MOKSLASplius.lt

Skelbimai 2008/05/22

Lietuvos energetikos institutas

skelbia priėmimą į

technologijos mokslų
energetikos ir termoinžinerijos krypties (06 T),
aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos krypties (04 T),
socialinių mokslų konomikos krypties (04 S)

dieninę

D O K T O R A N T Ū R Ą

Doktorantūros studijų metu sudaromos sąlygos papildomai dirbti disertacijos temos srityje; yra galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose, stažuotis užsienio mokslo centruose, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, įsilieti į aktyvų instituto jaunųjų mokslininkų sąjungos (http://jms.lei.lt ) kolektyvą

Stojantieji į doktorantūrą asmenys pateikia:

- prašymą instituto direktoriaus vardu, kuriame nurodo doktorantūros kryptį (prašymo formą rasite www.lei.lt , Informacija, Doktorantūra);
- gyvenimo aprašymą;
- kvalifikacinio magistro laipsnio arba jam prilygstančio aukštojo išsilavinimo diplomą ir jo priedą bei jų kopijas;
- dviejų mokslininkų rekomendacijas, skirtas LEI Doktorantūros komisijai;
- paskelbtų mokslo darbų sąrašą ir jų kopijas, o jeigu jų nėra – doktorantūros krypties mokslinį referatą;
- asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir asmens tapatybės kortelės arba paso paskutinio puslapio kopiją;
- kitus kvalifikaciją įrodančius dokumentus.

Pastaba. Būsimiesiems doktorantams siūloma atvykti išankstiniam pokalbiui su galimais doktorantūros moksliniais vadovais.

Dokumentai priimami Lietuvos energetikos institute, Breslaujos g. 3, 44403 Kaunas, 233 kab.
iki 2008 m. birželio 20 d.
Priėmimo konkursas įvyks 2008 m. birželio 26 d. 9 val. 202 kab.

Daugiau informacijos teiraukitės tel. (8 ~ 37) 401 809,
faks. (8 ~ 37) 351 271, el. p. jolanta@mail.lei.lt , www.lei.lt



Kreipiasi pagalbos

„Mokslo Lietuvos“ redakciją balandžio 19 d. elektroniniu paštu pasiekė Vokietijoje gyvenančio p. Jono Liutkevičiaus laiškas su prašymu padėti rasti Stasio Ylos knygą Žmonės ir žvėrys Dievų miške vokiečių kalba. El. paštas jonas.l@vr-web.de (adresas redakcijai žinomas). Turinčiuosius informacijos apie minėtą leidinį maloniai prašome padėti.


Redakcija



Leksikografijos atradimas

2008 m. vasario mėnesį Čekijos Nacionalinio muziejaus Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje atrastas svarbus lietuvių kalbos mokslui Lietuvių kalbos žodynas (Litevskż slovnķk). Žodyną XIX a. pirmojoje pusėje parašė žymus čekų tautinio atgimimo veikėjas, garsus čekų poetas ir filologas F. L. Čelakovskis (1799–1852). Žodyną jis parašė norėdamas paremti savo lingvistinę koncepciją apie bendrą baltų–slavų priešistorinį vystymosi laikotarpį. Žodyną sudaro daugiau nei pusantro tūkstančio leksikografinių straipsnių, teikiamos etimologijos. Panaudoti P. Ruigio, K. G. Milkaus, G. H. F. Neselmano, A. Šleicherio, G. F. Stenderio leksikogfrafiniai darbai. Rankraštį surado Prahos universiteto Lituanistikos mokslo asistentas, habilituotas filologijos mokslų daktaras Ilja Lemeškinas.

2008 m. balandžio 23 d. šis XIX a. pirmosios pusės rankraštinis žodynas buvo pristatytas Lietuvių kalbos institute vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Leksikologija ir terminologija: teorija, praktika, istorija“, skirtoje kalbininko Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms.


Lietuvių kalbos instituto inf.



Podoktorantūrinių stažuočių įvedimas – žingsnis tobulinant Lietuvos mokslo ir studijų sistemą

Š. m. balandžio 4 dieną Kauno technologijos universiteto auloje vyko baigiamoji podoktorantūrinių stažuočių konferencija, skirta metus trukusio projekto „Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ rezultatams aptarti. Konferencijoje pranešimus skaitė ir savo įvairių mokslo sričių tyrimus pristatė devyniolika stažuotojų.

