Kad lietuvių kalba kompiuterio naudotojui nebūtų svetima
Vykdant projektą ir kuriant interneto portalą „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ (http://mokslasplius.lt) tarp 9 svetainių yra ir skirtų lietuvių kalbos vartojimo kompiuteriuose dalykams. Tai Lietuviškų kompiuterinių programų sąvadas ir Elektroninis paštas – rašyk laiškus lietuviškai svetainės. Apie šias svetaines kalbėsimės su vienu iš kūrėjų –Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus tyrėju Viktoru DAGIU. Programavimas ugdo mąstymą Kaip atsitiko, kad Matematikos ir informatikos institute būtent Informatikos metodologijos skyrius buvo pasitelktas kurti projekto „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ svetaines, kurių tikslas –paskatinti kompiuterių naudotojus plačiau pasinaudoti lietuvių kalbos galimybėmis?
Suprantama, nepavyks išsitekti vien užsibrėžtoje temoje, nes gera proga kiek plačiau pasigilinti į problemas, kurios šiandien rūpi ne vien informatikams, nors pirmiausia būtent jie tiesia tiltus platesniam lietuvių kalbos naudojimui kompiuteriuose.
Pradėsiu iš toli. Dar apie 1980-uosius mūsų skyrius pradėjo domėtis programavimo mokymo problematika. Tada Šveicarijoje Algol kalbos pagrindu jau buvo sukurta nauja programavimo kalba Pascal (Paskalis). Ją 1970 m. sukūrė Niklausas Virtas (Niklaus Wirth). Tuometinis mūsų skyriaus vadovas Gintautas Grigas, nutarė, kad tai bene geriausiai programavimui mokyti tinkama kalba. Ir iš tiesų ligi šiol daugelyje švietimo įstaigų ši kalba dar naudojama programavimo pradmenų mokymui. 1981 m. mūsų institute buvo įkurta iki šiol veikianti Jaunųjų programuotojų neakivaizdinė mokykla. Įsitikinome, kad kol vaikas moka mažiau svetimų kalbų, jį daug lengviau mokyti programavimo, jeigu mokomoji medžiaga pateikiama gimtąja kalba.
Vidurinėse mokyklose tuo metu informatikos dar nebuvo mokoma – pradėta tik nuo 1986 m. TSRS švietimo ministerijos nurodymu. O mums nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžios teko pradėti neakivaizdžiai mokyti programavimo, rašyti metodinę medžiagą, leisti atitinkamas knygeles. Gintautas Grigas su studentais kūrė mokymui skirtą Paskalio programavimo kalbos kompiliatorių, jis buvo išbandytas ir naudojamas Jaunųjų programuotojų neakivaizdinėje mokykloje. Sprendžiamą uždavinį kompiuteriui sukompiliavus ir įvykdžius, visos klaidos būdavo nurodomos lietuviškai.
Kai nuo 1986 m. mokyklose pradėta mokyti informatikos, imta mokymui skirtą programinę įrangą kurti ir Lietuvoje, atsirado poreikis tas programas versti iš užsienio kalbų į lietuvių kalbą. Tada visai natūraliai mes užsiėmėme tos programinės įrangos lietuvinimu, taip pat lietuvių kalbos pritaikymu darbui su kompiuteriais.
Ką turite mintyje kalbėdamas apie mokymąsi programuoti? Mokytis dirbti su konkrečiomis pasaulyje sukurtomis programomis? Konkrečių metodų taikymo? O gal mokytis specialaus mąstymo būdo?
Kaip čia paprasčiau pasakius... Iš dalies tai mąstymo būdas, o gal dar tiksliau būtų – tam tikrų profesinių įgūdžių įgijimas ir metodų taikymas. Tuos dalykus perteikti galima ir nestudijuojant aukštojoje mokykloje. Senovėje taip ir būdavo: meistras pasitelkdavo mokinius, jiems perteikdavo savo profesines ir meistriškumo paslaptis. Tačiau ilgainiui buvo suvokta, kad teorines žinias perteikti racionaliausia mokykloje, į suolus susodinus iš karto daugiau mokinių ar studentų. Reikalingos bendrosios žinios ir bendri įgūdžiai.
Dabar mokykliniame informacinių technologijų kurse programavimo liko mažai, informatikos disciplina mokykloje suvokiama kaip naudojimasis esamomis programomis, kurių pasaulyje daugybė. Mokykloje siekiama, kad mokinys įgytų tam tikrų darbo su kompiuteriu įgūdžių. Mokomasi, ką galima padaryti su kompiuteriu, bet ne kalti komandas ar išmokti spaudyti mygtukus. Bent taip turėtų būti. Taip pat ir mūsų Jaunųjų programuotojų mokykloje mokome bendrųjų programavimo įgūdžių. Susipažįstama su valdymo ir duomenų struktūromis. Įvairiose programavimo kalbose jų aprašymas ir naudojimas skiriasi, bet principai tie patys. Jeigu jaunuolis toliau studijuos informatiką ar norės dirbti programavimo srityje, kurti tinklalapius ir panašiai, jam pravers mokykloje įgytos žinios.
