygų, saugos reikalavimų ir technikos galimybių.

Gimtosios šalies labui

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas pabrėžė labai vykusį fundamentinių tyrimų ir jų taikymo pavyzdį, kurį sėkmingai savo veikloje įgyvendina Energetikos institutas. Tai ne visada pasiseka kitoms mokslo institucijoms. Prezidentas priminė sklandančias idėjas kurti Lietuvos technologijų institutą - tai galėtų būti daroma remiantis Energetikos instituto technologine ir intelektine baze. Kita vertus, ir energetikos tematika mūsų šaliai yra labai reikšminga, o šis institutas nepriklausomybės sąlygomis rado puikią savo galimybių ir gebėjimų pritaikymo nišą. Jo pavyzdys rodo, kaip daug galima padaryti gimtajai šaliai, atliekant globalios, visam pasauliui svarbios tematikos darbus. Puikus pavyzdys ir kitiems fiziniams ir techniškiesiems mokslams.

Akad. Z. R. Rudzikas pasisako už tai, kad energetikos tematikos sričiai būtų suteiktas prioriteto statusas, bet tai jau ne vien instituto ar Akademijos valioje. Prezidentas pažadėjo kartu siekti, kad ši idėja taptų kūnu, o ir energetikos tematikos darbai - viena iš Lietuvos nacionalinių mokslo programų.

Z. R. Rudzikas paminėjo ir kitą įdomų faktą: kitą savaitę po jubiliejaus Energetikos institute buvo planuojama priimti delegaciją iš Briuselio. Turėtų būti suderinta ir pasirašyta sutartis, pagal kurią Lietuvos mokslininkai įsitrauks į termobranduolinės sintezės praktinio įsisavinimo darbus. Taigi Lietuvos energetikos instituto mokslininkai taip pat turės galimybę dalyvauti darbuose, kurių tikslas - pasinaudosime Lietuvos MA prezidento lakiu posakiu - Žemėje pamėginti sukurti gabalėlį žvaigždės.