Konferencijos atidarymo proga sveikinimo žodį taręs KTU prorektorius Rimantas Kažys džiaugėsi, kad jo atstovaujama institucija nuo pat projekto pradžios buvo aktyvi idėjos rėmėja, drąsiai sutikusi Lietuvoje dar visai naują, o pasaulyje jau plačiai paplitusį reiškinį – podoktorantūrines stažuotes. R. Kažio nuomone, tai puiki galimybė jauniesiems mokslininkams pakliūti į naują aplinką, sužinoti apie naujus tyrimų metodus, užmegzti naudingus ryšius su kolegomis bei susipažinti su stažuotis priėmusios institucijos veikla.

Projekto įgyvendinimo metu Europos Sąjungos lėšomis buvo finansuojamos dvylikos mėnesių trukmės podoktorantūrinės stažuotės. Jomis siekiama į mokslinę veiklą įtraukti universitetinių studijų trečiosios pakopos absolventus (daktarus) ir sudaryti jiems sąlygas pradėti savarankiškus mokslinius tyrimus. Penkiasdešimt aštuoni jaunieji mokslininkai iš Lietuvos, Bulgarijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Kaliningrado srities stažuotės laikotarpiu buvo įdarbinti daugelyje Lietuvos mokslo institucijų, kuriose išvystytos gamtos, technologijos bei fizinių mokslų sritys: Kauno technologijos universitete, Lietuvos energetikos institute, Puslaidininkių fizikos institute, Biotechnologijos institute ir kt.

Konferencijos metu buvo pristatyta devyniolika pranešimų iš fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių. Konferencijos pabaigoje moderatorius prof. Vladas Vansevičius pasveikino visus dalyvavusius išlaikius multidisciplininį egzaminą – tiek projekto dalyviams, tiek konferencijos svečiams teko nelengvas uždavinys sudėlioti skirtingų mokslo sričių žinių srautą į vientisą paveikslą. Ateities planuose - nuolat didėjantis stažuotojų skaičius bei atskiroms mokslo sritims ir temoms skirtos konferencijos.

Konferenciją organizavo projekto vykdytoja Lietuvos mokslo taryba kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos informacija



Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama: naujos galimybės
mokslininkams, verslo organizacijoms ir magistrantams


Vilniaus universitetas jau antrus metus (nuo 2006 m. gegužės mėn.) įgyvendina projektą pagal paramos skyrimo sutartį Nr. ESF/2004/2.5.0-03-372/BPD-148 Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas. Finansinė parama šiam projektui, kurį inicijavo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, buvo skirta 2006 m. gegužės mėnesį. Projekto įgyvendinimui skirta parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra 11 578 778 Lt. Paties Vilniaus universiteto indėlis į šio projekto įgyvendinimą yra 61 454 Lt.

Projektas įgyvendinamas pagal BPD 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtros 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Projektas vykdomas kartu su partneriais: Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacija ir Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybe.

Šiuo projektu yra siekiama pasitelkus informacines technologijas sudaryti galimybes bendrauti ir bendradarbiauti pagrindinėms projekto tikslinėms grupėms: dėstytojams, mokslo darbuotojams, magistrantams ir verslo organizacijų atstovams.

Rengiant projektą, buvo suformuluoti pagrindiniai projekto tikslai: skatinti magistrantų praktinės kvalifikacijos augimą, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, teikti informacines paslaugas magistrantams, ieškantiems tyrimų taikymo, stažuočių, praktikų vietų ar taikomojo pobūdžio temų baigiamiesiems darbams. Buvo numatyta ne tik sudaryti geresnes sąlygas magistrantams, bet ir teikti informacines paslaugas mokslo ir studijų institucijoms, ruošiančioms mokslo magistrus, katedrų dėstytojams ir pedagogams, organizuojantiems studijų profilį atitinkančių taikomojo pobūdžio baigiamųjų darbų temų atranką, ieškantiems atliktų tiriamųjų darbų diegimo verslo ir pramonės įmonėse galimybių, tarpdalykinių ar tarpinstitucinių ryšių su kolegomis.

Projekte numatytiems tikslams pasiekti kuriamas mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis interneto portalas, kuris bus įdiegiamas aprėpiant Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kuriose organizuojamos antrosios pakopos studijos, taip pat visos Lietuvos verslo ir pramonės įmones, suinteresuotas, kad būtų užmegzti ir palaikomi ryšiai su mokslo ir studijų institucijomis (per magistrantams siūlomas tyrimų taikymo galimybes, stažuotes, taikomojo pobūdžio baigiamųjų darbų temas, praktikas). Tai naujas bendradarbiavimo galimybes atverianti galimybė. Tikimasi, kad dėstytojų, verslo organizacijų atstovų ir magistrantų bendravimas prisidės prie studijų kokybės gerinimo, naujų inovatyvių mokslinių tyrimų iniciavimo, jų įgyvendinimo, mokslo žinių populiarinimo. Svarbu paminėti ir tai, kad Portale bus įdiegtos vartotojų mokymo naudotis portalu programos. Todėl visi tikslinės grupės nariai galės lengvai naudotis šiuo portalu, keistis duomenimis ir informacija.

