MOKSLASplius.lt

Žemėje kurs gabalėlį žvaigždės


Čia prasidėjo kelias į didįjį mokslą


Šiemet 80-metį paminėjęs garsus mokslininkas ir išradėjas akad. Kazimieras Ragulskis, sveikindamas Lietuvos energetikos institutą, prisiminė, kad būtent šiame institute - virpesių mechanikos ir technikos ištakos. Tai sritis, kurią čia pradėjo plėtoti ir išplėtojo iki vėliau plačiai pagarsėjusios mokslinės mokyklos sukūrimo pats K. Ragulskis. Tą byloja ir neseniai išleista Lietuvos mokslo serijos 60-oji knyga Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslinė mokykla (sudarytojai - Algimantas Bubulis ir Algimantas Liekis). Šią knygą su autografu akademikas padovanojo institutui, kuriame prasidėjo jo kelias į didįjį mokslą. Ir ne šiaip prasidėjo. K. Ragulskis tapo ir pirmuoju instituto mokslo daktaru, kuris pagal dabartinę klasifikaciją atitiktų mūsų habilituoto daktaro laipsnį. Tai prisimenama institute, priminta ir iškilmių dalyviams.

Baltarusijos MA akademiko Aleksejaus Lykovo šilumos ir masės mainų instituto direktorius Sergejus Ždanokas paskutinį kartą Energetikos institute lankėsi prieš 20 metų, kai kartu su E. Ušpuru vadovavo savo atstovaujamų institutų jaunųjų mokslininkų taryboms. Dabar abu vadovauja institutams. Akad. A. Lykovas (1910-1974 m.) skatino abiejų institutų bendradarbiavimą. Dabar atrandama puikių galimybių jį atnaujinti. Numatyta įgyvendinti naują programą, kurią abu institutai vykdys kartu su kitomis Europos Sąjungos institucijomis. Svečias pabrėžė mūsų šalis siejančius bendrus dvasinius ir likimo ryšius, o tai juk taip pat gali būti svarbus bendradarbiavimo pagrindas. Neatsitiktinai baltarusiai kolegos kauniečiams įteikė laikrodį, kuris skaičiuos naują institutų bendradarbiavimo laiką.

Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencijos prezidentas, Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. Steponas Ašmontas Energetikos institutui linkėjo ir ateityje išlikti kvalifikuotu ekspertu energetikos srityje. Kartu profesorius linkėjo Lietuvos politikams ryžtingiau siekti, kad Ignalinos AE Antrojo bloko uždarymas būtų atidėtas, nes tai visų Lietuvos žmonių interesas. Lietuvos pramoninkų konfederacija pasisako už naujos ir tobulesnės atominės elektrinės Lietuvoje statybą, nes tai ir ateityje būtų Lietuvos energetinio savarankiškumo pagrindas.


Valstybės kūno ir sielos pagrindai


Kas bendro tarp Lietuvos energetikos ir Lietuvių kalbos institutų? Pastarojo instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė tą ryšį apibūdina vienu talpiu sakiniu: valstybės kūno pagrindas yra energetika, o sielos pagrindas - kalba. Taigi abu institutus galima vertinti kaip valstybės pagrindą. Todėl J. Zabarskaitė Energetikos institutui dovanų atvežė solidžiausią pastarųjų metų savo vadovaujamo instituto darbą - parengtą ir išleistą Jono Bretkūno Postilę. J. Zabarskaitė įsitikinusi, kad Energetikos institute ši dovana bus įvertinta, nes ši XVI a. pamokslų knyga - amžinųjų vertybių sankaupa. Taip teigti J. Zabarskaitę skatina ir tas faktas, jog Energetikos institutas vienintelis iš technikos ir tiksliųjų mokslų institutų pareiškė norą įsigyti kalbos kultūros ir terminologijos leidinių. Ko gero, tai irgi kai ką sakantis faktas.


VDU atkūrimo priešakyje


Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka pasiūlė atsigręžti į 17 metų senumo įvykius, kai buvo atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas - tada institutui (tiesa, jis vadinosi kitu vardu) buvo 33-eji - Kristaus amžius. Krikščioniškajame pasaulyje tai amžius, turintis simbolinę prasmę: kai dalijamasi tuo, kas turima. Tuometinio direktoriaus Jurgio Vilemo vadovaujamas institutas buvo ypač dosnus - dalijosi žmonėmis atkuriamo VDU labui. Atkūrimo tarybos pirmininkas ir pirmasis rektorius (1990-1991 m.) buvo akad. Jurgis Vilemas; 1990 m. jis buvo išrinktas VDU senato pirmininku ir išbuvo iki 1993 m. kovo mėnesio. Be to, geriausių instituto darbuotojų grupė pradėjo dirbti universitete.

