Tyrimų ir susirūpinimo objektas – oras (2)
Konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga“, taip pat Jūsų pranešime, išgirdome apie iš Kinijos atvežamus maisto gamybai skirtus indus, vaikiškus žaislus, kuriuose esama nemažai toksinių medžiagų.
Kinų gamybos vaikiški žaislai lakuojami spalvingais lakais ir dažomi dažais, kuriuose gali būti švino ir kitų toksiškų metalų junginių. Plastmasėje, kuri įeina į žaislų sudėtį, pasitaiko kobalto. Atitarnavę žaislai dideliais kiekiais patenka į bendrus buitinius sąvartynus, labai ilgai nesuyra, tad aplinką gali teršti ir ateities kartoms. Jeigu atliekose yra toksinių medžiagų, jos turi būti vežamos į pavojingų atliekų saugojimo vietas. Vadinasi, reikia didinti pavojingų atliekų sąvartynus. Šių sąvartynų kontrolė pavesta Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai. Pagal Naująją cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo ir įteisinimo kontrolės sistemą, galiojančią ES, visos toksinės gamyboje naudojamos medžiagos, kurių apimtis yra didesnė kaip viena tona, arba kai kurios itin pavojingos toksinės medžiagos turi būti registruojamos ir apie jų sunaudojimą, utilizaciją turi būti atsiskaitoma Europos Komisijai. Jeigu neturime tinkamai įrengtų pavojingų atliekų sąvartynų ir tokių atliekų neutilizavome, negalime atsiskaityti už iš ES gautas lėšas aplinkosaugai. Vadinasi, ES kontrolės sistema padeda saugoti aplinką.
Susvetimėjimas tarp žmogaus ir gamtos Kaip sykis šiandien Marcinkonyse, Dzūkijos nacionaliniame parke, iš šio parko darbuotojo Henriko Gudavičiaus išgirdome apgailestavimą, kad kartais labai formalizuoti ES reikalavimai ne tiek žmogų sieja su gamta, kiek atstumia nuo jos, supriešina, nes padaro tarsi valdinės struktūros įnagiu. Žmogus jau ne su meile dirba gamtos, taigi ir savo bei kitų žmonių labui, bet vykdo prievoles, pareigas. Iš čia ir susvetimėjimas tarp žmogaus ir gamtos. Tikriausiai būsiu pernelyg sentimentalus, gal ir banalus, jei pasakysiu, kad santykyje su gamta turi būti ir tam tikro romantizmo, o dar geriau – meilės.
Suprantu Henriko Gudavičiaus susirūpinimą. Kartais vietinių institucijų priimtuose įstatymuose, nutarimuose yra nepagrįstų biurokratinių reikalavimų. Suprantu gamtosaugininkus, ekologus, nes kai nebelieka laiko šviesti visuomenę, propaguoti gamtos vertybes, o reikia atlikti daugybę rutininio darbo, kurio prasmė ne visada aiški, pakertamas entuziazmas. Atsidavusiems darbui specialistams ypač skaudu susidūrus su gamtosaugoje taikomais dvigubais standartais įgyvendinant Natura 2000 programą Lietuvoje.
Bet taip yra visur, daugybė popierizmo aukštosiose mokyklose: tenka pildyti visokias savianalizes ir ataskaitas. Įdomu, ar tas popierių šūsnis kas nors skaito?
Kita vertus, savianalizė ir ataskaitos apibūdina atlikto darbo apimtis. Be ES direktyvų vykdymo kontrolės nieko nepasieksime, nebus pažangos. Reikia paisyti šių dienų reikalavimų, o darbui palengvinti naudoti naujausias technologijas. Jeigu norime įgyvendinti Natura 2000 programą, kuri aprėpia visą ES, privalome vykdyti tos programos reikalavimus ir kuo plačiau įtraukti visuomenę į Natura teritorijų nustatymą. Nykstančių rūšių apsaugai ir biologinės įvairovės išsaugojimui turi būti skirtas reikiamas dėmesys ir finansinė parama.
Laikas vienyti pastangas Ar laisvai susikalba 27 ES valstybių tikrieji nariai, ar taip pat supranta tuos pačius reikalavimus? Žinoma, pirmiausia klausiu apie Jūsų su užsienio kolegomis vykdomus projektus „HiWATE“ ir „ESCAPE“.
Lengviausiai susikalba mokslininkai, susirinkę į bendras konferencijas. Tai idėjos broliai, atsidavę savo darbui. Daug sunkiau rasti bendrą kalbą, kai į renginius pakviečiami politikai, ypač jei tenka įgyvendinti tam tikrus aplinkosaugos projektų reikalavimus, susijusius su finansine parama. Tada ir kyla sunkumų.
Reikia suprasti ir realistiškai mąstančius politikus. Mokslininkams bepigu kelti idealius reikalavimus, kurie popieriuje labai gražūs. O politikams tenka rūpintis, kad jų įgyvendinimui būtų sudaryta ir priimta atitinkama įstatymų bazė, priimti vyriausybių ir parlamentų sprendimai. Tai nėra paprasta.