Interneto portalo kūrimo ir diegimo veiklas vykdo Kauno technologijos universitetas, laimėjęs konkursą šioms paslaugoms teikti. Projekto partneriai, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos atstovai ir Kauno technologijos Studentų atstovybės nariai konsultuoja Portalo kūrėjus portalo pritaikymo vartotojų poreikiams klausimais. Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas netrukus bus prieinamas visiems tikslinės grupės nariams adresu www.mokslasverslui.lt


Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto informacija



DĖL OPTOELEKTRONIKOS ATEITIES LIETUVOJE

Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento
2-ojo prioriteto 2.5 priemonė
„Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių
tyrimų ir inovacijų srityje“
Projekto kodas BPD/2004/2.5.0-03-05/0022

Projekto pavadinimas „OPTOSTUD: Optoelektronikos
studijų ir mokslo programos kūrimas“


Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute yra baigiamas vykdyti Švietimo ir mokslo ministerijos bei Europos socialinio fondo agentūros remiamas projektas „OPTOSTUD: Optoelektronikos studijų ir mokslo programos kūrimas“. Šis projektas yra suderintas su Nacionaliniu projektu „Optoelektronika“, skirtu išplėtoti ir modernizuoti mokymo, metodinę ir eksperimentinę technologijos bazę, numatomą panaudoti studijų ir mokslo tikslams.


Optoelektronika yra mokslo ir pramonės šaka, kuri remiasi puslaidininkių gebėjimu versti šviesą į elektros energiją ir atvirkščiai, naudoti puslaidininkinius prietaisus informacijai įrašyti, perduoti optiniu būdu ir ją vaizduoti. Puslaidininkiniai optoelektronikos prietaisai greitai patobulės taip, kad leis atsisakyti įprastų apšvietimo lempų, švaistančių daugiau kaip 10 proc. visos pagaminamos elektros energijos, leis pakeisti našesniais dabartinius vaizduoklius, kuriuose tik 3 proc. elektros energijos paverčiama į šviesą. Tikimasi išplėtoti saulės energetiką – neišsemiamą elektros energijos šaltinį, įsisavinti naują elektromagnetinių bangų ruožą – terahercinę spinduliuotę, kuri gali būti taikoma pramoninei kontrolei ir medicinos diagnostikai. Daugelyje valstybių, neturinčių gamtinių išteklių, optoelektronikos šakos plėtra jau tapo prioritetine sritimi. Šią sparčią plėtrą lemia milžiniška pažanga sudėtinių neorganinių puslaidininkinių bei puslaidininkinių organinių medžiagų inžinerijoje. Šių medžiagų pagrindu gaminamų prietaisų gamybos prieaugliai yra daug didesni nei vidutiniai kitose elektronikos šakose.

Vienoje didžiausių ir populiariausių Lietuvos aukštųjų mokyklų – Vilniaus universitete – OPTOSTUD projektu buvo siekiama parengti ir aprobuoti specialias antrosios ir trečiosios pakopos aukštojo mokslo optoelektronikos studijų programas, sukurti reikiamą infrastruktūrą. Buvo parengta 10 naujų vadovėlių, 21 naujas kursas, 30 laboratorinių darbų. Ypač buvo siekiama pakelti dėstytojų ir mokslininkų kvalifikaciją ir pradėti ruošti pirmuosius magistrantus ir doktorantus.

Projekte dalyvavo 37 VU dėstytojai-mokslininkai. Nuo 2007 metų rudens semestro į Mokslo ir švietimo ministerijos aprobuotą „Optoelektronikos medžiagų ir technologijų“ programą buvo priimti šeši magistrantai, o į doktorantūros studijas – du doktorantai. Tiek dėstytojai, tiek visi studentai galėjo stažuotis geriausiuose užsienio mokymo ir mokslo centruose. Mokymams ir seminarams Lietuvoje iš užsienio buvo papildomai pakviesta 13 žymių šios srities specialistų ir buvo suorganizuoti teminiai mokomieji seminarai su kitais Lietuvos ekspertais.

