Tyrimų ir susirūpinimo objektas – oras

Kalbate apie kenksmingų medžiagų pašalinimo iš organizmo ląstelių mechanizmą? Šalinama per organizmo skysčius – prakaitą, šlapimą?

Visos cheminės medžiagos, kurios į organizmą patenka per kvėpavimo takus, per virškinimo traktą ar per odą (pvz., purškiant pesticidus), galų gale atsiduria kraujotakos sistemoje. Per kraujotaką toksinės medžiagos išnešiojamos po visą organizmą. Kenksmingos medžiagos sukelia uždegimo reakciją, pirmiausia pažeidžia organą, per kurį patenka į organizmą ir kuris dalyvauja detoksikacijoje. Detoksikacijoje dalyvauja kepenys ir inkstai, tad šie organai dažniausiai ir pažeidžiami. Dalis toksinių medžiagų taip ir lieka nepašalinta, kaupiasi organizme, o pavojus kyla tada, kai susikaupusios toksinės medžiagos pasiekia kritinį lygį.

Skirtingos toksinės medžiagos skirtingai veikia, matyt, sudaro ir skirtingus kritinius „slenksčius“, nuo kurių prasideda neigiamas poveikis organams ar visam organizmui?

Taip, pavyzdžiui, jei tai sunkieji metalai, tai kalbame apie toksinę dozę, tačiau jeigu į organizmą patenka toksinės dujos (azoto oksidai, chloro dujos, anglies monoksidas), tai jos gali greitai pažeisti ląstelių fermentinę sistemą, kuri dalyvauja medžiagų apykaitoje, naujų ląstelių gamyboje ir tokiu būdu skatinti ląstelių senėjimą, net jeigu tos toksinės medžiagos patenka mažomis dozėmis.

Tačiau ląstelių senėjimas ir atjauninimas yra to paties proceso dvi neatsiejamos dalys? Argi senėjimas neskatina ir atjauninimo?

Ląstelės nuolat atsinaujina, ypač kraujodaros sistemos, lytinės ląstelės, odos struktūra. Antraip negytų žaizdos. Atkuriamąsias organizmo reakcijas nuolat reguliuoja imuninė sistema, kuri atpažįsta savas ir svetimas medžiagas. Bet jeigu imuninė sistema ar organizmas įsijautrina dėl teršalų poveikio, tai imuninė sistema į savą baltymą pradeda reaguoti tarsi į svetimą (autoimuninė reakcija) ir kyla alerginės reakcijos.

Lietuva – puikiais miškais ir nuostabia gamta apdovanota šalis, bet visiems mums juk yra tekę važiuoti ir per kitų kraštų vietoves, kur rūksta gamyklų kaminai, o ekologinė tų vietovių padėtis nekelia pasigėrėjimo. Gyvename labai skirtingomis sąlygomis.

Sutinku su Jūsų pastaba, kad projekte bus tiriami žmonės, gyvenantieji skirtingomis sąlygomis. Aplinkos sąlygų įtaka atsispindi vidutinėje žmonių gyvenimo trukmėje. Atmetę žuvusių avarijose ir smurtinių mirčių atvejus, mes galime palyginti, kaip skiriasi įvairių kraštų gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė.

Kai skaičiuojama vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė atskirose šalyse, tai sudedame į krūvą viską: ir kūdikių mirtingumą, ir avarijose žuvusiųjų skaičių, ir stichijos padarinių įtaką, ir smurtinių mirčių atvejus?

Taip, jeigu skaičiuojama bendra vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė. Tačiau įvedamas ir amžiaus koeficientas: skaičiuojama tik darbingo amžiaus žmonių vidutinė gyvenimo trukmė. Pavyzdžiui, kiek išgyvenama nuo 45 iki 65 metų amžiaus gyventojų grupėje. Jeigu lyginsime mirtis nuo vėžio tam tikroje amžiaus grupėje, atskirai vyrams ir moterims, jei bus tinkamai surinkti statistiniai duomenys, bus galima patikimai nustatyti ir palyginti įvairių šalių mirtingumą, tarkime, nuo vėžio.

Bus tiriamos nėštumo baigtys

Kitaip tariant, kur yra pirminės ir svarbiausios vėžinių ligų priežastys? Suprantu klausime slypintį susirūpinimą. Projektas ESCAPE tuo ir pažangus, kad apima visus svarbiausius sveikatos rizikos veiksnius. Aplinkos veiksniai yra tikrinami. Taip pat tirsime socialinių veiksnių visumą, profesinių veiksnių, žmonių amžiaus ir kitas įtakas. Nagrinėdami nėštumo baigtis, stebėsime visą nėštumo eigą, ar mama vartojo antibiotikus, kokį maistą valgė ir vandenį gėrė, kokį darbą dirbo, kiek laiko ir su kokiomis cheminėmis medžiagomis turėjo sąlyčio. Taip pat žiūrėsime ir vaiko tėvą veikusių veiksnių įtaką: amžių, profesiją, toksines medžiagas, kurių poveikį galėjo patirti. Visa tai išnagrinėjus, turėtų labai daug kas paaiškėti.

