O. Voverienė: „Puoselėkime Tėvynę ir Mokslą ateities kartoms“

Jau 1996 m. MC surengė konferenciją Mažos valstybės mokslas, kurioje prof. O. Voverienė skaitė pranešimą Lietuvos mokslo prioritetai pasaulyje pagal „Science Citation Index.“ Nuo 1998 m. MC pradėjo leisti Vilniaus universiteto mokslo darbų serijoje periodinį leidinį Mokslotyra. Redaktorių kolegijoje buvo R. Broniukaitis, S. Biziulevičius, M. Bonicas (Vokietija), I. Dagytė, G. Gordukalova (Rusija), A. Jakimavičius, A. Liekis, H. Martinson (Estija), B. Railienė. Atsakingąja sekretore buvo išrinkta prof. O. Voverienė, kurios rūpesčiu buvo kaupiama ir redaguojama straipsnių medžiaga. Per trejus metus Mokslotyroje buvo paskelbta 48 straipsniai, 7 informacijos ir kronikos, aprašyta 12 jubiliejų. Straipsniai buvo skelbti lietuvių, anglų, rusų kalbomis. 2000 m. išėjo paskutinis, šeštasis Mokslotyros numeris. Finansavimo nebepakako, o iš Vilniaus universiteto pasitraukus profesorei, leidybinis darbas nutrūko. MC gyvavimo metu buvo surengti du seminarai Bibliometrijos metodų taikymas mokslinėje veikloje Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (1998, 2002), tos pačios bibliotekos darbuotoja G. Sasnauskaitė spaudai parengė profesorės surinktą medžiagą Ona Voverienė: literatūros rodyklė (1998). Kad sukaupti bibliometrinio ir mokslotyrinio darbo rezultatai neišsibarstytų taip ir nesulaukę nei Lietuvos mokslų akademijos, nei Vilniaus universiteto palaikymo, prof. O. Voverienė juos apibendrino monografijose Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957–1990 metais: istoriografinė apybraiža (1996) ir Bibliometrija (1999) – šioje knygoje pateikta Lietuvos mokslininkų citavimo 1945–1990 m. duomenys pagal rodyklę Science citation index: fizikų, chemikų, biologų, medikų, matematikų ir kitų mokslo šakų (geografija, geologija, literatūros mokslai, kalbos mokslai, informatika ir skaičiavimo technika, šiluminė mechanika, vibrotechnika) ir pasaulio lietuvių mokslininkų citavimo duomenys. Atskirai suvestinė pateikta informacija apie Lietuvos mokslininkų citavimą 1991–1995 m. Su bendraautorėmis išleido monografiją Lietuvos mokslinės mokyklos 1945–1990 (2002). Joje plačiai aprašytos fizikų, biologų, biochemikų, chemikų, technikų, matematikų, medikų mokslinės mokyklos.

1975–2000 m. prof. O. Voverienei vadovaujant buvo parengti ir apginti 127 studentų baigiamieji darbai, jai konsultuojant ir vadovaujant buvo apginta N. Šaduikienės disertacija (1989), kelios studentės tęsė studijų metais pradėtus tyrimus ir apgynė daktaro disertacijas: B. Railienė Lietuvos chemikų mokslinės mokyklos (1996), G. Sasnauskaitė Lietuvos inžinierių mokslinės mokyklos (2000). Dalis studentų savo diplominių darbų temas publikavo Lietuvos arba kitų šalių periodiniuose leidiniuose, kai kurie darbai buvo išleisti atskirai: Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademikai ir nariai korespondentai (J. Jurgaitytė, O. Voverienė, 1990), Lietuvos chemikų disertacijos, 1947–1989 (B. Railienė, 1991), Lietuvos bibliotekininkų, bibliografų, knygotyrininkų ir informatikų disertacijos, 1960–1990 (O. Vilkina, 1992), Algirdas Julius Greimas: mokslinės kūrybos bibliografinė rodyklė, citavimo indeksas, citavimo analizė (J. Šinkūnaitė, O. Voverienė, 1994), kt.

Profesorė rasdavo laiko ir praktiniam bibliografiniam darbui: Viktoras Urbonas: bibliografijos rodyklė (1997), Akademikas Kazimieras Ragulskis: literatūros rodyklė (2001). Pastarosios knygos didžioji teksto dalis buvo perspausdinta knygoje Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla (A. Bubulis, A. Liekis, 2006); parengė kelių žymių mokslotyrininkų bibliografijos rodykles: Diodoras Šechurinas – mokslinės informacinės veiklos organizatorius, mokslininkas, pedagogas (1925–1992) (1997), rusų kalba: Genadij Michailovič Dobrov (1990), Genadij Išikovič Goldgamer (1991), parengė informatikų ir mokslotyrininkų žinyną Informatiki i naukovedy (1991).