Baigę studijas jaunieji specialistai galės toliau sėkmingai darbuotis Lietuvoje. Numatoma, kad jie ženkliai prisidės prie modernaus mokslo ir verslo branduolio – Saulėtekio slėnio – kūrimo. Organinių šviesą emituojančių darinių (OLED) prietaisų ir organinės fotovoltaikos proveržio nišoje Lietuva turi pakankamai intelektinių išteklių pasiekti reikiamą technologinę pažangą. Jau pradėjo veikti kelios atžalinės įmonės – UAB „Tikslioji sintezė“ tiekia daugiau kaip 200 labai aukšto grynumo produktų optoelektronikos rinkai (~2,5 mln. Lt 2007 m.), UAB „Teravil“ pradėjo gaminti terahercinės elektronikos prietaisus (~1 mln. Lt 2007 m.), UAB „Hortiled“ kaupia intelektinę nuosavybę ir ruošia naujos kartos šiltnamių apšvietimo prietaisų gamybą. Pagal aukštųjų technologijų programas (Orgelita, Hortiled), Europos Komisijos FP5 programos projektą „Puslaidininkinės medžiagos ir prietaisai šviesos technologijoms“, skirtą Jungtinio puslaidininkių optoelektronikos centro SELITEC plėtrai, bei užsienio kompanijų (3M, IMATION, SAMSUNG ELECTRONICS, CHISSO, THALES, SENSOR) užsakymus, yra vykdomi taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai organinių puslaidininkių sintezės, sudėtingų neorganinių puslaidininkių, jų darinių charakterizavimo, optoelektroninių matavimų, kietakūnių šviestukų, biofluorescencijos jutiklių bei terahercinės elektronikos ir fotovoltinių prietaisų kūrimo srityse.


Projekto vadovas dr. V. Grivickas



Inovatyvių mokymo metodų taikymas psichologų rengime

Kiekvienais metais VU Filosofijos fakultetas parengia apie 60 profesionalių psichologų. Svarbu, kad jų studijos atitiktų europinius standartus ir jie galėtų įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos psichologinių paslaugų sferoje. Todėl studijų programų rengimui skiriamas didelis dėmesys, jos turi būti atnaujinamos. Siekiant integruoti praktinį psichologijos žinių taikymą, mokymą ir mokslinius tyrimus, Vilniaus universitete buvo įkurtas Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras (PTMC). Jis įkurtas vykdant projektą „Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas“, kuris įgyvendinamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

Centras įsikūrė Vilniuje, jaukiose Filosofijos fakulteto patalpose (Universiteto g. 9/1, 116 kab., tel. 852687254). Centras lygiagrečiai vysto dvi kryptis: profesinio ugdymo ir profesionalių psichologinių paslaugų teikimo. Šis centras – psichologų studentų praktinių įgūdžių įgijimo bei tobulinimo bazė. Studentai mokosi stebėdami profesionalių psichologų darbą ir atlieka praktiką, prižiūrimi specialistų, turi galimybę spręsti jiems iškilusius sunkumus ir geriau pažinti save, mokytis streso įveikų bei tobulinti savo bendravimo įgūdžius.

Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centre inicijuojami ir vykdomi moksliniai tyrimai. Jų vykdyme dalyvauja psichologijos krypties mokslininkai-tyrėjai, psichologijos studentai ir doktorantai. Šiuo metu vykdomas įvairaus amžiaus žmonių vizualinių-motorinių gebėjimų tyrimas, pradėtas ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir elgesio sunkumų tyrimas. Centre adaptuojamos bei standartizuojamos psichologinio įvertinimo metodikos. Į šią veiklą įsitraukė VU studentai ir psichologų bendruomenės nariai iš visos Lietuvos. Įvairiuose pagal projektą organizuotuose mokymuose dalyvavo 80 psichologų.

Vykdydami numatytas projekto veiklas, parengėme specialią profesinės praktikos priežiūros vadovų (supervizorių) programą. 2008 m. programą baigė 35 specialistai, kurie vadovauja studentų profesinei praktikai PTMC ir kitose praktikos institucijose (mokyklose, klinikose, ligoninėse ir pan.).

Tobulindami psichologų rengimo programas, geriau panaudojome turimą dėstytojų potencialą – jų sukauptą patirtį, žinias. Dėstytojai parengė leidinius, kuriuose apibendrino įvairias psichologines teorijas, mokslinius tyrimus, numatė psichologinių tyrimų perspektyvas bei plėtrą Lietuvoje. Parengti trys vadovėliai: „Vaikų psichologinis konsultavimas“, „Skausmo psichologija“, „Prieraišumas: teoriniai aspektai ir tyrimai“, trys metodinės priemonės: „Trumpalaikis konsultavimas“, „Skyrybas išgyvenę vaikai. Psichologinės pagalbos ir paramos galimybės“, „Stebėjimas psichologijoje: moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekcija“. Parengta 17 skirtingų magistrantūros studijų programos dalykų praktinių užduočių ir metodinių nurodymų priemonių. Visi šie leidiniai bus Universiteto bibliotekoje ir jais galės pasinaudoti ne tik psichologai, bet ir kitų specialybių studentai. Tikimės, kad jie bus naudingi ir psichologams praktikams.

