MOKSLASplius.lt

Konektikuto profesoriai domisi Lietuva

Pabaiga, pradžia Nr. 9Baltijos ir Naujosios Anglijos plėtros tinklo prezidentė medicinos daktarė, biologijos ir medicinos profesorė Dalia Giedrimienė

Baltijos ir Naujosios Anglijos plėtros tinklas (Baltic–New England Development Network, Inc.) įsteigtas ir veikia Konektikuto valstijoje, JAV. Jis skirtas plėtoti ryšiams tarp JAV ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Praėjusį pavasarį Lietuvoje lankėsi šios organizacijos prezidentė medicinos daktarė, biologijos ir medicinos profesorė Dalia Giedrimienė. Ji atvyko kartu su dviem kolegomis – Konektikuto universiteto Medicinos mokyklos ir Sveikatos centro (University of Connecticut, School of Medicine and Health Center) viceprezidentu akademiniams reikalams prof. Briusu Kiopenu (Bruce Koeppen) ir to paties universiteto Medicinos mokyklos Chirurgijos departamento ir Stomatologijos klinikos profesore Kristina Niekraš (Christine Niekrash). Jiedu yra sutuoktiniai. Viešnios tėvai kilę iš Lietuvos, tėvas – tikras lietuvis, motina turi lietuviško ir lenkiško kraujo. Nieko nuostabaus, kad prof. Kristina Niekraš ypač norėjo aplankyti Lietuvą ir jos tėvų bei senelių gyventas vietoves.

Svečiai iš Konektikuto apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Su Kauno medicinos universitetu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.Mokslo Lietuva. Iš pokalbio su garbiaisiais Konektikuto universiteto Medicinos mokyklos profesoriais supratau, kad JAV kyla visuomenės susirūpinimas dėl ne itin tobulos šalies sveikatos apsaugos sistemos, priklausančios nuo sveikatos draudimo. Deja, toli gražu ne visi gyventojai turi sveikatos draudimą, tad tiems žmonėms bet koks vizitas pas gydytoją labai brangiai kainuoja. Masačusetso valstijoje norėta pasiekti, kad medicininė pagalba būtų prieinama kiekvienam gyventojui. Bet kilo kita problema: įgiję teisę gauti nemokamas medicinos paslaugas valstijos gyventojai suskato lankytis pas gydytojus – susidarė tokia eilė, kad reikia laukti visus metus.

Dalia Giedrimienė. Skubi arba neatidėliotina pagalba Amerikoje organizuota kiek kitaip. Kai žmogui blogai, jis kviečia greitąją pagalbą ir važiuoja tiesiai į ligoninę. Niekas žmogaus negali palikti be pirmosios pagalbos. Tačiau kitiems sveikatos apsaugos sistemos teikiamų paslaugų būdams – patikrinimams, diagnozavimui, gydymui – tenka registruotis iš anksto, todėl Masačusetso valstijoje susidarė didžiulės eilės. Pacientams tenka ilgai laukti. Tai labai apmaudu.

ML. Panašios eilės būdavo ir Lietuvoje, kai buvome priversti gyventi socializmo sąlygomis. Ar tai reiškia, kad Masačusetso valstija pamėgino sveikatos apsaugos srityje žengti panašiu keliu?

Briusas Kiopenas. Sveikatos apsaugos tikslas ir turėtų būti, kad kiekvienas turėtų gauti visą reikalingą sveikatos priežiūros pagalbą. To reikėtų siekti, o kaip tai pavadinti – socializmu ar kitaip – jau kitas klausimas. Masačusetso eksperimentas kelia abejonių, ar pasirinktas modelis yra realus ir ar atves prie geidžiamo rezultato. Jau šiuo metu gydymo įstaigos yra labai apkrautos, pradėjo trūkti gydytojų. Tad akivaizdu: toks sveikatos paslaugų teikimo modelis gali gerai funkcionuoti tik tuo atveju, jeigu visa sistema bus sustiprinta. Tik tada gyventojai galės pasinaudoti jos privalumais.

ML. Masačusetso valstijoje imtasi labai radikalaus sprendimo, ir iškart išaiškėjo sistemos trūkumai. Gal reikėtų prie naujos sistemos pereiti pamažu, o gal net rasti tarpinę, ne tokią radikalią sistemą?

B. Kopenas. Kol kas alternatyvos neturime ir nelabai žinome, kaip tai turėtų būti padaryta. Galimas dalykas, tektų priimti ir politinius sprendimus.ML. Kokios nuomonės svečiai yra kad ir apie Skandinavijos šalių sveikatos apsaugos sistemą? Gal šis modelis sektinas?

Kristina Niekraš. Tam, kad būtų pasiektas Skandinavijos lygis, reikėtų visą visuomenę apkrauti dideliais mokesčiais. Nežinau, ar amerikiečiai norėtų mokėti 60 proc. mokesčių.

ML. Vadinasi, JAV sveikatos apsaugos sistema šiandien išgyvena dideles ir sunkiai sprendžiamas problemas?

K. Niekraš. Išties JAV sveikatos apsauga atsidūrė tam tikroje krizėje. Kaip pavyks tuos sunkumus įveikti, kaip ši sistema veiks ateityje, kokias paslaugas teiks, kokie bus tarpininkai, o gal jų išvis nebus, šiandien vargu ar kas galėtų pasakyti. Apskritai nėra aišku, ar mes pasieksime lygį, kada ligonis, kaip klientas gaus visas jam reikalingas gydymo paslaugas, ar mokės už tas paslaugas tiesiogiai gydymo įstaigai arba gydymo paslaugas teikiančiam gydytojui, o ne tarpininkui, t. y. draudimo bendrovei, kaip yra šiandien. Deja, nėra paprasta atsakyti į šiuos labai svarbius klausimus.Kaip teigiamą pavyzdį galėčiau nurodyti JAV kosmetikos pramonę. Tiek Amerikoje, tiek visame pasaulyje ši pramonė nepaprastai sparčiai plečiasi, tačiau sugeba apsieiti be tarpininkų. Klientas nori paslaugos ir ją gauna mokėdamas tiesiai iš savo kišenės ir tiek, kiek ta paslauga kainuoja. Aišku, ta paslauga taip pat ne visiems pasiekiama, nes norėdamas naudotis kosmetikos bendrovių pasiūla klientas pirmiausia turi turėti pinigų.

ML. Prof. Briusai Kiopenai, su kokiais didžiausiais rūpesčiais Jūs susiduriate savo darbe kaip Konektikuto universiteto Medicinos mokyklos viceprezidentas? Kas Jus labiausiai jaudina: gerų dėstytojų pasirinkimo, o gal gabiausių studentų pritraukimo problema?