Orchidėjų medžiotojas iš Lietuvos (5)

Antroji vieta priklauso čekui Benediktui Roezlui (1824–1885), radusiam 800 orchidėjų rūšių. Kaip jau sakėme, jis keliavo 40 metų po tropikus, 17 kartų buvo apiplėštas ar apvogtas. B. Roezlas surinktas orchidėjas siuntė į Sander firmą Anglijoje. Pats tos firmos savininkas taip pat buvo orchidėjų rinkėjas, bet susitikęs Roezlą metė pavojingas keliones, nes buvo, kas jį pakeitė. Vienu metu Sander firma užsienyje turėjo net 23 gėlių rinkėjus ir tiekėjus iš užsienio kraštų, tapo bene didžiausia gėlių prekybos firma pasaulyje.

Trečioji vieta tame sąraše teisėtai priklauso vokiečiui Karlui Teodorui Hartvegui (1812–1871), kurį nusisamdė Londono karališkoji sodininkystės draugija, nepavykus prisikalbinti jo bendraamžio Varševičiaus. Hartvegas Kolumbijoje, Ekvadore, Londono draugijai rinko nežinomų orchidėjų rūšis, o jas aprašinėjo, sistemino ir publikavo mokslinėje literatūroje Londono karališkosios sodininkystės draugijos prezidentas Džordžas Bentamas (George Bentham, 1800–1884). Literatūroje Hartvegas labai gerai žinomas, bet nežinau, kiek yra radęs naujų orchidėjų rūšių. Tvirtinama, kad buvo nepralenktas XIX a. pirmoje pusėje pagal rastąsias naujas orchidėjų rūšis. Grįžo į Vokietiją visiškai išsekęs, bet išgyveno penkeriais metais ilgiau už Varševičių. Akivaizdu, kad tropikai labai trumpina žmonių gyvenimą, bent jau europiečių – tai tikrai.

Ketvirtasis toje čempioniškoje orchidėjų radėjų gretoje – mūsų Juozapas Varševičius, radęs apie 300 naujų orchidėjų rūšių.

Penktasis, atradęs 150 rūšių, taigi perpus mažiau už mūsų tėvynainį, – Šarlis Samuelis Polokas Parišas (Charles Samuel Pollock Parish, 1822–1897). Jis buvo misionierius, praleido 20 metų Tolimuosiuose Rytuose. Egzotiškų augalų paieškos buvo jo pomėgis. Dėl savo didelio susidomėjimo Parišas tapo labai geru orchidėjų žinovu ir radėju.

Antrąjį penketuką pradeda Džordžas Ure Skineris (George Ure Skinner, 1804–1867), radęs 100 rūšių. Jis vyko į Gvatemalą, kaip ir Varševičius, tik į kalnus. Jis turėjo tam tikrą verslą Gvatemalos sostinėje, o vieną dieną iš turtuolio Beitmano (Bateman) gavęs laišką su prašymu atsiųsti keletą orchidėjų. Skineris ne juokais susidomėjo orchidėjomis, pradėjo Beitmanui siuntinėti tų gėlių. Pastarasis turi didelį sodą ir šiltnamį, yra geras botanikos teoretikas, tad jam Skinerio atsiųstas orchidėjas aprašinėja ir publikuoja tuos darbus. Pavyzdys, kaip mecenatas ir teoretikas sudaro puikų duetą su egzotiškų augalų pateikėju. Šio bendradarbiavimo rezultatas – šimtas naujų orhidėjų rūšių, kurias Skineriui pavyko iš Gvatemalos ir Pietų Meksikos nusiųsti į Angliją. Beitmano nuopelnas tas, kad jis sugebėjo parašyti ir išleisti vieną geriausių orchidėjoms skirtų knygų – Gvatemalos ir Meksikos orchidėjos. Išleista labai prabangiai su spalvotomis iliustracijomis, išsamiais aprašymais, tad Beitmanui turėtų priklausyti bent jau šeštoji vieta mūsų aptariamoje gradacijoje.