2006–2008 m. buvo surengta įvadinė konferencija, dvi PTMC atvirų durų dienos, aštuoni informaciniai seminarai, kurių metu psichologų bendruomenė buvo supažindinta su projekto vykdymo metu parengtais leidiniais, metodikų adaptavimo ir standartizavimo eiga ir preliminariais rezultatais, su PTMC veikla, numatomais organizuoti profesinio tobulinimo seminarais ir teikiamomis psichologinėmis paslaugomis. 2008 m. birželio mėnesį vyks baigiamoji projekto konferencija, kurioje bus apibendrinta projekto veikla ir jos rezultatai. Tikimės, kad projekto metu parengti vadovėliai, metodinės priemonės, praktinių užduočių ir metodinių nurodymų komplektai, studentų profesinės praktinės veiklos priežiūros gairės prisidės prie inovatyvių mokymo metodų naudojimo plėtros rengiant psichologus ne tik VU, bet ir kituose Lietuvos universitetuose.


Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios pschologijos katedros informacija



NAUJOS STUDIJŲ PROGRAMOS – NAUJOS SPECIALISTŲ RUOŠIMO GALIMYBĖS


Siekiant sukurti prielaidas žiniomis grįstos visuomenės plėtrai bei atsiliepiant į specialistų poreikių realijas, šiuo metu aukštosios technologijos sparčiau eina į praktinę veiklą. Lietuvoje dar nėra pakankamai kvalifikuotų šios srities specialistų, nes tik 5–8 proc. bendrojo nacionalinio produkto sukuriama aukštųjų technologijų įmonėse. Jau dabar būtina mokslinius tyrimus, specialistų rengimą glaudžiau sieti su Lietuvos pramonės poreikiais, magistrų ir doktorantų rengimo tobulinimu.

Vilniaus universiteto Chemijos fakultete įgyvendinant 2004–2006 m. BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ vykdomas projektas Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro studijų programa (NanoStudijos) sudarė sąlygas ne tik atnaujinti esamas studijų programas, bet ir kurti naujas, atsižvelgiant į šalies poreikius.

Chemijos doktorantūros studijų programa buvo atnaujinta projekto metu sukurtais mokymo dalykais. Vykdoma chemijos magistro studijų programa buvo atnaujinta, panaudojant projekto moduliuose sukurtus mokymo dalykus, ir pavadinta „Nanotechnologijų chemija“ (su trimis mokomaisiais moduliais: „Nanostruktūrintų medžiagų sintezė ir tyrimas“, „Bionanotechnologijų ir organinių nanostruktūrintų medžiagų taikymas“, „Cheminių technologijų vadyba“). Taip pat sukurta esamos Chemijos magistro studijų programos šaka „Konservavimo ir restauravimo chemija“.

Vykdomo projekto rezultatai leido sukurti dvi naujas savarankiškas Chemijos magistro studijų programas: „Nanomedžiagų chemija“ ir „Konservavimo ir restauravimo chemija“. Abi šios studijų programos pateiktos vertinti Studijų kokybės vertinimo centrui.

Projekto metu buvo įgyta daug specializuotų užsienio šalių leidyklų knygų, vadovėlių, kelios mokslinės enciklopedijos. Visa literatūra yra VU Chemijos fakulteto bibliotekoje. Mokymo kursų rengėjai ir studentai galėjo naudotis pagal BPD 1.5 priemonę vykdomo projekto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centras (NanoTechnas) metu įgyta šiuolaikine laboratorine įranga. Dėstytojai, magistrantai ir doktorantai aktyviai dalyvavo trijose nanotechnologijų mokyklose („Šiuolaikiniai chemijos metodai nanomokslui“, „Nanostruktūrintos medžiagos biologiniams jutikliams ir biomedicinai“, „Kultūros vertybių technologijų ir medžiagų tyrimai“), seminaruose, kur paskaitas skaitė užsienio lektoriai-ekspertai ir žymūs Lietuvos mokslininkai. Daugiau informacijos yra projekto svetainėje (http:www.nanostudijos.chf.vu.lt).

Visa tai turės tiesioginę įtaką VU Chemijos fakulteto magistrantūros ir doktorantūros studentams, kurie įgiję magistro diplomus ar apgynę daktaro disertacijas galės įsilieti į aukštųjų technologijų įmones.


Prof. Stasys Tautkus, projekto vadovas