„DUBLINO APRAŠAI“ LIETUVIŠKAI – Į PAGALBĄ ŠVIETIMO REFORMAI

Kvalifikacinis laipsnis, nurodantis, kad baigta aukštojo mokslo pirmojo ciklo trumpoji pakopa, suteikiamas studentui, kuris:

•demonstruoja žinias ir studijuojamos krypties supratimą, pagrįstą vidurinėje mokykloje įgytu išsilavinimu. Žinios, įgytos naudojant aukštesnio lygio vadovėlius, taikomos darbinėje veikloje, asmeniniam tobulėjimui ir yra tolesnių pirmosios pakopos studijų pagrindas;
•geba taikyti įgytas žinias ir supratimą profesiniame kontekste;
•geba tinkamai pasirinkti ir naudoti duomenis, pateikti atsakymus į aiškiai apibrėžtas konkrečias problemas/uždavinius;
•geba bendrauti su kolegomis, vadovais ir klientais savo supratimo, gebėjimų ir veiklos srityje;
•turi mokymosi įgūdžių, būtinų savarankiškoms studijoms.

Pirmoji pakopa

Kvalifikacinis laipsnis, nurodantis, kad baigta aukštojo mokslo pirmoji pakopa, suteikiamas studentui, kuris:

•demonstruoja žinias ir supratimą, papildytus aukštesnio lygio vadovėlių žiniomis bei tam tikromis žiniomis apie naujausius studijuojamos krypties pasiekimus;
•geba taikyti žinias ir supratimą bei demonstruoja profesionalų požiūrį į darbą ar profesiją, gali formuluoti ir argumentuotai pagrįsti sprendimus savo studijų srities problemoms spręsti;
•geba rinkti ir interpretuoti duomenis (savo studijuojamoje srityje), kurių reikia svarbioms socialinėms, mokslinėms ir etinėms problemoms spręsti;
•geba perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus specialistų ir ne specialistų auditorijoms;
•turi pakankamai išlavintus savarankiško mokymosi įgūdžius, būtinus studijoms tęsti kitoje pakopoje.

Antroji pakopa

Kvalifikacinis laipsnis, nurodantis, kad baigta aukštojo mokslo antroji pakopa suteikiamas studentui, kuris:

•demonstruoja žinias ir supratimą studijuojamoje kryptyje, praplečiantį bakalauro lygmenyje įgytas žinias ir leidžiantį originaliai vystyti ir/ar taikyti idėjas, dažnai mokslinių tyrimų kontekste;
•geba taikyti žinias ir supratimą, sugeba spręsti problemas naujoje arba nepažįstamoje aplinkoje arba platesnėje (daugiadisciplininėje), su studijų sritimi susijusioje aplinkoje;
•geba integruoti žinias ir spręsti sudėtingas problemas, turėdamas ne visą arba ribotą informaciją priimti etiškus ir socialiai atsakingus sprendimus;
•geba aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti logiškas, žiniomis pagrįstas išvadas, specialistų ir ne specialistų auditorijoms;
•turi mokymosi įgūdžių, kurie leidžia pakankamai kryptingai ir savarankiškai tęsti studijas.

Trečioji pakopa

Kvalifikacinis laipsnis, nurodantis, kad baigta aukštojo mokslo trečioji pakopa, suteikiamas studentui, kuris:

•demonstruoja sisteminį savo studijų srities supratimą ir su ja susijusius puikius tyrimo įgūdžius bei gebėjimus;
•demonstruoja gebėjimą suprasti, suprojektuoti, pritaikyti ir įgyvendinti tyrimo procesą, laikantis mokslinio principingumo/integralumo;
•naujais ir originaliais tyrimais išplečia pažinimo ribas, sukurdamas reikšmingų darbų, tinkamų publikuoti nacionaliniuose ar tarptautiniuose cituojamuose leidiniuose;
•geba kritiškai analizuoti, vertinti ir sisteminti naujas ir sudėtingas idėjas;
•geba bendrauti su kolegomis, platesne mokslo bendruomene ir plačiąja visuomene apie savo ekspertinę sritį;
•tikėtina, kad skatins technologinę, socialinę ir kultūrinę pažangą akademinėje ir profesinėje aplinkoje.

Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė

Kiekvienoje Bolonijos deklaraciją pasirašiusioje valstybėje yra įkurtos Nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės. 2007 m. pradėta vykdyti Nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės veikla yra Nacionalinių Bolonijos propaguotojų vykdytos veiklos tęsinys. Nacionalinių Bolonijos propaguotojų grupė Lietuvoje Bolonijos proceso idėjas propagavo nuo 2004 m. birželio 21 d., kol juos pakeitė Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė. Šios grupės veiklą Lietuvoje koordinuoja Švietimo mainų paramos fondas.

Nacionalinės Bolonijos ekspertų grupės veiklos tikslai:

•sistemingai skleisti informaciją, supažindinančią aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius (studentus, dėstytojus, administratorius) su Bolonijos proceso tikslais, nuostatomis, svarbiausiais dokumentais;
•mokyti aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius (rengiant nacionalinio lygmens renginius, organizuojant Bolonijos propaguotojų susitikimus su aukštojo mokslo institucijų atstovais), kaip Bolonijos proceso nuostatas diegti konkrečioje akademinėje ar kitoje veikloje.

Nacionalinės Bolonijos ekspertų grupės nariai skleidžia informaciją vienoje iš šių Bolonijos proceso prioritetinių sričių, kurias apibrėžė ministrai Berlyno konferencijoje:

•kokybės užtikrinimas (vidinis ir išorinis);
•trijų ciklų sistema (studijų programų reforma, kvalifikacijų sistema, „Tuning‘as“);
•Pripažinimas (ECTS, diplomo priedėlis, EUROPASS, Lisabonos konvencija).

Daugiau informacijos apie Bolonijos ekspertų grupės veiklą galite rasti Švietimo mainų paramos fondo tinklapyje www.smpf.lt