Septintasis – Džonas Gibsonas (John Gibson) buvo lordo Kavendišo botanikos sodo darbuotojas, kurį Džozefas Pakstonas išsiuntė į Indiją. Gibsonas rado 80 orchidėjų rūšių, bet tikriausiai jam turėtų priklausyti ir gerokai daugiau atrastųjų rūšių radėjo autoritetas. Mat Gibsonas buvo ir dar kelis kartus siunčiamas į tropikų kraštus. Šiaurės Amerikoje apvirtus laivui upėje paskendo kiti du Dž. Pakstono apmokyti orchidėjų rinkėjai. Lordas Kavendišas ir Pakstonas nutarė į tokius pavojus nebesiųsti savo žmonių. Juolab, kad tuo metu jau buvo pradėta išvedinėti naujus orchidėjų hibridus, lordo Kavendišo sodo kolekcija sparčiai didėjo, o ją pradėjo Džonas Gibsonas.

Pirmąjį geriausių pasaulyje orchidėjų rinkėjų aštuntuką baigia minėtasis Hugas Kamingas (Hugh Cuming, 1791–1865), kuris bures iškeitė į kriaukles, o pastarąsias – į orchidėjas. Tai, kad buvo beraštis, jam nesutrukdė tapti vienu žymiausių orchidėjų atradėjų.

Labai garbinga vieta tenka mūsų Juozapui Varševičiui. Jeigu dabartinis kuris nors Lietuvos mokslininkas užimtų tokią vietą pasaulio žymiausių savo srities mokslininkų gretoje, pūstume iš visų plaučių ir visomis dūdomis. Nuolat kalbame, kaip svarbu Lietuvos mokslą integruoti į Europos mokslo ir tyrimų erdvę, o Juozapas Varševičius nė tokių sąvokų nežinojo, tačiau savo radiniais uždavė darbo žymiausiems to meto botanikams: Reichenbachui Leipcige, Leneriui (Lenner) ir Lindlėjui (Lindley) Londone, Kločui (Klotsch) Berlyne, Kuntui (Kunth) Vienoje, Regeliui (Regel) Ciūriche. Tai jie tyrinėjo, sistematizavo ir Varševičiaus vardu pavadino jo rastąsias ir į Europą atsiųstąsias naujas orchidėjų rūšis, kurias jis aptiko Gvatemaloje, Kosta Rikoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse.

Esu radęs keletą jo laiškų. Per pirmąją kelionę jis buvo parašęs labai mažai laiškų arba jie neišliko. Per antrąją kelionę, kai vyko už savo paties pinigus, jautėsi laisvas žmogus, niekam neįsipareigojęs, laiškų parašė daugiau. Išlikę laiškai yra iš tos antrosios kelionės. Rašė iš Kolumbijos, Ekvadoro, Peru, gal ir iš kitų vietų.

Kai Varševičius iš pirmosios savo kelionės grįžo į Berlyną, vienas šaltinis teigė, kad jis, esą, aprašė savo nuotykius. Gal toks rankraštis ir buvo, deja, jokių pėdsakų man neteko rasti. Reikia turėti mintyje, kad per Antrąjį pasaulinį karą Berlyno botanikos sodas buvo subombarduotas. Tikriausiai žuvo ir Varševičiaus tam sodui atvežti augalai, tarp jų ir orchidėjos. Reikės Berlyne ir Krokuvoje daugiau pasidomėti, ką tų miestų botanikos sodai turi iš Juozapo Varševičiaus palikimo.

Lenkų spaudoje tvirtinama, kad Krokuvos botanikos sode vargais negalais išliko viena Varševičiaus atvežta orchidėjų rūšis. Žinoma, reikėtų giliau pasidomėti, patikrinti. Gal kai kas iš jo palikimo, mintyje turiu taip pat ir rankraštinį, išliko Leipcige, kur prof. Heinrichas Gustavas Reichenbachas Varševičiaus atvežtas ar atsiųstas orchidėjas ir kitus augalus aprašinėjo?

Visa tai reikia tikrinti, tyrinėti. Darbo yra, kad tik būtų norinčių dirbti.

Kad atmintis neblėstų

Dirbdamas prie Ignoto Domeikos prisiminimų, sudariau sąrašą daugelio 1831 m. sukilimo dalyvių, kuriems pavyko pabėgti į užsienį. Bet Varševičių kažkodėl nustūmiau į šalį, nes jis nepasitraukė į Paryžių.

