Eva Caspersen: Lietuva turi kuo didžiuotis

Lietuvos generalinė garbės konsulė Danijoje ponia Eva Caspersen yra Olborgo universiteto docentė, teisininkė. Viešnia buvo sužavėta Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio sukakčiai skirta paroda Kelias į laisvę. Ji pasiryžusi padaryti viską, kad šią parodą išvystų ir Danijos žmonės.

Prašome pasakyti, ar labai sunku atstovauti Lietuvos interesams Danijoje?

Man tai išties malonus darbas, nes Lietuva yra labai aukštos kultūros šalis. Taigi reprezentuoti Lietuvą, jos kultūrą Danijoje man yra didžiulis malonumas.

Lietuvos žmonėms būdingas nevisavertiškumo kompleksas: mes nuolat nepatenkinti savo šalies kultūros padėtimi, savo politika, taip pat savo pačių padėtimi. Žodžiu, nepatenkinti savo gyvenimu.

Tai neteisinga nuostata, nes lietuviai išties turi daug kuo didžiuotis. Danai žavisi Lietuvos žmonių kova dėl Nepriklausomybės. Lietuva yra nepaprastai graži šalis. Jūsų šalies žmonės labai sparčiai plėtoja daugelį gyvenimo sričių, Lietuvos valstybė tapo Europos Sąjungos nare ir dalyvauja daugelyje tarptautinių gyvenimo įvykių. Taigi jūsų žmonės išties turi kuo didžiuotis.

Jūs tiesiog sujaudinote mane – dėkoju už tokius gražius žodžius apie mūsų Tėvynę ir tėvynainius.

Į jūsų šalį aš pirmą kartą atvykau 1976 metais. Nuo 1991 m. lankiausi daugybę kartų Savo akimis mačiau, kaip viskas čia keitėsi ir plėtojosi. Todėl man labai malonu atstovauti Lietuvai.

Tokius žodžius ypač malonu girdėti iš Danijos pilietės lūpų, nes Daniją žinome kaip išties labai aukštos kultūros šalį, taip pat šlovingos istorijos ir seniausiai Europoje gyvuojančią karalystę, kuriai praeityje priklausė ir daug kartų už dabartinę Danijos teritoriją didesni kraštai. Lietuviai taip pat mėgsta pasididžiuoti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė užėmė žemės plotus „nuo jūros iki jūros.“ Šiandien gal ne tai svarbiausia, bet toji istorinė atmintis leidžia paklausti: ar Danija labiau gyvena šlovingos praeities prisiminimais, ar ateities viltimis? O gal danai stengiasi išnaudoti dabarties gyvenimo mirksnį?

Išties galiu tik apgailestauti, kad danai prarado daug vertybių, kurias išsaugojo Lietuvos žmonės. Lankiausi daugelyje Lietuvos vietovių, taip pat lietuvių šeimose. Ypač žaviuosi tuo, kad lietuviams šeima dar tebėra vertybė. Savo akimis mačiau šeimų, kur kartu gyvena kelių kartų atstovai: seneliai gyvena kartu su visa šeima, su savo vaikais ir vaikaičiais. Tai matyti man labai malonu. Danijoje tai jau praradome – seneliai gyvena senelių globos namuose, vaikai taip pat atiduodami į globos įstaigas. Socialiniai pedagogai Danijoje apie vaikus žino daugiau negu jų tėvai. Lietuviai išsaugojo šeimos vertybę ir danus tai žavi.

Todėl mes labai jautrūs įvairiems globalizacijos vėjams ir skersvėjams. Nesame tikri, kad visos dabartinio pasaulio „novacijos“ nepaveiks mūsų tradicinių vertybių. Akivaizdu, kad jau ir šiuo metu sunku atsispirti neigiamiems globalizacijos padariniams.

Lietuva, siekdama išsaugoti savo tradicines vertybes, eina teisingu keliu. Ši paroda Seimo rūmuose atskleidžia ilgą Lietuvos kelią į Nepriklausomybę ir rodo, kad didžiuojatės esą lietuviai. Tai daro įspūdį ir mums, danams, manau, kad ir viso pasaulio laisvę mylintiems žmonėms.

Tie, kurie gyvena (tegul kartais ir sunkiai) Lietuvoje, išties didžiuojasi esą lietuviais. Nežinau, ar galėčiau tą patį pasakyti apie tuos, kurie dėl duonos kąsnio išvyko iš Lietuvos ir gyvena Ispanijoje, Airijoje ar Danijoje. Bijau, kad materialusis stimulas gožia sveiką idealizmą.

Nebūtinai yra blogai, jeigu tie lietuviai savo šeimų labui užsidirba užsienyje.

Taip, bet kas užtikrins, kad tie užsienyje atsidūrusių lietuvių šeimų vaikai nepraras ryšio su gimtąja kalba ir lietuviškumu? Lietuvių kalbai ir tradicinėms vertybėms, kurios Jus taip žavi, kyla pavojus.

Nemanau, kad dėl to gresia nutautėjimas. Pažįstu daug lietuvių, kurie palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje likusiais artimaisiais, taigi ir su gimtuoju kraštu.

Prieš šį mūsų pašnekesį pasakėte, kad būtinai reikia šią parodą pateikti Danijos žmonėms. Kur ši paroda galėtų būti surengta ir ar susidomėtų ja Danijos visuomenė?

Paroda galėtų būti eksponuojama Olborgo miesto savivaldybėje patalpose, rotušėje. Pati esu iš Olborgo ir galėčiau tuo pasirūpinti. Manau, kad labai praverstų šią parodą pristatyti ir kitoms užsienio šalims.

Gyvenate Lietuvos reikalais, Jums įdomu visa, kas vyksta mūsų šalyje. Bet ar tai įdomu Olborgo žmonėms? Juolab Danijos žmonėms, kurių interesai visai kitokie negu mūsų čia, Lietuvoje.

Galiu patikinti, kad danai daug kuo panašūs į lietuvius. 1991 m. sausį Danijos žmonės itin gerai pajuto, kad lietuviai yra mūsų broliai ir seserys. Danai su degančiomis žvakelėmis rinkosi visur, kur tik buvo tikslinga, norėdami paremti lietuvių žingsnius į laisvę. Mes visados karštai palaikėme Lietuvą ir labai gerai suprantame lietuvius.

Noriu padėkoti Jums, ponia Eva Caspersen, už šį, tegul ir trumpą, bet labai mielą pokalbį. Per Jus norime palinkėti Danijos žmonėms laimingo gyvenimo ir troškimų išsipildymo.

Labai ačiū. Mano marti yra lietuvaitė, tad galiu teigti, kad per ją taip pat geriau pažįstu lietuvius ir Lietuvą.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

P. S. Redakcija dėkoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos skyriaus vedėjai Angelei Čepėnaitei už dalykinę pagalbą šio interviu metu.

Nuotraukoje:

Lietuvos generalinė garbės konsulė Danijoje ponia Eva Caspersen ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos skyriaus vedėja Angelė Čepėnaitė Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui skirtoje parodoje „Kelias į laisvę“

Kurkime ateitį drauge!