MOKSLASplius.lt

Sisteminamos magistrantūros studijos

Studijų kokybės vertinimo centro įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas Magistrantūros studijų sisteminimas įgauna vis didesnį pagreitį. Šią vasarą baigtas svarbus projekto etapas - atliktos dvi studijos: Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas ir Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas.

Studijos Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas autoriai, jungtinis keturių Lietuvos universitetų VU, VDU, VGTU ir KTU atstovų kolektyvas siekė atlikti išsamią Lietuvoje vykdomų magistrantūros studijų teisinės aplinkos analizę, atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo reikalavimus ir Vakarų šalių universitetų patirtį; palyginti magistrantūros studijas užsienio šalyse ir Lietuvoje; nustatyti universitetų reitingus ir galimybes vykyti magistrantūros studijas pagal atskiras studijų kryptis ir programų tipus bei įžvelgti sunkumus vykdant kokybiškas magistrantūros studijas ir parengti rekomendacijas, kaip būtų galima spręsti magistrantūros studijų vykdymo problemas Lietuvos universitetuose. Atlikus magistrantūros studijų padėties analizę Lietuvoje prie privalumų buvo priskirtas gana aukštas magistrantūros studijų prestižas. Beveik pusė universitetinių pirmosios pakopos studijų absolventų tęsia studijas magistrantūroje; magistrantūros studijos yra gero lygio, orientuotos į šalies strateginius tikslus. Darbdaviai pirmenybę teikia magistrams, o ne bakalaurams; studijų akademiškumas derinamas su praktika; yra aukštos kvalifikacijos dėstytojų; didelė studijų programų įvairovė; didelis studijų prieinamumas (nemokamos studijos); dėstytojų individualus darbas su studentais; spartus ir kūrybiškas tarptautinės patirties perėmimas ir pritaikymas; gerai visų universitetų mastu išplėtota informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) infrastruktūra; gebama lanksčiai ir sparčiai prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos, kintančių tarptautinių veikos sąlygų. Tačiau nepamiršti ir trūkumai: universitetų autonomijos ribojimai, centralizuotas ir smulkmeniškas aukštojo mokslo institucijų ir studijų programų įgyvendinimo reglamentavimas; nestabili šalies aukštojo mokslo politika; nepakankamai suprasti ir įdiegti Bolonijos ir Lisabonos strategijos procesai; uždarumas, provincialumas, izoliavimasis nuo Europos aukštojo mokslo erdvės; mokymo dominavimas prieš mokymąsi; naujų, inovatyvių mokymo bei mokymosi metodų stoka; vadybos ir administravimo trūkumai; vyresnės mokslininkų ir dėstytojų kartos dominavimas; prasta infrastruktūra (atsilikimas ir nepakankamumas); prastas finansavimas ir nelanksti darbo apmokėjimo sistema; riboti gebėjimai konkuruoti studijų srityse; nėra studijų ir mokslo aukštos kokybės centrų; lėtas naujų mokymo (mokymosi) technologijų diegimas; netolygi studijų kokybė skirtingose institucijose bei institucijų viduje; nepakankamas pasirengimas vykdyti programas kitomis kalbomis, pritraukti kitų šalių studentų.

 

Remiantis studijoje pateikiamais magistrantūros studijų vykdymo problemų ir universitetų pajėgumų tyrimų rezultatais bei išvadomis autoriai pateikė rekomendacijas, kuriose siūloma atnaujinti ir patobulinti aukštąjį mokslą reglamentuojančius teisės aktus; pakoreguoti magistrantūros studijų programų apimtis bei turinį; tobulinti aukštojo mokslo finansavimo mechanizmus; tobulinti ir plėsti studijų bei vertinimo metodus, plėtoti dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą; tiek Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek aukštųjų mokyklų lygiu aktyviau bendradarbiauti su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais, organizuoti nuolatinį aukštųjų mokyklų reitingavimą, populiarinti reitingavimo idėją.