Programavimas išties ugdo mąstymą, nes moko numatyti visus galimus skirtingus problemos sprendimo atvejus. Moksleivių informatikos olimpiadose uždavinių programas reikia parašyti taip, kad esant bet kokiems pradiniams duomenims programa veiktų ir duotų teisingus rezultatus. Programuotojas visa tai turi numatyti visus galimus atvejus.
To paties reikia gyvenime: derybose su verslo partneriais, bankininkystėje, diplomatijoje, politikoje tarp valstybių ir t. t. Vienas iš tokių naudingų dalykų – veiklos planavimas ir suvokimas, kad kompiuteris daro tai, ką aš jam nurodžiau, o ne tai, ko aš norėjau, kad jis darytų. Programavimo disciplina išmoko mąstymo disciplinos, moko išvengti mąstymo dviprasmybių.
Ne žmogus kompiuteriui, bet kompiuteris žmogui Kaip suvokėte, ko reikia mokyklai, moksleiviams? Vienas dalykas patogiai darbuotis mokslo institute, ir visai kitas – vidurinės mokyklos reikmės bei kasdieniai uždaviniai.
Pradėję šia veikla domėtis gana daug bendravome su mokytojais, mokiniais. Nemažai mums padėjo darbas organizuojant jaunųjų programuotojų olimpiadas. Kelerius metus kartu su Gintautu Grigu organizavome olimpiadas Lietuvoje, penkerius metus važinėjome su moksleiviais į pasaulines informatikos olimpiadas. Dabar tai daro kiti mūsų skyriaus darbuotojai, tad ryšys su gabiausiais moksleiviai nenutrūko.
Įgyta patirtis leidžia teigti, kad kompiuteris turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi taikytis prie technikos ribotumo. Tas pats taikytina ir kalbai.
Iš pradžių naudojome daugiausia anglų kalba parašytas programas, mintyje turiu ne pirminį programos tekstą, bet vadinamąją programos sąsają. Tie, kurie nepakankamai moka anglų kalbą dirbdami kompiuteriu, tikriausiai patirdavo nemalonumų, jei ekrane pasirodžius langeliui su angliškai parašytu klausimu, jo nesuprasdavo ir pasirinkdavo neteisingą atsakymą.
Reikia turėti mintyje, kad daugelis angliškų kompiuterinių terminų yra pusiau žargoniniai, veikiau intuityvūs, o ne funkciniai, pvz., koks nors USB atmintukas pavadinta flash. Fotoaparate tai blykstė, bet kompiuteryje niekas nežaibuoja.
Metafora?
Prie įvairių metaforų galima priprasti, bet jos kartais neaiškios, tad verčiant kyla sunkumų. Lietuvinant programas stengiamasi, kad neaiškūs tekstai būtų patikslinti, o terminai labiau atitinka esmę.
Kai kurie darbuotojai, įpratę prie angliškų terminų, teigia, kad jiems angliškus terminus vartoti paprasčiau negu lietuviškus.
Nes taip įpratę. Kai ilgą laiką dirbi su angliška programa, o paskui tenka atsisėsti prie sulietuvintos, tenka truputį pamąstyti. Net ir angliškose programose kartais ta pati funkcija iš vienos meniu grupės perkeliama į kitą – užsimušk ieškodamas. Tad ne viskas nuo kalbos priklauso.
Kompiuterijoje svarbu išmokti elgtis su skirtingomis operacinėmis sistemomis ir taikomosiomis programomis, nes skirtingų firmų skirtingai suprojektuotos. Panašiai mobiliuosiuose telefonuose: vienokia sistema yra Nokia, kitokia Sony Ericsson. Tenka truputį pavargti, kol išmoksti naudotis kitos sistemos telefonu. Tas pats kompiuteriuose: Apple sistemos kompiuteriuose visai kitokia sąsaja negu Microsoft sistemos.
Kam patogiausia dirbti su lietuviškomis programomis – gerai išmanančiam darbą su kompiuteriu, o gal tik pirmus žingsnius žengiančiam?
Labai patogu vaikui, kuris nemoka anglų kalbos. Patogu vyresniems žmonėms, nebūtinai pensininkams, bet ir vidutinio amžiaus žmonėms. Juk tarybinėje mokykloje užsienio kalbų buvo mokoma labai nepraktiškai – negavome jokių bendravimo, kalbėjimo įgūdžių užsienio kalba. Kalėme taisykles ir užsienio kalbos žodžius.
Europoje ir visame pasaulyje programos verčiamos į savąsias kalbas. Dideles, populiarias programas į įvairias kalbas verčia patys gamintojai, į mažesnių tautų kalbas verčiasi patys naudotojai. Viena iš mūsų skyriaus veiklos sričių – programų lokalizavimas.