Prof. O. Voverienės studentams, rengusiems rimtus teorinius darbus, tokia mokykla labai pravertė savarankiškame gyvenime. Svarbiausią reikalavimą ne kartą pakartodavo visiems savo studentams: „Nenuvertinkite savo tyrimo rezultatų, darbą užbaikite ir publikuokite.“

Šalia darbų Vilniaus universitete prof. O. Voverienė aktyviai dalyvavo visuomeninės organizacijos Lietuvos moterų lyga (LML) veikloje, vadovavo Mokslo, šveitimo ir kultūros sekcijai. Ji inicijavo tyrimų programą apie žymiąsias XX a. Lietuvos moteris. Su bendraautorėmis buvo atlikti tyrimai, išleistos knygos: Lietuvos moterys mokslininkės (mokslų daktarės), 1940–1992 (su I. Dagyte, 1993), Lietuvos Respublikos moterys – Aukščiausiosios Tarybos deputatės ir Seimo narės (1990–1995) (su Z. Ambrazevičiene, 1995). LML domėjosi prieškario nepriklausomos Lietuvos mokslininkų likimais sovietinės okupacijos metais, buvo išleistas leidinys Lietuvos mokslo gedulo ir vilties diena: informacinis leidinys (su J. Straigyte, 1995), Lietuvos aido serijoje Žymieji XX a. Lietuvos mokslininkai jau paskelbtos 38 mokslininkų biografijos su mokslinės veiklos apžvalgomis. Profesorė papildė Lietuvos rezistencijos atminimą kruopščiai parengtomis knygomis: Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys (2000), Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys: partizanės, ryšininkės, tremtinės, kovotojos (2005), Lietuvos Laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas (2007).

Profesorės iniciatyva LML veikloje atsirado nauja kryptis – politinis moterų švietimas. Nuo 1995 m. sekcijoje pradėjo veikti politinių diskusijų klubas Moteris ir politika politinėms aktualijoms aptarti. Po metų buvo nutarta siaurinti sekcijos tematiką ir akcentuoti tautinio, patriotinio ir pilietinio ugdymo klausimus, pradėtos organizuoti konferencijos. Jos vyko visoje Lietuvoje. Palangoje kasmet vyksta konferencijos bendru pavadinimu Moterys ir politika (...Kad Lietuva klestėtų ir tautos dvasia tobulėtų: Lietuvos moterų lygai – 15 metų, 2007). Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos organizuotame pirmajame pasaulyje Antikomunistų kongrese ir tribunole Vilniuje (2000) prof. O. Voverienė skaitė pranešimą Lietuvos mokslo netektys sovietinio genocido metais, pirmininkavo vienai Tribunolo sekcijų. Prof. O. Voverienė skaitė pranešimą Vilniuje vykusioje konferencijoje Komunizmą – į tarptautinį tribunolą (2007). Gausią šios krypties medžiagą profesorė apibendrino paklausiausia tapusioje knygoje Lietuva juodojo voro gniaužtuose (2005).

LML narės vadovaujasi ta pačia prof. O. Voverienės mintimi, kurią dažnai girdėdavo jos studentai: „Publikuok!“ LML konferencijų ir tyrimų, iniciatyvų medžiaga publikuojama periodinėje spaudoje, leidžiamos knygos: Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (I. Dagytė, 2000), Vytautas Landsbergis: kultūros darbai: bibliografija, 1956–1996 (L. Jasiukevičiūtė, O. Voverienė, 1999), Gėlės žydi tik kartą...: eilėraščių rinktinė (K. Stoškienė; sudarė ir spaudai parengė O. Voverienė, 2007). 15 metų LML veiklą profesorė išsamiai aprašė knygoje ...Kad Lietuva klestėtų ir tautos dvasia tobulėtų...: Lietuvos moterų lygai – 15 metų (2007).

Sunku aprašyti keliuose puslapiuose tokią turtingą ir turiningą profesorės veiklą. Jos darbų bibliografijos sąrašas nuolat pildomas. Prieš dešimtmetį išleista jos darbų bibliografijos rodyklė pailgėjo kelis kartus. Šiuo metu išleista daugiau kaip 130 brošiūrų, monografijų, žinynų. Spaudoje paskelbta daugiau kaip 1400 straipsnių. Nuveikta gausybė darbų, plačios visuomeninės veiklos tempų profesorė nelėtina, visada randa gerą žodį, padrąsinimą ją užkalbinusiajam, nesibodi pačiomis įvairiausiomis mūsų sergančios visuomenės temomis, puikiai moka suburti žmones bendram darbui. Gražaus jubiliejaus proga Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje surengta profesorės darbų paroda, lankytojai turės galimybę susipažinti su publikuotais darbais, nuotraukomis.

Nuoširdžiausiai sveikiname jubiliejaus proga, linkime daug gražių metų.

Dr. Birutė Railienė
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka

Paroda, skirta prof. habil. dr. Onai Voverienei, veiks Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fojė nuo š. m. birželio 17 iki liepos 4 dienos.