Nacionalinis tapatumas globalizacijos sąlygomis
Humanitarinių ir socialinių mokslų Lietuvoje atnaujinimas - nacionalinio tapatumo globalizacijos sąlygomis išsaugojimo garantas
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ne tik atvėrė mūsų valstybei dideles politines ir ekonomines galimybes, bet ir iškėlė naujus iššūkius. Sėkminga konkurencija tarptautinėje plotmėje yra neabejotinai didžiausias mūsų valstybės uždavinys siekiant toliau kurti Lietuvos piliečių gerovę, stiprinti Lietuvos svarbą ir laiduoti jos tapatumą pasaulyje.
Lietuvos mokslininkų bendruomenė šiuo metu patiria didelį konkurencinį spaudimą iš gerai valstybinių bei verslo struktūrų finansuojamų Europos Sąjungos bei kitų pasaulio valstybių mokslinių institutų, o Lietuvos valstybinės institucijos, taip pat verslas, dar nepakankamai skatina mokslinių tyrimų ir eksperimentų plėtrą (toliau - MTEP) mūsų šalyje. Rinkos sąlygomis efektyviai veikti silpnai pritaikyta Lietuvos mokslo struktūra be reikšmingos paramos sunkiai susidoroja su konkurencijos iššūkiais. Daugelis jaunų mokslininkų susiduria su įsidarbinimo problema. Dažnas jų arba iš viso pasitraukia iš mokslinės veiklos, arba pasirenka mokslininko karjerą užsienyje.
Jaunųjų mokslininkų draugija atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių doktorantų ir jau mokslinį laipsnį įgijusių mokslininkų iki 37 metų ketinimus. Tyrimas parodė, kad net 74 proc. visų respondentų išvyktų iš Lietuvos, jei gautų darbo pasiūlymą užsienyje; ir tik 16 proc. jaunų mokslininkų liktų dirbti tėvynėje. Nesunku spėti, kad didžioji dalis visų 4333 mokslo daktarų, išugdytų Lietuvos valstybės mokslo sistemoje 1990-2005 m. (tokie Statistikos departamento duomenys), tinkamai nepanaudoja įgytų mokslo žinių ir įgūdžių. Dėstytojų amžiaus požiūriu Lietuvos būklė visiškai prasta. 2006 m. keturių universitetų (VU, VGTU, VDU, KTU) parengta studija Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas rodo, kad jaunesnių kaip 45 m. profesorių yra tik 3,5 proc., docentų - tik 13,2 proc. Vyresnių kaip 55 m. profesorių yra net 72,3 proc., docentų - 47,1 proc.
Taip prarandame sukauptą mokslinę kompetenciją, smarkiai nukenčia individualių mokslo šakų plėtotė, krenta akademinio gyvenimo lygis ir išsilavinimo kokybė. Žala humanitariniams ir socialiniams mokslams (toliau - HSM) yra ir tiesioginė grėsmė Lietuvos nacionalinio tapatumo išlikimui.
Todėl Vilniaus universitetas kartu su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvių kalbos institutu pradėjo projektą Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas, kuriuo siekiama išspręsti dvi pagrindines problemas. Pirma, Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų rengiamiems HSM daktarams suteikiama kvalifikacija yra tobulintina siekiant sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir profesionaliai atlikti MTEP krypčių tyrimus, ypač prioritetinėje nacionalinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis srityje. Antra, nėra aprobuotos ir efektyviai veikiančios mokslo daktarų kvalifikacijos kėlimo sistemos, kuri padėtų jauniesiems mokslo daktarams siekti sėkmingos mokslinės karjeros.
Sėkmingai įgyvendinus šį projektą, būtų ne tik atnaujintos HSM doktorantūros studijų programos, bet ir pasiūlytas podiplominių podoktorantūros studijų modelis, kuris galėtų būti taikomas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
Būtent podoktorantūros studijų (postdoctoral studies) organizavimas ES ir daugelio užsienio šalių universitetų bei kitų mokslo įstaigų yra pripažintas kaip veiksmingiausia mokslo daktarų įsitvirtinimo šiuolaikiname mokslo pasaulyje forma. Podaktarinių studijų metu jaunas mokslininkas ne tik siekia konkretaus mokslinio rezultato - jis kaupia savo akademinį potencialą. Dalyvaujant įvairiuose mokslo renginiuose bei prisidedant prie jų organizavimo, užmezgami ryšiai su užsienio kolegomis, pristatomi savi moksliniai tyrinėjimai. Būtent podaktarinės studijos dažnai lemia ne tik tvirtą mokslinės karjeros pradžią, bet ir sėkmingą jos plėtotę.
Šis projektas tiesiogiai atitinka LR Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 1182 Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo (Valstybės Žinios: 2002, Nr. 74-3180) patvirtintą prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2002-2006 m. kryptį: moksliniai tyrimai, skirti žinių visuomenei kurti, tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.
