Kokybinis humanitarinių ir socialinių mokslo darbų vertinimas Lietuvoje ir duomenų bazė „Lituanistika“
Ingė Lukšaitė
Nauja lituanistikos samprata
Baigiama kurti interneto duomenų bazė Lituanistika. Ji kuriama iš dalies ES (Europos socialinio fondo) 2004–2007 m. lėšomis pagal bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0054) vykdant projektą Tarptautinė mokslinė duomenų bazė Lituanistika. Bazės interneto svetainė www.minfolit.lt, į ją galima įeiti per virtualios bibliotekos www.lvb.lt nuorodą.
Per 21 darbo mėnesį sukurtas bazės modelis, sudarytas 2005–2006 m. pateiktų vertinimui ir atrinktų humanitarinių ir socialinių lituanistikos mokslo darbų sąrašas, parengtos ekspertuotų darbų santraukos lietuvių kalba, jos įrašinėjamos į bazę ir skubiai verčiamos į anglų kalbą. Bazės įrašų suvedimas į internetinę bazę bus baigtas vasaros pabaigoje, kai baigsis projektas. Jau svarstomas bazės kūrimo tęsinys – antrasis bazės pildymo etapo projektas.
Idėja sukurti interneto mokslinę duomenų bazę, skirtą lituanistikos mokslo darbams, kilo VI kadencijos Lietuvos mokslo taryboje (toliau – LMT) 2004 m. gruodžio mėn. Parengiamieji darbai pradėti nuo 2005 m. pradžios: buvo suformuluota LMT nauja lituanistikos samprata, ji apsvarstyta LMT plenariniame posėdyje; naujoji lituanistikos samprata buvo aptarta Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamente, dalyvaujant Lietuvos mokslų akademijos prezidentui prof. Zenonui Rokui Rudzikui, LMT ir humanitarinių ir socialinių mokslų (toliau – HSM) strategijos rengimo grupės atstovams. Reikalas kurti tokią bazę buvo viešai iškeltas 2005 m. balandžio 27 d., o gegužės mėn. LMT iniciatyva buvo surengtas visų HSM mokslo institucijų ir Vilniaus mokslinių bibliotekų, suinteresuotų bazės kūrimu, atstovų susirinkimas. Jame išsiaiškinta, kad esamų bazių ir vykdomų projektų nepakanka numatytai bazei sukurti ir reikia specialaus projekto. Nauja lituanistikos samprata, bazės kūrimo motyvacija, jos poreikis Lietuvoje buvo aptartas straipsnyje Kai kurios lituanistikos sampratos problemos, Mokslo Lietuva, 2005 m. gegužės 19 d. Nr. 10(322) p. 4–5. 2005 m. rugsėjo mėn. LMT baigė rengti projektą ir jį pateikė ES struktūrinių fondų konkursui, kurį laimėjus 2006 m. gegužės 18 d. ŠMM, ES Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra ir LMT pasirašė sutartį. Projektas buvo pradėtas vykdyti. Suformuota vykdytojų ir administracijos (penkių asmenų) grupė.
Nuo pat pradžių buvo remtasi nuostata, kad mokslo darbus turi vertinti kompetentinga mokslo bendruomenė pagal kryptis, o palyginamumo pagrindus grįsti bendrais vertinimo kriterijais. Prezidento 2006 m. spalio 5 d. sudarytoji darbo grupė dėl HSM darbų vertinimo savarankiškai paskelbė postulatą, kad vertinimas yra Lietuvos mokslo bendruomenės reikalas. Tad čia nuomonės nepriklausomai viena nuo kitos sutapo.
Pirmiausia kyla klausimas, ar bazės kūrimas susietas su mokslo darbų ir mokslininkų veiklos kokybės gerinimu? Tad ar mums patiems, t. y. mokslo bendruomenei, yra reikalingas kokybinis mokslo darbų vertinimas? Trumpai atsakyčiau – taip. Tai susiję su kokybės gerinimu dviem pagrindiniais saitais. Pirmas – informacinis saitas – padeda mokslininkui greitai sužinoti problemos ištirtumą, gauti informacijos apie darbus, artimus jo tiriamai problemai. Antrasis saitas – mokslo darbo kokybinė siekiamybė: vertinimo kriterijai gali ugdyti mokslininkų siekį juos įvykdyti, t. y. kurti gero mokslinio darbo atitikmenį. Todėl reikėjo sukurti vertinimo modelį ir suformuluoti kokybinio vertinimo kriterijus. Duomenų bazė Lituanistika tai padarė.
