Patekti tarp elitinių rinkos „žaidėjų“

Dr. Juras Ulbikas

Dažnai kalbantis su smulkaus ir vidutinio verslo (toliau - SVV) įmonių atstovais, tenka išgirsti nuomonę, kad jeigu jau kokia nors ‘valdiška’ institucija remia smulkų verslą, tai kodėl ji kelia tokius sudėtingus reikalavimus norintiesiems gauti ‘žadėtąją’ paramą. Tokiais atvejais apie finansuojančiąją instituciją reikia mąstyti kaip apie įmonių klientą, keliantį tam tikrus reikalavimus darbui, kurį nori pavesti įmonei. Tik patenkinę tuos reikalavimus, galite gauti užsakymą. Taigi pirmiausia reikia suprasti, kodėl ES remia smulkų verslą, tada paaiškės daugelis iš pirmo žvilgsnio nesuprantamų reikalavimų, kuriuos aptinkame oficialiuose Europos Komisijos (EK) dokumentuose. Remdama SVV įmones ES turi dvigubą interesą - tiek ekonominį, tiek socialinį: SVV įmonės sudaro ES ekonomikos pagrindą ir kartu dideliu mastu padeda spręsti užimtumo problemą. Tarp daugelio ES paramos SVV įmonių mechanizmų ES Bendrojoje programoje (BP) yra sava specifika. Parama daugiausia skirta remti inovacijas diegiančias SVV įmones, iš kurių tikimasi naujų technologinių sprendimų ir perspektyvių produktų, o gal ir naujo NOKIA stebuklo.

Kuo patraukli ES Bendroji programa

Pirmiausia inovacijų diegimas, technologijų plėtojimas, perspektyvių produktų kūrimas - labai imlus investicijoms verslas. Smulkus verslas toli gražu ne visada yra pajėgus tam skirti reikiamų lėšų. Antra, pagal ES Bendrąją programą skiriamos investicijos perspektyvioms technologiniu požiūriu, bet rizikingoms inovacijoms, kurios toli gražu ne visos pasiteisina. Vadinasi, ES parama inovaciniams SVV įmonių projektams pirmiausia sumažina pačios įmonės riziką dirbant su naujomis technologijomis ir inovacijomis. Įmonė ne tik gauna paramą inovatyviems produktams kurti, bet jai sudaromos sąlygos projektui pasitelkti kitų verslo įmonių, turinčių specifinės srities ekspertų, kurių galbūt trūksta paramą gaunančiai įmonei. Taip pat suteikiama galimybė bendram darbui pasikviesti geriausius, vadinasi, ir brangiausiai apmokamus mokslininkus, galinčius išspręsti kylančias technologines problemas ar pasinaudoti sudėtinga moksline, technologine baze. Negalima pamiršti ir teises į intelektinę nuosavybę, kuri yra sukuriama projekto vykdymo metu. ES Bendrojoje programoje yra specialios SVV įmonių paramos schemos, kai visa intelektinė nuosavybė pereina toms įmonėms. Taip sudaromos palankesnės sąlygos komercializuoti projekto metu sukurtus produktus.

Taigi įmonės požiūriu Europos Komisija - klientas, kuriam smulkaus verslo įmonė padeda įgyvendinti jo strateginius tikslus. Vykdydama ES Bendrosios programos remiamą projektą įmonė, dirba pagal EK užsakymą, o ši yra linkusi finansuoti labai rizikingus, tačiau perspektyvius ir ES prioritetus atitinkančius projektus. EK ne tik brangiai perka įmonės darbą, sudaro sąlygas į projekto vykdymą įtraukti reikalingus partnerius, bet ir - nors tai skamba kurioziškai - moka įmonei už jos pačios idėjos įgyvendinimą.

Projektų vykdymo sunkumai

Apie tai, kur ir kokiomis sąlygomis SVV įmonės gali teikti paraiškas dalyvauti ES Bendrojoje programoje, reikia teirautis Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje, nes ji yra oficiali informacijos apie BP sklaidos institucija.