Vartydamas vieną botanikos knygą apie žymiausius orchidėjų ieškotojus, teoretikus ir mecenatus, peržiūrėjau jų biografijas. Aišku, dėmesį atkreipiau į tokius šių augalų tyrinėtojus ir žinovus, kaip augalų klasifikacijos sistemos sudarytoją Karlą Linėjų (Carl von Linnaeus, 1707–1778), evoliucijos teorijos kūrėją Čarlzą Darviną (Charles Darwin, 1809–1882), bet taip pat ir visai negirdėtas pavardes. Viena jų – Josef Ritter von Rawicz Warszewicz. Šią pavardę radau 2007 m. lapkričio mėn. tarp 50 pasaulyje svarbiausių orchidėjų specialistų – teoretikų, mecenatų ir rinkėjų. Daugiausia rinkėjų – jų penkiasdešimtuke yra apie trisdešimt. Mane sudomino straipsnelis Bostone išleistoje Lietuviškoje enciklopedijoje, kur paminėta, kad Varševičius keliavo po Pietų Ameriką. Kuriant pirmą orchidėjų hibridą, kaip bazinis augalas buvo panaudota viena garsiausių Varševičiaus rastų orchidėjų. Dabar yra žinoma apie 35 tūkst. natūraliai gamtoje augančių orchidėjų rūšių ir maždaug 100 tūkst. dirbtiniu būdu išvestų hibridų. Tada galutinai įsitikinau, kad jis yra tikrai svarbus.

Na, literatūroje teikiami hibridų, taip pat ir gamtoje augančių orchidėjų rūšių skaičiai labai prieštaringi, tad čia nesunku nagus nusvilti. Mums šiuo atveju svarbiau kitkas. Kauno technologijos universitete Jums teikiant garbės daktaro vardą savo inauguracinėje paskaitoje kaip tik ir kalbėjote apie istorinės atminties sugrąžinimo ir gaivinimo svarbą. Apie tai esame rašę ir „Mokslo Lietuvoje“. Beje, ir visi laikraštyje su Jumis skelbtieji pokalbiai – o jų ganėtinai daug – juk istorinės atminties gaivinimo temai.

Lietuviškoje spaudoje vienintelę žinutę apie Juozapą Varševičių radau Bostone išleistoje Lietuviškoje enciklopedijoje. Štai ši žinutė:

„[…] botanikas. Vilniaus universiteto botanikos sodo vedėjas. Dalyvavo 1831 m. sukilime, gyveno emigracijoje. Kurį laiką dirbo Berlyno botanikos sode. Keliavo Vidurinėje ir Pietų Amerikoje, surinko daug augalų. Nuo 1835 m. Krokuvos botanikos sodo direktorius. Aprašė daug naujų augalų ir augalų rūšių. Varševičiaus vardu yra pavadinta apie 30 augalų.“

Net trys iš septynių šios žinutės teiginių neteisingi. Manau, kad ir iš šio mūsų pašnekesio šitai paaiškėjo. Labai svarbu atgauti savo istorinę atmintį, taip pat žinias apie mūsų krašto žmonių sukauptą mokslinį paveldą.

Išvargintas gyvenimo kelionių, taip pat ir į Vidurio ir Pietų Amerikos kraštus, 1866 m. gruodžio 29 d. Juozapas Varševičius mirė. Po metų Krokuvos botanikos sode tarp išlakių medžių jam buvo pastatytas paminklas su šio žymaus keliautojo, botaniko, orchidėjų ir kitų egzotiškų tropikų augalų radėjo biustu. Jo autorius – Pranciškus Vyspianskis (Franciszek Wyspiański), žymaus lenkų poeto ir dailininko Stanislavo Vyspianskio tėvas. Paminkle iškalti poeto Vincento Polio, taip pat, kaip ir Juozapas Varševičius, 1831 m. sukilimo dalyvio, mūsų kraštiečiui skirtos eilės.

Lenkijoje labai gerbiamas J. Varševičiaus atminimas, jo vardu pavadinta viena iš Krokuvos gatvių, Pruškove (Opolės vaivadija) yra Juozapo Varševičiaus mokyklų susivienijimas. Šio keliautojo ir mokslo žmogaus šlovė įprasminta daugelio augalų pavadinimuose – savotiška garantija, kad moksle jo vardas dar ilgai bus žinomas ir minimas.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Bareljefas Juozapui Varševičiui atminti Krokuvos botanikos sode

Heinrichas Gustavas Reichenbachas aprašė maždaug 300 Juozapo Varševičiaus atsiųstų skirtingų orchidėjų rūšių