Suprantu, kad 25 ES šalių mokslininkai „ESCAPE“ projekte tyrinės skirtingus dalykus, matuos ne tuos pačius teršalus ore?

Vykdant šį projektą viena grupė analizuos vėžio priežastis, gilinsis į vėžio rūšis ir matematinio modeliavimo metodu kontroliuos įvairių veiksnių įtaką rizikai susirgti šia liga.

Mes tirsime Kauno miesto oro taršos azoto oksidų, kietųjų dalelių poveikį nėštumo baigtims, analizuosime kitas galimas įtakas vaisiui ir naujagimių sveikatai – mamos rūkymą ir alkoholio vartojimą, jos amžių, vaisiaus eiliškumą, darbo ir aplinkos veiksnius.

Remsitės apklausos duomenimis, tačiau kuri motina girsis, kad išgeria ar rūko.

Klausimynai standartizuoti ES mastu, klausimų seka ir formuluotė griežtai kontroliuojama. Klaidų ar melagingų atsakymų į anketų klausimus proporcija yra maždaug panaši, nepriklausomai nuo motinos gyvenamosios vietos (užterštas ar mažai užterštas rajonas) – tai išvada iš tikimybių teorijos. Atsakymų tikslumas daugiau priklauso nuo asmens socialinio statuso, žmogaus savivokos. Šiuos dalykus nagrinėja aplinkos epidemiologijos mokslas, pasižymintis specifine metodologija, kuri yra pripažinta pasaulyje, ir kuria bus remiamasi analizuojant bendrai surinktus tyrimo duomenis įvairiuose projektą vykdančių šalių centruose.

Kuriama Europos oro duomenų bazė

Kaunas neatspindi visos Lietuvos padėties, bet ir kitose šalyse nėra galimybių atlikti atranką ir tyrimus visos šalies mastu. Detalūs oro taršos tyrimai yra labai brangūs. Tam, kad būtų nustatytos ore esančios kietosios dalelės, Kauno mieste bus pasirinkta 40 taškų, oro siurbliais 7 dienas oras bus pompuojamas, o gautieji oro bandiniai su filtrais bus konservuojami, uždaromi į sandarias talpas, kurios bus siunčiamos analizei į Bazelį Šveicarijoje. Ten bus analizuojama oro teršalų sudėtis, koncentracija, dalis tų bandinių bus konservuojama ir saugoma ateities kartoms.

Detalūs Kauno oro ilgalaikės stebėsenos darbai?

Galime ir taip pasakyti. Taip bus kuriama bendra Europos oro duomenų bazė, kuri bus naudojama sveikatos pakenkimų prognozavimui. Vienas iš pačių greičiausių žmonių sveikatos atsakų į oro teršalus yra nėštumo baigtis. Atsakymo sulaukiame per 9 mėnesius. Matoma, ar kūdikis sveikas, ar pakankamos kūno masės, ar nesulėtėjusi vaisiaus raida, ar naujagimis gimė išnešiotas.

Vėžinių susirgimų vystymasis užima gerokai daugiau laiko, dešimtmečius, vadinasi, atsiranda galimybė padaryti daugiau atrankos klaidų, bus daug tyrimų dalyvių praradimų ir statistinės analizės klaidų. Šiuo metu ES pripažinta, parodė, kad pats jautriausias biologinis objektas populiacijoje, tikrinant aplinkos standartus, nustatant higienos normas yra nėščios moters organizmas. Tai patvirtino ir JAV tyrimai. Dėl to ir buvo pasirinktas šis tyrimo objektas. Pati jautriausia ir vienintelė šiuo metu tokiems tyrimams taikoma priemonė – aplinkos epidemiologijos metodologija. Tiesa, ligi šiol normos, toksiškumas buvo nustatomi tik su laboratoriniais gyvūnais. Tačiau eksperimentuodami niekada nesukursime tokių aplinkos sąlygų, kokiomis gyvena žmogus, nes tos sąlygos priklauso ir nuo socialinių, profesinių, daugelio kitų veiksnių. Higienos normos turi būti grindžiamos populiacijos tyrimais. Šiandien nėra nieko tiksliau už nėščios moters tyrimo metodologiją. Aišku, ją reikia nuolat tikslinti, tobulinti, papildant molekulinės genetikos metodais, tai yra numatyta ESCAPE projekte.

Šis mūsų darbas tuo ir skirsis nuo iki tol buvusiųjų, kad bus siekiama tiksliai išmatuoti teršalų koncentraciją ir naudojant geografines informacines sistemas, kartografiją, įvertinant reljefą ir meteorologines sąlygas bus sukurti oro sklaidos, oro teršalų žemėlapiai. Kiekvienai mamai jos gyvenamajame rajone bus apskaičiuota tiksli ore esančių kenksmingų medžiagų koncentracija ir bus nustatyta individuali ekspozicija.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas