Kad komunizmo šmėkla neklaidžiotų po Europą
Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio minėjimo proga birželio 5 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta Latvijos Liaudies fronto muziejaus istorinių įvykių dokumentinė paroda Dainuojanti revoliucija. Nuo Atgimimo iki Europos Sąjungos.
Parodoje per fotografijas – visos epochos liudytojas – perteikta mūsų brolių latvių nacionalinės nepriklausomybės judėjimo atgimimas ir kelias į nepriklausomybę. Pateiktas labai platus tarptautinis laisvės siekių kontekstas: atspindėti 1968 m. įvykiai Čekoslovakijoje, 1980 m. – Lenkijoje, 1989 m. – Vokietijoje. Prisimenamos pirmos protesto akcijos Latvijoje, 1986–1987 m. manifestacijos, žmogaus teisių gynėjų grupės Helsinkis 86 ir Latvijos Liaudies fronto organizuoti renginiai. Daug dėmesio skirta bendroms Baltijos kraštų nesmurtinio pasipriešinimo akcijoms – Baltijos keliui, 1991 m. sausio mėn. barikadoms ir kitiems jau istoriniais tapusiems įvykiams. Nepamiršti 1991 m. rugpjūčio 19–21 d. įvykiai Maskvoje, po kurių pasaulio valstybės pripažino Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – nepriklausomybę. Kaip ir Lietuva, Latvija visateise Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės 1 dieną.
Paroda Dainuojanti revoliucija. Nuo Atgimimo iki Europos sąjungos jau buvo eksponuota Lenkijos Solidarumo 25-ųjų metinių renginiuose Gdanske, demonstruota Prahos nacionaliniame muziejuje, pirmųjų Latvijos kultūros dienų metu Bukarešte, Leipcige, Europos Parlamente Strasbūre. Iš Vilniaus paroda vėl iškeliaus į Strasbūrą, Europos Tarybą, vėliau bus eksponuojama Baltijos kultūros dienų parodoje Berlyne.
Atidarant parodą Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje kalbėjo Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijas Baumanis (Hardijs Baumanis), Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, buvęs Latvijos Liaudies fronto pirmininkas Romualdas Ražukas, Liaudies fronto muziejaus direktorė Meldra Usenko, renginiui vadovavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Plioplys.
Po parodos atidarymo Mokslo Lietuvos atstovas turėjo malonią progą pakalbinti buvusį Latvijos Liaudies fronto pirmininką Romualdą RAŽUKĄ.
Lietuva buvo mūsų užnugaris
Gerbiamasis Romualdai Ražukai, prieš 20 metų įkurti Lietuvos Sąjūdis ir Latvijos Liaudies frontas. Ar per prabėgusius metus kas nors keičiasi vertinant šiuos abiejų tautų judėjimus? Gal laikas, istorikų pastangos ar dabartinio gyvenimo realybė jau Europos Sąjungos valstybių šeimoje tą vertinimą koreguoja?
Prieš 20 metų gyvenome tikrovėje, kuri buvo. Egzistavo didelis ir galingas Baltijos šalių sąjūdis. Antruoju Latvijos Liaudies fronto pirmininku buvau išrinktas 1990 m. vasarą. Bet kada galėjau paskambinti Sąjūdžio atsakingajam sekretoriui Andriui Kubiliui į Vilnių, paklausti patarimo, sužinoti, ką Lietuvos Sąjūdis planuoja. Tie įvykiai mūsų tautoms buvo bendri, kaip ir spaudimas iš Maskvos, kuri su visais mumis tuo metu elgėsi vienodai. Visą laiką jautėme Lietuvą, tvirtai stovinčią mūsų užnugaryje, o gal flange – buvome kovos bendražygiai. Reikalui esant, patarėjai, ramintojai, jeigu kas vykdavo ne visai taip, kaip tuo metu norėjome. Jautėme milžinišką atsakomybę už savo veiksmus.
O šiandien Andriui Kubiliui nebeskambinate?
Nebeskambinu. Andrius Kubilius atstovauja savo partijos interesams, man tenka rūpintis savąja partija. Kaip liberalas, taigi kitos partijos atstovas, buvau išrinktas į Latvijos Saeimą. Kita vertus, nei Sąjūdis, nei Latvijos Liaudies frontas nepražuvo. Šie judėjimai Atgimimo laikais sukūrė tokias vertybes, kurios į užmarštį nenueina, jos lieka mūsų atmintyje. Kiek sugebame išaiškinti, perduodame ir jaunimui. Taigi ir galingo užnugario jausmas išlieka, tik mus pasiekia jau iš praeities.
