M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo iniciatyvos
Balandžio 25 d. M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondui sukako dveji metai, bet ne ši sukaktis buvo svarbiausia pokalbio su Gintautu IVINSKU tema. Mokslo Lietuvos pašnekovas yra vienas Fondo kūrimo iniciatorių ir vienas aktyviausių renginių organizatorių, o Mokslo Lietuva – Fondo vykdomų programų informacinė rėmėja.
Prasmingos akcijos Gerbiamasis Gintautai, Fondo gyvavimo dvejų metų sukaktis nėra labai įspūdinga, bet vis tiek galima pasveikinti. Tai su malonumu ir darau.
Išties sukaktis dar nėra įspūdinga, bet mes ją prasmingai paminėjome kartu su sostinės Užupio bendruomene ir Adomo Mickevičiaus Lietuvos–Lenkijos santykių rėmimo fondu. Būtent balandžio 26 d. kartu organizavome pavasarinę talką – tvarkėme Bernardinų kapines.
Balandžio 27 d. su Neries regioninio parko direkcija surengėme Plukių dieną – jau tradicine tapusią pavasario šventę.
Labai prasmingos akcijos. Žinau, kad kasmet Bernardinų kapinėse rengiamos talkos, jose dalyvauja ir joms vadovauja Adomo Mickevičiaus Lietuvos–Lenkijos santykių rėmimo fondas, kurio valdybos pirmininkė yra Gražina Drėmaitė. Bet M. K. Čiurlionio fondas dalyvavo pirmą kartą?
Taip, tačiau 2007 m. su Gražinos Drėmaitės vadovaujamu fondu rengėme bendrą konferenciją, skirtą Bernardinų kapinių atkūrimo reikalams. Konferencijoje pristatėme kultūrinę programą.
M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo svarbiausia veikla, kiek man žinoma, sietina su Lietuvos dvaru ir dvarų kultūros paveldo saugojimu bei aktualizavimu. Koks čia ryšys su kapinių tvarkymo reikalais?
Šių metų Fondo veiklos programoje numatytas ne vienas panašus renginys. Bendras Fondo projektas Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva nuo šių metų aprėpia ne tik dvarus, bet ir gerokai platesnę paveldo erdvę. Panašių talkų šiais metais numatome surengti bent keturias, nors nebūtinai kapinėse.
Bet tai tvarkymo, fizinio darbo talkos?
Taip. Nors fondo organizacinėje veikloje dirba nedaug žmonių, norime remtis tomis bendruomenėmis, į kurias ketiname vykti su savo akcijomis. Bendromis pastangomis įgyvendinsime numatytas iniciatyvas. Kaip sakiau, Bernardinų kapines tvarkėme su Užupio bendruomenės nariais.
Kita vertus, yra glaudus ryšys tarp dvarų paveldo kultūros ir Bernardinų kapinių, nes jose palaidoti senojo Vilniaus universiteto profesoriai, nemažai jų taip pat turėjo dvarus ar dvarelius, kitaip negu dabartiniai profesoriai.
Daugiausia mūsų Fondo veiklos dėmesio skiriama to kultūros paveldo reikšmingiems objektams ir su jais susijusiems asmenims. Senojo Vilniaus intelektinio žiedo atstovai visada bus Fondo veiklos akiratyje. Toliau plėtodami savo pradėtą projektą sieksime, kad ši veikla įsilietų ir į praktinius dalykus – talkas, vieno ar kito objekto tvarkymo darbus.
Gelgaudiškio dvaro šiandiena ir ateitis Panašios akcijos neišgelbės viso plataus mūsų krašto kultūros paveldo, kurio būklė toli gražu ne visada džiugina. Suprantu, kad M. K. Čiurlionio fondas siekia atkreipti visuomenės ir vietos bendruomenių dėmesį į vieną ar kitą objektą – tai labai reikalinga veikla. Šiandien ypač svarbu ne tiek kalbėti apie paveldo svarbą, kiek aktyvinti pačias miestų, miestelių ir kaimų bendruomenes, kad jos jaustų atsakomybę už joms patikėtus kultūros paveldo objektus.
Norėčiau pakartoti sparnuotą posakį: „ne tiek svarbu žmogui duoti žuvies, kiek išmokyti žvejoti.“ Negaliu teigti, kad mes vieninteliai galime išmokyti „žvejoti“, nes kai kur pačios bendruomenės yra gana aktyvios – jų mokyti nereikia. Remdamasis mūsų tegul ir nedidele patirtimi, bendruomenes pagal aktyvumą skirstyčiau į tris grupes. Vienose vietose žmonėms reikia atverti akis į jų turimus kultūros paveldo objektus. Antrosios grupės nariams akių atverti jau nebereikia, bet labai praverstų padėti susivokti, kurlink kreipti ir telkti jėgas, kad būtų galima pradėti restauruoti ir tvarkyti esamą paveldą. Trečioji grupė – tai tos bendruomenės, kurios aktyvios ir stengiasi turimą paveldą atkurti, o kartais ir atsikovoti. Panaši padėtis susiklostė Gelgaudiškyje Šakių r., kur labai aktyvi miestelio bendruomenė (pirmininkas Edmundas Rinkevičius), siekianti bendruomenės tikslams gauti teisę naudotis buvusio Gelgaudiškio dvaro pastatu, kuris yra vertingas kultūros paveldo objektas. Devynerius metus tęsiasi ši kova, du kartus dvaro rūmus siekta parduoti. Miestelio bendruomenė pasipriešino, nes nori rūmuose įkurdinti bendruomenės centrą, muziejų, dalyje rūmų įrengti viešbutį, restoraną. Žodžiu, Gelgaudiškio bendruomenė nori pati tvarkyti rūmus ir parką, naudoti bendruomenės ir kultūros reikalams. Ir šiuo atveju mūsų fondas siekia paremti Gelgaudiškio bendruomenės iniciatyvą bei pastangas.