maciją apie problemos ištirtumą, apie mokslo darbus, susietus su jo tiriama problema, apie pasaulio žinijoje tiriamas problemas. Jau gerą dešimtmetį yra pastebima, kad dalis mokslininkų, ypač jaunieji, nežino savo temos, problemos tyrimų, negali kvalifikuotai nustatyti jos ištirtumo, o tai gerokai menkina mokslinio darbo kokybę. Tokiems kokybės trūkumams susidaryti esama ir objektyvių aplinkybių: Lietuvoje ir pasaulyje išleidžiama gausybė įvairiausių tipų mokslo leidinių, skatinama savo straipsnius spausdinti užsienyje. Sėkmingai Lietuvoje susiklosčius liberaliai knygų leidybai, sugriuvus sovietinio meto mokslo darbų leidybos monopoliui, mokslo darbai pasklido po daugelio leidyklų leidžiamus leidinius, todėl sunkiau surinkti informaciją apie jų visumą, bibliografijų parengimas ir spausdinimas vėluoja. Šiai kliūčiai įveikti kai kurie siūlo spausdinimą vėl sutelkti į kelias leidyklas Lietuvoje, atsisakyti šiuo metu gerai veikiančio liberalaus mokslinės spaudos modelio. Sutelkę leidybą į kelias akademines leidyklas, turėtume remti ne konkretų mokslo darbą, o leidyklą, silpnėtų konkurencija, ir šioje srityje kurtume monopoliją. Jau esame jos sąlygomis gyvenę, o kai kuriose ūkio srityse tebegyvename ir šiandien. Mūsų bazės kūrimas yra strateginis žingsnis kitu keliu, atitinkančiu laiko dvasią ir iššūkius: bazė imasi virtualiai sutelkti lituanistinius mokslo darbus, juos įvertinti ir be informacinio triukšmo pateikti dirbantiems HSM krypčių mokslininkams, t. y. pateikti pasaulio žinijai ir kartu sau koncentruotą, palyginti operatyvią informaciją. Tai vienas iš būdų kelti mokslinio darbo kokybę. Antras būdas yra paties funkcionuojančio kokybinio mokslo darbų vertinimo modelio sukūrimas. Šio modelio kūrimas pirmiausia kelia klausimą, ar reikalingas kokybinis mokslo darbų vertinimas? Trumpas bazės svarbą suprantančiųjų atsakymas būtų toks: taip, reikalingas.
Ar reikia vertinti mokslo darbus
Pirmiausia mums patiems buvo verta susidaryti ir susiformuluoti reikalavimus geram moksliniam darbui. Buvo būtina patiems apsvarstyti, kokie yra gero, kokybiško mokslo darbo požymiai. Tai yra, artikuliuotai sukurti kokybinius reikalavimus sau patiems ir juos priimti Lietuvos mokslo bendruomenėje. Šiandien galime pasakyti, kad bazė tai atliko.
Per ketverius su puse metų darbo LMT surinkau daugybę nuomonių apie kokybinį vertinimą: jų paletė labai plati, ji ir dabar yra pildoma. Pradėsiu nuo dalies mokslo bendruomenės narių nuomonių, kurios neigia galimybę vertinti mokslo darbus: pirmoji teigia, kad vertinti iš viso nereikia, nes kiekvienas pats sau žino tuos kokybės reikalavimus; antra – jokių palyginimų nereikia ir jų negali būti; trečia – negali būti bendrų kriterijų, kiekvienas vertintojas esąs subjektyvus; ketvirta – vertinti gali tik keli artimi bendraminčiai; penkta – vertinti gali ir turi tik savos institucijos autoritetingi mokslininkai. Tai kraštutinės nuomonės, kurios lemia mokslininkų ratelių uždarumą arba užsisklendimą, vienos (savos) nuomonės, metodo ar išvados pervertinimą. Kartu paėmus visos jos neigia mokslo darbų kokybės palyginamumą, kaip kokybės ugdymo paskatą. Tačiau Lietuvoje kokybinis vertinimas buvo: jį atlikdavo Valstybinių mokslo premijų komisijos, LMT siūlydama kandidatus valstybinėms stipendijoms, ekspertuodama ir atrinkdama rankraščius leidybos finansavimui, VMSF siūlomiems ir baigtiems projektams įvertinti. Tada buvo imamasi žiūrėti konkrečių darbų mokslinės vertės. Bet tai aprėpė tik keliasdešimt, iki šimto darbų per metus, o ir vertinimo kriterijus kiekviena iš vertinančiųjų institucijų pritaikydavo skirtingiems tikslams. Mokslo reguliavimo sferoje dirbančiųjų nuomonės taip pat buvo kelios, bet ir keliomis nuostatomis panašios. Vyraujančios buvo šios: vertinti gali tik Vidurio ir Vakarų Europos didžiųjų valstybių, JAV ar pasaulinių mokslo draugijų žurnalų redkolegijos; Lietuvoje vykdomas vertinimas buvo laikomas daugiau ar mažiau patikimu, jei jis atliekamas kasmet tikrinamų keliolikos žurnalų redkolegijų. Tad vyravo požiūris, kad vertinti gali užsienio prestižinių periodinių leidinių redkolegijos, ISI informacinių duomenų bazių sudarytojai, o kriterijus gali būti net ir užsienio valstybių leidyklų verslumo rodikliai. Atkreipiu dėmesį, kad taip vertinami yra tik dalyje mokslo žurnalų spausdinami straipsniai. Kiti mokslo žanrai, gyvuojantys HSM moksluose, lieka už vertinimo borto. Tik paskutiniuose mokslininko darbą vertinančiuose dokumentuose atsirado monografijų vertinimo problema (jų nevertina žurnalų redkolegijos), tačiau ji liko neišspręsta. Tuo iš esmės 2004–2005 m. normatyviniuose dokumentuose buvo teigiama, kad mes patys negalime nustatyti HSM mokslinių darbų vertės.