Z. Lydeka paminėjo ir savo pirmtaką rektoriaus pareigose prof. Vytautą Kaminską, kuris juk taip pat yra Energetikos instituto auklėtinis - čia praleido 21 kūrybinio darbo metus. 1990 m. vasario mėn. instituto Sistemų identifikacijos ir valdymo laboratorija V. Kaminsko iniciatyva buvo perkelta į VDU ir tapo Informatikos fakulteto pagrindu. Apskritai tai buvo pirmas to pavadinimo fakultetas Lietuvos universitetuose. Jei ne institutas ir ne tuometinis jo direktorius J. Vilemas, teigė V. Kaminskas, tai VDU 1989 m. balandžio 28-ąją tikriausiai nebūtų atkurtas. Vadinasi, iš 5 atkurtojo VDU rektorių net 2 buvo šio instituto atstovai. Rektorius Z. Lydeka priminė ir instituto indėlį į VDU materialinės bazės stiprinimą: pakaktų prisiminti, kad pastatą Laisvės alėjoje institutas yra perleidęs universitetui. Kaip savotišką universiteto kompensaciją institutui rektorius paminėjo tą faktą, kad jau kone dvi dešimtys VDU absolventų dirba Lietuvos energetikos institute.


Ateities pamatai klojami šiandien


Lietuvos elektros energetikos asociacijos atstovai Energetikos institutą apdovanojo įspūdinga dovana - didinga erelio skulptūra. Kokią prasmę šiai dovanai suteikia dovanotojai? Asociacija vienija elektros energijos gamintojus, skirstytojus ir elektros energetikos statytojus. Tai štai asocijuotieji energetikai jubiliejaus sulaukusį institutą įsivaizduoja kaip laisvai skrendantį erelį. Ko gero, išties šalies energetikoje sunku įsivaizduoti bent menkiausią erdvės lopinėlį, į kurį nebūtų įsiskverbusi Energetikos instituto mokslininkų mintis. Bent tuo įsitikinę asociacijos nariai; jie labai vertina dėmesį jauniems mokslininkams, ir tai institute jaučiama. Tai tas pagrindas, ant kurio institutas jau šiandien kloja savo ateities pamatus. Dovanotasis erelis ir simbolizuoja veržlų kūrybiškos institucijos skrydį į dar aukštesnes Europos ir pasaulio mokslo erdves.

Daugeliui Energetikos instituto vardas pirmiausia asocijuojasi su nacionaline energetikos strategija, kurią pirmaisiais nepriklausomybės metais kūrė instituto mokslininkai. Mūsų šaliai tai buvo naujas dokumentas, todėl Europos Komisija į Vilnių atsiuntė savo konsultantus, finansuotus Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, PHARE programos, visų Skandinavijos šalių, JAV ir kitų valstybių įvairių agentūrų. Tačiau ekspertai gana greitai įsitikino, kad Lietuva turi puikių savo specialistų, todėl ne ką prastesniais konsultantais, kuriant nacionalinę energetikos strategiją, tapo ir patys Energetikos instituto darbuotojai. 1992-1993 m. Lietuvos energetikos instituto su užsienio konsultantais vykdytų tyrimų rezultatai padėjo pagrindą rengiant galutines rekomendacijas pirmajai nacionalinei energetikos strategijai. Ji buvo patvirtinta 1994 m. pradžioje. Strategija numatė svarbiausias energetikos ūkio pertvarkymo ir plėtotės nuostatas iki 2015 metų.

1999 m. buvo patvirtinta antroji energetikos strategija. Joje buvo aiškiai numatyta Ignalinos AE Pirmojo bloko uždarymo data - iki 2005 metų. Antrojo bloko uždarymo terminas nebuvo numatytas, tai turėjo būti padaryta kitoje, t. y., 2004 m. strategijoje. Tikėtasi Antrojo bloko eksploatavimą pratęsti kiek galima ilgiau. Tačiau artėjant Lietuvos priėmimo į ES datai - 2004 m., didėjo spaudimas apsispręsti dėl Antrojo bloko uždarymo, nurodant, kad jis turi būti sustabdytas iki 2010 metų. Teko atnaujinti energetikos strategiją, ir tai padaryta 2002 metais. Kita strategija turėtų būti patvirtinta 2007 m., todėl jau šiemet turi būti parengta IV energetikos strategija. Joje daugiau dėmesio skiriama energijos tiekimo strategijos patikimumo klausimams, kuriuose numatytas ir branduolinės energetikos Lietuvoje tęstinumas.

Šiuo metu svarstoma IV energetikos strategija numato iki 2012 m. sujungti aukštos įtampos elektros perdavimo Lietuvos tinklą 1000 MW jungtimis su Lenkijos ir Švedijos tinklais. Numatyta Baltijos šalių dujų tiekimo sistemoje įrengti požemines dujų saugyklas, kurių bendras tūris Lietuvos vartotojams sudarytų ne mažiau kaip 1 mlrd. m3. Su Latvija ir Estija numatoma išnagrinėti suskystintų dujų importo tikslingumą. Atsinaujinančiosios energijos šaltinio dalis bendrame energijos balanse 2025 m. turi siekti 20 proc. Numatyta parengti trijų Baltijos valstybių energetikos strategiją, o 2015-2017 m. numatyta pradėti eksploatuoti naują atominę elektrą.

Taigi jubiliejai ateina ir praeina, o kasdienybės darbai išlieka.

Gražvydas Kantvydas

Nuotraukose:
Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akad. Jurgis Vilemas ir direktorius prof. Eugenijus Ušpuras priima sveikinimus.
Šalies mokslo ir studijų bendruomenės nariai bei energetikai atvyko pasveikinti institutą