Baltistikos darbštuoliai

Karolio universiteto Baltistikos centro mokslinis darbuotojas habilituotas filologijos mokslų daktaras Ilja Lemeškinas, kantriai klausęsis Mokslo Lietuvos atstovo pokalbio su prof. Jiržiu Marvanu, sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Prieš tai pasakysime, kad šis prof. Jiržio Marvano mokinys padarė lituanistikai ir apskritai kalbotyros mokslui reikšmingą atradimą: 2008 m. vasario mėn. Čekijos Nacionalinio muziejaus Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje rado žymaus čekų poeto ir filologo Františeko Ladislavo Čelakovskio (1779–1852) parengtą rankraštinį Lietuvių kalbos žodyną. Jame yra apie pusantro tūkstančio leksikografinių straipsnių, pateikiamos etimologijos. Ligi tol žinojome, kad F. L. Čelakovskis labai domėjosi Liudviko Rėzos surinktomis lietuvių liaudies dainomis ir Kristijono Donelaičio Metais. Iljos Lemeškino radinys rodo, kad F. L. Čelakovskio domėjimasis lietuvių kalba, tautosaka ir literatūra buvo dar gilesnis negu ligi šiol manyta.

Šį savo radinį Ilja Lemeškinas pristatė Lietuvių kalbos institute balandžio 23 d. mokslinėje konferencijoje Leksikologija ir terminologija: teorija, praktika, istorija, skirtoje kalbininko Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms.

Vis dėlto šio radinio aptarimą su pačiu radėju palikime ateičiai.Gerbiamasis Ilja Lemeškinai, kol profesorius Jiržis Marvanas užrašo tikslų savo būsimos naujausios knygos pavadinimą, noriu paprašyti Jus, kaip profesoriaus mokinį, bent trumpai priminti savo gyvenimo istoriją. Kaip susidomėjote lietuvių kalba? Prof. J. Marvanas sakė, kad Vilniuje praleidote trejus metus, matyt, studijuodamas lietuvių kalbą? Lietuviškai kalbate labai gerai.

Ilja Lemeškinas. Pirmą kartą į Vilnių atvažiavau 1996 m. žiemą, o nuo 1997 iki 2000 metų studijavau lituanistiką Vilniaus universitete. Ligi tol gyvenau Volgograde, Rusijoje. Po lituanistikos studijų Vilniaus universitete pradėjau dirbti Karolio universitete Prahoje. Man teko garbė būti prof. J. Marvano mokiniu, jo vadovaujamas baigiau doktorantūrą, paskui pradėjau habilitacijos procedūrą.

Tikiuosi, kalbėdamiesi su prof. J. Marvanu Rusijos ir rusų atžvilgiu išlikome pakankamai objektyvūs?

I. Lemeškinas. Visa, kas buvo pasakyta, yra teisinga. Norėčiau įterpti savo žodį apie prof. J. Marvaną. Jis kalba apie Europą, kuri yra jo rūpesčio objektas. Reiktų pasakyti, kad šiame žemyne jis turi du sūnus. Vienas jų – tai tikrasis profesoriaus sūnus, kuriam dabar 15 metų, o antrasis sūnus – tai mūsų Baltistikos kabinetas Karolio universitete Prahoje. Profesorių Radegasto Paroleko ir Zigmo Zinkevičiaus pastangomis čekų baltistika buvo atkurta, kaip sakau, „ant popieriaus“, o prof. Jiržis Marvanas buvo tas darbštuolis, kuris ėmėsi „juodo“ darbo, labai nedėkingo, tačiau būtino, kad čekų baltistika atgautų savo kadaise buvusią šlovę.
Tiesa, ir šis baltistikos atkūrimo darbas ilgam buvo nutrūkęs – nuo 1969-ųjų iki 1990 metų, kol prof. Jiržis Marvanas galėjo sugrįžti iš emigracijos, iš savo priverstinių kelionių po pasaulį.

Užsiminėte, kad čekų baltistikos atkūrėjai, tegu ir „ant popieriaus“, yra Radegastas Parolekas ir Zigmas Zinkevičius. Būtų gerai, jeigu šių dviejų žymių kalbininkų sąsają pakomentuotumėte.

I.Lemeškinas. R. Parolekas buvo ilgametis Karolio universiteto profesorius, turėjęs ir šiek tiek latviško kraujo. Z. Zinkevičius tuo metu buvo Lietuvos švietimo ir mokslo ministras, šie profesoriai pasirašė sutartį, kuria remiantis Karolio universitete ir buvo atkurta baltistika. Lietuva Karolio universiteto Baltistikos centrui padėjo lietuviškais vadovėliais, iš Lietuvos į Čekiją atvykusiais lietuvių kalbos ir kitų disiplinų dėstytojais. Mūsų Baltistikos centrui labai dėmesinga Lietuvos ambasada Čekijoje.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Nuotraukoje:

Lituanistikai svarbaus atradimo autorius – Karolio universiteto Baltistikos centro mokslinis darbuotojas habil. dr. Ilja Lemeškinas, buvęs prof. Jiržio Marvano mokinys

Kurkime ateitį drauge!