Studijos rengėjai pasiūlė apmatus universaliam reitingavimo sistemos modeliui, kuris galėtų būti taikomas tiek institucijų, tiek institucijų veiklos mokslo ar studijų srityse bei kryptyse, net atskirose studijų pakopose. Reitingas nustatomas pagal 44 rodiklius, susijusius su studijomis, moksline veikla, ištekliais, valdymu, kokybės užtikrinimu, išorės nuomone. Pasiūlyto reitingavimo modelio rezultatai būtų labai veiksmingi visuomenėje, o reitingavimas pagal studijų sritis ar krypčių grupes gali būti naudojamas ir magistrantūros studijų programų tinklui pagerinti.

 

Kitos projekto metu atliktos studijos Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas pirkimo konkursą organizavo projekto partneris - Lietuvos mokslo taryba. Studiją atliko VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas sudaryta ekspertų grupė. Ekspertų atlikti tyrimai parodė, kad šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje magistrų pertekliaus nėra ir kad sparčiausiai didėjanti magistrų paklausa bus žinioms imliuose ūkio sektoriuose. Per artimiausius penkerius metus reikalingiausi bus technologijos ir fizinių mokslų studijų sričių magistrai. Socialinių mokslų magistrai taip pat paklausūs.

Atlikus tyrimus buvo prieita ir prie kitų išvadų. Studija atskleidė, kad magistrantūros studijų programos nepakankamai siejamos su darbo rinkos poreikiais; trečdalis magistrų patiria sunkumų integruodamiesi į darbo rinką (daugiausia humanitarinių mokslų ir meno magistrantūros absolventų); daugelyje aukštųjų mokyklų nėra nuolatinio magistrantų konsultavimo apie jų perspektyvas darbo rinkoje sistemos; universitetų ir darbdavių bendradarbiavimo gerinant magistrantūros studijų kokybę galimybės neišnaudotos.

 

Studijų išvados ir rekomendacijos turėtų sudominti visus suinteresuotuosius magistrantūros studijų tobulinimu Lietuvos universitetinėse aukštosiose mokyklose. Jomis bus remiamasi kituose projekto etapuose rengiant pasiūlymus dėl racionalaus magistrantūros studijų programų išdėstymo valstybiniuose Lietuvos universitetuose, koreguojant esamą magistrantūros studijų programų vertinimo metodiką ir rengiant naują magistrantūros studijų programų kūrimo metodiką.

Abiejų studijų rezultatai ir išvados buvo pristatyti š. m. rugsėjo 28 d. tarptautinėje konferencijoje Magistrantūros studijos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse: patirtis, problemos ir jų sprendimo būdai, kurią organizavo Studijų kokybės vertinimo centras ir Lietuvos mokslo taryba. Aštuoni konferencijos pranešėjai (keturi Lietuvos ir keturi užsienio šalių atstovai) analizavo Studijas ir lygindami tarptautinę praktiką teikė pasiūlymus, kaip tobulinti magistrantūros studijas (ir ne tik jas, bet visą aukštojo mokslo sistemą) Lietuvoje, nes, anot pranešėjo iš JAV Terry’io D. Clarko, Lietuvos aukštasis moksle jau 15 metų tebesitęsia krizė. Konferencija buvo skirta tiek šio projekto tiesioginėms tikslinėms grupėms - dėstytojams ir magistrantūros studijų programų vertintojams - tiek netiesioginei - magistrantams, tiek plačiajai visuomenei ir susilaukė didžiulio susidomėjimo. Konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijose ir pageidavo kitų šią aktualią temą nagrinėjančių tyrimų bei bendrų susitikimų.

 

Remiantis parengtų studijų rezultatais bus formuluojamos magistrantūros studijų sisteminimo prielaidos ir rengiamas Lietuvos magistrantūros studijų tinklo raidos strategijos projektas. Šie projekto įgyvendinimo darbai taps gairėmis sudarant naujų, pertvarkytinų ar neracionalių magistrantūros programų sąrašą, padės steigiant ir vertinant tiek naujas, tiek jau esamas studijų programas.

Projektas Magistrantūros studijų sisteminimas įgyvendinamas pagal Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių vadyba 5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.


Gintarė Motiekaitienė