ES sukurta įstatymų bazė. Be to, visos narės, stodamos į ES, perkėlė svarbiausias direktyvas į savo įstatymus. Būtina sukurti ES direktyvų įgyvendinimo lokalias prielaidas, kontrolės mechanizmus. Tuo tikslu ES pradedama nauja aplinkos kokybės biologinė stebėsena, vadinamasis biologinių žymenų projektas. Tai pirmas toks unikalus projektas, aprėpiantis ne tik mokslininkus. Kviečiami dalyvauti ir įvairių šalių vyriausybių nariai, Europos Parlamento nariai, už atskiras mokslo sritis atsakingi ES komisarai, taip pat aplinkosaugos specialistai. Į šį projektą yra pakviesti ES valstybių aplinkos ministerijų ir mokslo institucijų atstovai. Siūloma pasitelkus biologinius žymenis nagrinėti, kaip nacionaliniu mastu, paisant kiekvienos ES valstybės narės įstatymų, sprendžiamos aplinkos kokybės problemos. Sutelkti jėgas reikia visiems – įstatymų leidėjams ir jų vykdymo priežiūros institucijoms, o svarbiausia – visuomenei. Jei kiekvienas pilietis susimąstys, ar verta pirkti iš toksinių medžiagų padarytą gaminį, neekologiškus maisto produktus, kurie buvo auginami naudojant pesticidus ir kitas aplinkai kenksmingas chemines medžiagas, gal tokie gaminiai ar produktai nebus gaminami. Taigi suvienijus visos visuomenės – politikų, gamtosaugininkų, mokslininkų, medikų, pramonininkų, verslininkų, ūkininkų, prekybininkų – pastangas galima bus pasiekti geidžiamų rezultatų.
Vis aukščiau Ar projektai „HiWATE“ ir „ESCAPE“ ateityje bus sujungti į bendrą programą?
ESCAPE projektas naudos projekto HiWATE sukurtą duomenų bazę. Nėščiųjų duomenys gali būti panaudoti ir ESCAPE projektui, o tai svarbu siekiant, kad projektas būtų pigesnis, nes sveikatos duomenų rinkimas individualiu lygmeniu yra labai brangus. ESCAPE projekte svarbiausia – oro teršalų sudėties įvertinimas, metodologijos, kurią taikant būtų galima tiksliau vertinti teršalų poveikį sveikatai, sukūrimas. Tinkamas teršalų ekspozicijos vertinimas padės išaiškinti, ar ilgalaikė automobilių sukeliama oro tarša gali būti nepalankių nėštumo baigčių, lėtinių ligų, pavyzdžiui, astmos, alergijų, vėžio priežastimi.
Ir pabaigai. Kokiomis jėgomis remsis VDU ESCAPE projekto vykdytojai?
Prie šio projekto dirba VDU Aplinkotyros katedros darbuotojai, Biologijos katedros genetikai, taip pat doktorantai, KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos darbuotojai, Kauno miesto savivaldybės aplinkos stebėsenos specialistai. Pastarieji turi patirties, kaip imti oro bandinius.
Ar paprasta doktorantus pasitelkti tokiems projektams? Ar turi jie kūrybinės laisvės?
Su doktorantais dirbti bene lengviausia. Pradedame dirbti su pirmo kurso magistrantais, jie įsisavina tyrimų metodiką ir tapę doktorantais jau yra geri pagalbininkai. Daugiausia kūrybinės laisvės yra atliekant matematinio modeliavimo ir duomenų analizės darbus. Vertinant teršalų sklaidą, mieste į matematinį modeliavimą yra įtraukiami geodeziniai, geografiniai, reljefiniai duomenys, gyventojų teritorinis pasiskirstymas, taip pat visi meteorologiniai veiksniai. Tai daug laiko sąnaudų reikalaujantis procesas, ugdantis kruopštumą – būtiną gero tyrėjo būdo bruožą.
Beje, nepaklausiau, kas ESCAPE projekto koordinatorius?
Tai žinomas Europos Komisijos ekspertas patarėjas iš Nyderlandų prof. Bertas Brunekreftas (Bert Brunekreeft). Jis ir pasiūlė man kaip HiWATE projekto dalyvei prisidėti prie šio projekto. Beje, iš 16 pastarojo projekto centrų tik keturiems buvo pasiūlyta įsitraukti į ESCAPE projektą. Buvo priimti tik pagal šiuolaikinę metodologiją naujus nėščiųjų kohortinius tyrimus vykdantys centrai.
Gerbiamoji Profesore, pradėjote nuo vandenų tyrimo projekto HiWATE, pakilote iki atmosferinio oro tyrimų projekto ESCAPE. Vis aukščiau! – to ir noriu palinkėti Jūsų dabartiniuose ir būsimuosiuose darbuose. Ačiū už pareikštas mintis. Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukose:
Konferencijai „Žmogaus ir gamtos sauga“ pirmininkauja prof. Regina Gražulevičienė ir Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. Gvidonas Labeckas
Mūsų sveikatos veiksniai – oras ir vanduo
Kurkime ateitį drauge!