Būtina paminėti kai kuriuos bendrus BP projektų vykdymo sunkumus, su kuriais šio straipsnio autorius yra susidūręs tiek vykdydamas BP projektus, tiek juos koordinuodamas. Pirma, negalima tikėtis ‘greitų pinigų’. Nuo idėjos, kurią turėdama įmonė (ar mokslininkas) pradeda ilgą projekto rengimo kelią, iki sutarties su EK praeina ne mažiau kaip metai, dažniausiai dveji. Taip pat negalima pamiršti, kad BP projektas nėra subsidija įmonei - tai pagalba kurti naujus produktus. Tad nereikia tikėtis pelningai ‘suteikti paslaugas’ ES, teks susitaikyti su tuo, kad dalis personalo laiko bus skirta projektui įgyvendinti. Vykdant projektą sunkumų sukelia vėluojantys EK mokėjimai, todėl, norint nestabdyti darbų ir neatsilikti nuo projekto vykdymo plano, dažnai tenka investuoti savas lėšas. Įmonės, suprasdamos vykdomo projekto darbų svarbą savo verslui, paprastai būna pasiryžusios tokioms investicijoms, bet dažnai ne vieno mokslinio instituto ar universiteto mokslininkai patenka į beviltišką padėtį administracijai atsisakius skirti pinigų iš bendrų institucijos lėšų. Tokiais atvejais lietuviai partneriai praranda projekto kolegų pasitikėjimą dėl nesugebėjimo panaudoti projekto lėšas, o projektą vykdantys Lietuvos mokslininkai priversti arba stabdyti darbus, arba dirbti negaudami atlyginimo vien tam, kad išliktų tarptautiniame moksliniame kolektyve, nes tai užtikrina aukštą mokslinį jų darbų lygį.

Kita didelė problema - ES ir Lietuvos įstatymų skirtumai. Tiesą sakant, čia lemiamos įtakos turi net ne tiek patys skirtumai, kiek mūsų įmonių ar įstaigų administratorių, finansininkų bei valstybinių institucijų tarnautojų mentalitetas. Iki šiol yra išlikęs nesuprantamas noras būtinai rasti kokį nors poįstatyminį aktą ar sprendimą Valstybės žiniose, kurį būtų galima ‘kūrybingai interpretuoti’ kaip draudimą. Nesistengiama padėti universiteto ar instituto mokslininkui arba įmonės darbuotojui, vykdančiam projektą, rasti būdą, kaip teisiškai išspręsti koliziją tarp ES ir Lietuvos teisinių sistemų. Taip gaištamas laikas, vėluojama laiku atlikti darbus ir panaudoti lėšas, tad nereikia stebėtis, kad galiausiai Lietuvos partneriai gauna kur kas mažesnes lėšas negu buvo skyrusi EK projektui vykdyti.

Sėkmingai bendradarbiauti

Toliau - kelios prielaidos, leidžiančios sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis iš ES šalių vykdant ES Bendrosios programos projektus.

Pirma, BP projekto vykdymas yra darbas tarptautiniame konsorciume, kur ne visada ir ne visi partneriai vykdo savo įsipareigojimus, todėl labai svarbus bendravimas tarp konsorciumo partnerių. Niekam nereikalingi ‘snaudžiantys’ ir ‘tyleniai’ partneriai. Apie jums kilusius sunkumus - nuo to niekas neapsaugotas - informuokite laiku. Dėl to bus mažiau rūpesčių visiems projekto dalyviams ir ypač koordinatoriui.

Antra, labai svarbu tinkamai vykdyti finansų apskaitą. Tą reikia daryti nuolat ir pagal BP metodiką. Neįmanoma metus vykdomo projekto apskaitą ‘sutvarkyti’ likus savaitei iki atsiskaitymo.

Trečia, nepraraskite projekto kolegų pasitikėjimo. Nebendravimas, nesugebėjimas patiems spręsti problemų, nemokėjimas disponuoti projekto lėšomis ir ypač vėlavimas pateikti ataskaitas gali įmonę paversti nepageidaujamu partneriu.

Tačiau nepaisant visų išvardytų sunkumų, BP programa susilaukia daugybės paraiškų. Praktiškai yra paremiama tik viena iš dešimties pateiktų paraiškų. Vis dėlto, kodėl BP programa yra tokia patraukli? Atsakymas paprastas - BP projekto vykdymas yra ir įmonės, ir mokslinio kolektyvo aukšto darbo lygio pripažinimas tiek tarptautiniu, tiek mūsų valstybės mastu. Projektus įgyvendinančios įmonės patenka į elitinį ES projektus vykdančių firmų ar mokslo centrų akiratį, nacionalinės institucijos jas ima vertinti kaip pajėgų ir perspektyvų rinkos ‘žaidėją’. Jei įmonės veikla susijusi su vykdomu ar vykdytu BP projektu, didinamas paramos intensyvumas kituose paramos mechanizmuose (struktūriniuose fonduose). Etiketė Įmonė, vykdanti ES BP projektus tinkamai naudojama gali tapti puikia rinkodaros priemone, padedančia įsitvirtinti tarptautiniame inovacijų versle.

Nuotraukoje: Dr. Juras Ulbikas dėsto, kaip patekti tarp elitinių "rinkos žaidėjų; šalia - prof. Algirdas Galdikas.
Gedimino Zemlicko nuotrauka