MOKSLASplius.lt

Rezoliucija

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) nariai gegužės 22–28 d. vykdė protesto akcijas prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą aukštųjų mokyklų skurdinimo politiką. Protesto akciją gegužės 22 d. surengė Klaipėdos universiteto dėstytojai, gegužės 27 d. analogiška akcija įvyko Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Gegužės 28 d. protesto konferencijos vyko Šiaulių universitete ir Kaune. Į jungtinę Kauno aukštųjų mokyklų protesto konferenciją, pavadintą „Aukštasis mokslas – visų piliečių reikalas“, susirinko maždaug 90 Kauno ir Vilniaus aukštųjų mokyklų (VGTU, LMTA, VPU, MRU) atstovų. Akcijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, LVA rektorius prof. Henrikas Žilinskas, LMS pirmininkas doc. Antanas Kulakauskas, LAMPSS pirmininkė doc. Asta Lapinskienė, KTU profesoriai bei dėstytojai. Visi kalbėjusieji vieningai išreiškė nepasitenkinimą dėl nepakankamo valstybės dėmesio mokslui ir studijoms, taip pat pritarė vis besiplečiančiam aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų judėjimui. Konferencija priėmė šią jungtinę visų aukštųjų mokyklų rezoliuciją.

REZOLIUCIJA

Konferencijos dalyviai, išklausę pranešimus ir diskusijas, reiškia protestą išvardijamais klausimais.

1.1. Dėl 2008 m. balandžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimo atiduoti iš privatizavimo fondo 41 mln. Lt mokytojų atlyginimams padidinti, kuriuos buvo numatyta skirti universitetų infrastruktūrai gerinti ir studentų bendrabučiams renovuoti.

1.2. Dėl 2008 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 398, papildančio 1993 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo pakeitimo“, kuriame numatyti labai maži koeficientai aukštųjų mokyklų studijas aptarnaujančiam ir techniniam personalui, sudarančiam daugiau kaip pusę aukštųjų mokyklų darbuotojų.

1.3. Dėl aukštųjų studijų biudžetinio finansavimo tik 47 proc. pagal valstybės patvirtintą metodiką, nesilaikant Konstitucinio Teismo sprendimo.

1.4. Dėl skurdžių atlyginimų visose aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų institutuose, visiško mokslinio potencialo žlugdymo juose.

1.5. Dėl naujai priimamo „Mokslo ir studijų įstatymo“ neatsakingo ir nemotyvuoto svarstymo Seime, Vyriausybei neturint aiškios aukštojo mokslo plėtojimo strategijos ir neįvertinant pasikeitimų, Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą šiuo klausimu.

1.6. Dėl neatsakingo sprendimo padaryti aukštąjį mokslą neprieinamą didelei daliai visuomenės, taip sukeliant teisėtą studentų nepasitenkinimą, taip pat neturint aiškios paskolų teikimo strategijos, jos neaptarus su suinteresuotosiomis pusėmis.

2. Reikalaujame vykdyti nuostatas, išdėstytas „Tyliosios protesto akcijos“ reikalavimuose, kurią parėmė apie 5 tūkst. mokslo ir studijų sistemoje dirbančių žmonių:

2.1. Iš esmės spręsti pedagoginių ir nepedagoginių aukštųjų mokyklų darbuotojų, mokslinių tyrimų institutų darbuotojų darbo užmokesčio klausimus, numatant jo didinimo strategiją atsižvelgiant į Lietuvos vidutinį darbo užmokestį ir nuo jo skaičiuojant koeficientą, taip pat įvertinant infliacijos dydį ir greitį, kaip numatyta LAMPSS 2008-05-21 kreipimesi į LR Prezidentą ir LR Ministrą Pirmininką, ir dar šiais metais padidinti atlyginimus 45 proc.;

2.2. Kitų metų biudžete mokslui ir studijoms skirti 2 proc. nuo šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP); tai vidutiniškai prilygtų Europos šalių skiriamam vidurkiui, o tai LR Vyriausybė įsipareigojo tarptautiniais susitarimais;

2.3. Numatyti, suderinti ir pasirašyti aukštųjų mokyklų pedagoginio ir nepedagoginio personalo, mokslinio tyrimo institutų darbuotojų ilgalaikę (10 metų) atlyginimų kėlimo programą;

2.4. Laikytis socialinės partnerystės principų ir plėtoti socialinį dialogą tarp Vyriausybės, Seimo ir LAMPSS – organizacijos, teisėtai atstovaujančios darbuotojų interesams pasirašant trišalę sutartį;

2.5. Rengiamame Mokslo ir studijų įstatyme numatyti darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) delegavimo, atstovavimo ir atsiskaitymo principus visuose universiteto valdymo organuose, kaip yra numatytas studentų atstovavimas;

2.6. Užtikrinti socialines garantijas dėstytojams ir mokslininkams, atsisakant terminuotų darbo sutarčių, nes toks sprendimas pažeidžia Europos ir Lietuvos teisės aktus (neatsisakant konkursinės tvarkos);

2.7. Atleistiems iš darbo dėstytojams ir mokslininkams taikyti LR Darbo kodekso 140 str. numatytas išeitines išmokas;

2.8. Panaikinti dėstytojų diskriminaciją pagal amžiaus cenzą ir įskaityti mokslinį-pedagoginį darbo stažą visą laiką, per kurį jis tą darbą dirbo;

2.9. Mažinti pedagoginio darbo krūvį iki ES vidurkio (400 val. per metus); atskirai skirti laiką pasirengti paskaitoms, pratyboms bei moksliniam tiriamajam darbui atlikti, numatyti papildomą atlygį dėstytojams, rengiantiems universitetuose naujas studijų programas ar koreguojantiems studijų modulius;

2.10. Universitetų uždirbamų lėšų neapskaityti kaip biudžetinio finansavimo; jos turi likti universitetų nuosavybė, ir tai negali būti traktuojama kaip universiteto ar mokslinių tyrimų instituto biudžetinis finansavimas, taip pateikiant atsiskaitymuose ES kaip pakankamą valstybės finansavimą; suteikti aukštosioms mokykloms specialųjį statusą.

3. Jei LR Vyriausybė ir Seimas nevykdys Rezoliucijoje numatytų reikalavimų, LAMPSS pasilieka teisę imtis šių veiksmų:

3.1. Rengti piketus, eitynes, mitingus ir streikus;

3.2. Kreiptis į tarptautines profesinių sąjungų ir žmogaus teisų organizacijas;

3.3. Rugsėjo 1 d. organizuoti visuotinį streiką.


Pagarbiai,
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė
doc. dr. Asta Lapinskienė