O. Voverienė: „Puoselėkime Tėvynę ir Mokslą ateities kartoms“

Minime prof. habil. dr. Onos Voverienės jubiliejų

Baigusi Vilniaus universitetą, Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo – B. R.) valstybiniame kultūros institute apgynusi daktaro (tuo metu – pedagogikos mokslų kandidato) disertaciją Bibliografinių nuorodų statistinės analizės metodo taikymas, vertinant mokslo darbų informacinio aprūpinimo efektyvumą (1979), Ona Voverienė rimtai susidomėjo moksline komunikacija. Mokslinių interesų kryptis – informacinio darbo efektyvumas – buvo mažai tyrinėta Lietuvoje. Informatikos koncepcija tik kūrėsi, visu pajėgumu pradėjo dirbti Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo institutas (LIMTI, įkurtas 1970 m.), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Bibliotekininkystės katedra, nuo 1968 m. pavadinta Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedra, 1973 m. pradėjo veikti savarankiška Mokslinės informacijos katedra. Jos vedėjas profesorius Levas Vladimirovas, gerai žinomas ne tik bibliotekininkams, bet ir visiems platesnės erudicijos žmonėms, pakvietė mokslinės informacijos specialistę ir entuziastę skaityti informatikos pagrindų kursą kelių fakultetų studentams. Prireikė beveik trisdešimties metų, kad O. Voverienės tyrimo objektas – citavimas – pagaliau sulauktų Lietuvos mokslinės visuomenės dėmesio. Deja, dar iki šiol citavimas, kaip objektyvus mokslinio indėlio vertinimo kriterijus, sulaukia nemažai nepatiklios kritikos, sufabrikuotų kontrargumentų. Malonu pastebėti, kad ir Lietuvoje atsirado mokslinių publikacijų duomenų ir citavimo paieškos galimybė.

1980 m. O. Voverienė pradėjo dirbti VU Istorijos fakulteto Mokslinės informacijos katedroje vyresniąja dėstytoja, 1985 m. tapo docente, 1995 m. – buvo paskirta Komunikacijos fakulteto Informacijos sistemų katedros profesore, 1996 m. laimėjo konkursą profesorės pareigoms užimti. 1998 m. jai suteiktas profesorės vardas. Vilniaus universitete profesorė dirbo iki 2000 metų.

1982 m. buvo publikuota pirmoji programa bibliotekininkystės ir bibliografijos studentams Informatikos, bibliotekininkystės ir bibliografijos pagrindų programa. Vėliau išleista Informatikos teorija ir metodologija (1985). Tais pačiais metais parengusi dar kelias programas studentams O. Voverienė ne tik skaitė paskaitas, bet ir kartu su profesoriumi Levu Vladimirovu organizavo Informatikos būrelio veiklą, kurio nariai studentai skaitė pranešimus Studentų mokslinės draugijos (SMD) konferencijose, vyko į Informatikų stovyklas, konferencijas kitose šalyse, skelbė straipsnius spaudoje. Ne kartą jaunųjų informatikų darbai buvo apdovanoti studentų mokslinių darbų konkursuose.

Nuo 1986 m. O. Voverienės ir jos studentų moksliniai tyrimai pasipildė dar viena tema – mokslinių mokyklų Lietuvoje analize. Studentai mielai ėmėsi didžiulių laiko sąnaudų ir kruopštumo reikalaujančių temų – analizavo apgintų disertacijų srautus, publikacijų citavimo indeksą (Science citation index), įvairių mokslo šakų publikacijų srautus, rengė mokslininkų personalines bibliografijos rodykles. Buvo identifikuotos fizikos, matematikos, chemijos, technikos, ekonomikos mokslinės mokyklos Lietuvoje. Netrūko ir probleminių temų, kuriose studentai analizavo mokslo vertinimo kriterijus, mokslininkų bendradarbiavimo ir komunikacijos aspektus, moterų klausimą Lietuvoje ir pan. Naujausias mokslinės informacijos sistemos žinias studentams O. Voverienė apibendrino studijų programoje Mokslinės techninės informacijos sistemos (1987).

1990 m. buvo išleistos knygos Mokslotyrinės minties raida Lietuvoje 1969–1989 metais (su I. Dagyte) ir Informatikos metodologija, publikacijų apie informatikos teoriją ir praktiką skaičius gerokai viršijo šimtą. 1971–1991 m. mokslinę produkciją O. Voverienė apibendrino ir 1992 m. Maskvos valstybiniame kultūros institute apgynė pedagogikos mokslų disertaciją Informatikos teorija – bibliotekininkų ir bibliografų ruošimo metodologinis pagrindas. 1994 m. pedagogikos mokslų daktaro laipsnis nostrifikuotas Lietuvoje, suteikiant O. Voverienei socialinių mokslų habilituotos daktarės laipsnį.

Prof. O. Voverienės pranešimai tarptautinėse mokslometrijos, bibliometrijos ir informetrijos konferencijose užsienio kolegų buvo sutinkami su dideliu susidomėjimu. Profesorei teko susipažinti ir asmeniškai bendrauti su J. Garfildu, sukūrusiu mokslo visuomenei gerai žinomą citavimo rodyklę (Science citation index). Profesorės paskaitos buvo gausiai lankomos, studentai noriai rinkosi rašyti jos vadovaujamus kursinius, diplominius darbus. Mokslotyros tema populiarėjo, 1991 m. buvo įkurta Lietuvos mokslotyrininkų draugija (LMD, pirm. R. Broniukaitis). Svarbiausi draugijos tikslai – padėti Lietuvos mokslo bei mokymo įstaigoms ir jų darbuotojams spręsti mokslinės veiklos organizavimo, mokslo valdymo, planavimo, prognozavimo, mokslinio potencialo optimizavimo ir kitus klausimus. Buvo tikėtasi įgyvendinti buvusio Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. J. Matulio siekį įkurti Mokslotyros institutą arba bent skyrių, o Vilniaus universitete – Mokslotyros katedrą (Mokslotyra, 1991, Nr. 1, p. 4). Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete 1995 m. buvo įkurtas Mokslotyros centras (MC, vad. prof. habil. dr. R. Broniukaitis), siekęs bendradarbiauti su mokslo ir pramonės organizacijomis, aktyviai dalyvauti identifikuojant prioritetines mokslo kryptis, kurti mokslo raidos koncepciją.