Interesų konfliktas?
Ilgiems teisminiams besibylinėjimams tašką padėjo LR Aukščiausiasis Teismas, kurio sprendimu Gelgaudiškio dvaro pastatas perduotas Marijampolės apskrities viršininko administracijos žinion.
Apskrities viršininko administracija dabar turi juridinę galią Gelgaudiškio dvaro pastatą perduoti Gelgaudiškio bendruomenei? Istorija su laiminga pabaiga?
Galutiniai sprendimai dar nepriimti, bet Gelgaudiškio bendruomenė to siekia. Vargu ar Lietuvoje rasime daug dvaro rūmų, kuriuos suptų 118 ha senų medžių parkas. Negalėčiau teigti, kad Šakių r. savivaldybė priešintųsi Gelgaudiškio dvaro pastato ir parko išsaugojimui, bet savivaldybės pasirinktas kelias šiuo atveju buvo gal ne pats tinkamiausias. Dėl to Gelgaudiškyje ir surengėme seminarą-diskusiją, mėgindami rasti kalbą tarp vietos bendruomenės ir kitų instancijų atstovų. Dalyvavo Šakių rajono meras Juozas Bertašius ir Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas Albinas Papečkys, Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ nariai, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ekspertas Algimantas Gražulis, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, Panemunių regioninio parko atstovai. Nutarta kurti viešąją įstaigą ir ieškoti lėšų dvaro rūmų restauracijai. Todėl renginį ir pavadinome Gelgaudiškio dvaro šiandiena ir ateitis.
Ryšys kol kas vienpusis Ar M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bendradarbiauja su paveldo saugos institucijomis?
Šiuo metu gal Fondas palaiko glaudesnį ryšį su paveldosaugos institucijomis, negu pastarosios su fondu, nes grįžtamojo ryšio stinga.
Institucijoms kaip tik būtų labai naudinga pastebėti ir remtis visuomeninėmis iniciatyvomis, nes tai dvi tos pačios veiklos dalys.
Visiškai pritariu. Man įsiminė LR Seime pasakyta mūsų Prezidento Valdo Adamkaus kalba. Ekscelencija pažymėjo, jog valdžios institucijos daug kur nespėja paskui bendruomenes – pastarosios pačios imasi spręsti vienus ar kitus klausimus. Tai siejasi ir su mūsų veikla bei tuo valdininkišku požiūriu į visuomenininkus ir visuomenines organizacijas. Toks požiūris dar ryškus, ypač provincijoje.
Kai į visuomenines iniciatyvas nekreipiama dėmesio, tvirtėja biurokratijos šaknys.
Lietuvoje daugelis procesų šiuo metu vyksta natūraliai, nėra „nuleidžiami“ iš viršaus. Bendruomenės ieško, klysta, bręsta, kartais eina vargo kelius, bet tie ieškojimai atveda ir prie gerų rezultatų. Taip stiprėja bendruomenės.
M. K. Čiurlionio fondas savo renginiais taip pat žadina pilietinės visuomenės aktyvumą. Tai gerai matyti renginiuose, kuriuose yra tekę dalyvauti. Aktyvinate miestelių, kaimų bendruomenes, verčiate labiau tikėti savo veiklos prasmingumu ir plačiau apsidairyti po savo apylinkes.
Jei ir priverčiame dairytis, tai geranoriškai. Prieš kurį laiką per radijo laidą Klasikos garsai kalbėjo Žemaičių draugijos pirmininkas Andrius Dacys. Jis prisiminė Pavirvyčio dvare (Telšių r.) mūsų bendrą renginį. A. Dacys paminėjo, kad Pavirvyčio dvare tai buvo pirmas mūsų bendras renginys. Draugijos nariai įsitikino, kaip galima tokius renginius organizuoti ir dabar patys mus kviečiasi į naujus savo renginius. Galime pasakyti, kad truputį atvėrėme akis ir žemaičiams. Vadinasi, iniciatyva bunda.
Svarbiausi metų renginiai Nuo ko pradėjote šių metų sezoną?
Praėjusią žiemą M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune organizavome atidaromąjį 2008 m. renginį. Pavasarį surengėme du reikšmingus renginius. Vydūno gimimo 140-ųjų metinių minėjimui skyrėme renginius Kintuose ir Bitėnuose. Antrasis renginys buvo skirtas jau aptartiems Gelgaudiškio bendruomenės siekiams palaikyti.
Ar šiais metais numatyta ir daugiau panašių objektų, kur M. K. Čiurlionio fondas imsis diskusijų ir net savotiško arbitro vaidmens?
Esame numatę gegužės 31 d. grafo Zubovo buvusio dvaro parke (Kurtuvėnų regioninis parkas, Bubių seniūnija, Šiaulių r.) surengti Didžiųjų Šiaulių gegužinių paminėjimą, prisiminti Pirmosios nepriklausomybės laikais ten vykusias garsiąsias gegužines, lietuvių inteligentų ir šviesuomenės susibūrimus.
