MOKSLASplius.lt

Podaktarinės studijos Lietuvoje: patirtys ir perspektyvos

Vykdant projektą Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete š. m. gegužės 15 d. įvyko tarptautinis seminaras Podaktarinės studijos: patirtis ir perspektyva. Šiam projektui finansinę paramą suteikė Europos Socialinis fondas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Seminare buvo aptarta įvairių podaktarinių studijų modelių taikymo patirtis, išryškintos socialinių ir humanitarinių podaktarinių studijų Lietuvoje perspektyvos.

Mikalojaus Koperniko universiteto (Torunė, Lenkija) profesorius Stanislavas Rošakas (Stanisław Roszak) savo pranešime Mokslinės karjeros problemos podaktarinių studijų etape – Lenkijos ir Prancūzijos patirtys parodė ir gausiais statistiniais duomenimis pagrindė vieną svarbiausių jaunų mokslo daktarų problemų – nedarbą. Profesoriaus nuomone, būtent podaktarinės studijos sprendžia šią nedarbo problemą. Podaktarinės studijos – ne tik akademinių kompetencijų ugdymo laikotarpis, bet ir įsitvirtinimo akademinėje institucijoje galimybė.

Į seminarą atvyko ir Maskvos Socialinių ir ekonominių mokslų aukštosios mokyklos rektorius prof. Teodoras Šaninas (Teodor Shanin). Įdomi detalė: T. Šaninas yra gimęs Vilniuje, jo mama baigusi Vilniaus universitetą. Savo pranešime Britiškasis daktaro laipsnis (PhD) socialiniuose moksluose: prieš ir po profesorius T. Šaninas pristatė studijų Didžiosios Britanijos universitetuose sistemos dėmenis: bakalauro studijos – studento supažindinimas su specialybe, magistro – pasirengimas daktaro disertacijai, daktaro – mokslinė veikla. Profesoriaus nuomone, podaktarinės studijos, susiformavusios JAV ir prigijusios Europoje, yra ne dar viena mokslinių studijų pakopa, bet socialinė pozicija, kuri sprendžia jaunų mokslo daktarų veiksmingo integravimo į akademines struktūras problemą.

Vilniaus universiteto profesorius Zenonas Norkus pranešime Lietuviškoji perspektyva: problemos ir galimi sprendimai pristatė dabartinę Lietuvoje galiojančią jaunų mokslo daktarų stažavimosi tvarką. Jo nuomone, socialinių humanitarinių mokslų bare įsitvirtinusi tvarka nėra veiksminga: itin sudėtinga konkurso procedūra, trūksta paskatų sistemos stažuotojų vadovams, neišspręstas stažuotojų kompetencijų klausimas.

Seminaro vedėjas bei projekto Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas vadovas prof. Marius Povilas Šaulauskas apibendrino seminaro darbo rezultatus ir praktinę išeigą. Anot prof. M. P. Šaulausko, Lietuvoje kuriamas socialinių humanitarinių mokslų podaktarinių studijų modelis yra grindžiamas geriausių pasaulio universitetų patirtimi, taip pat atsako į išskirtinius Lietuvos valstybės ir mokslo ilgalaikės plėtros iššūkius, sprendžia aukštojo mokslo ir studijų Lietuvoje problemas. Podaktarinės studijos Lietuvoje modeliuojamos kaip kompetencijų ugdymo ir nuolatinio profesūros atnaujinimo vis didėjančios konkurencijos akademiniame pasaulyje priemonė. Lietuviškasis modelis grindžiamas trijų kompetencijų išugdymo principu: mokslinės, pedagoginės ir vadybinės. Jaunas mokslininkas ir ilgainiui profesorius ne tik privalo produktyviai dirbti mokslinį darbą, bet ir pritraukti geriausius studentus, išmokti rūpintis savos akademinės institucijos socialine ir finansine gerove. Tik šių integruotų kompetencijų išugdymas podaktarinių studijų metu užtikrins aukštojo mokslo ir studijų kokybę bei visos Lietuvos akademinės sistemos veiksmingumą valstybės naudai.

Šis seminaras dar kartą patvirtino VU Filosofijos fakulteto ir partnerių projekto metu sukurto socialinių humanitarinių podaktarinių studijų modelio unikalumą ir inovatyvumą pasaulio mastu. Lietuviškasis modelis ne tik padeda spręsti jaunų mokslo daktarų nedarbo problemą, per šias podaktarines studijas kryptingai ugdoma asmenybė bei mokslininko tipas, kuris būtų pajėgus daryti ne tik itin vaisingą akademinę, bet ir veiksmingą institucinę bei pavyzdinę visuomeninę karjerą.