Kad lietuvių kalba kompiuterio naudotojui nebūtų svetima

Kodėl reikia programą lokalizuoti?

Todėl kad išversti į lietuvių kalbą nepakanka. Kad ir datos formatas: skirtingose šalyse skirtingai užrašoma, net latviai ir lietuviai datą rašo skirtingai.

Koks ryšys sieja lokalizavimo ir internacionalizavimo prasmes?

Tai dvi to paties reikalo pusės. Programos autoriai arba tobulintojai turi ją parašyti pagal internacionalizavimo principus, kad programą būtų galima nesunkiai pritaikyti ir kitoms kalboms. O lokalizavimas – tai pastangos iš originalo kalbos išversti į savąją kalbą. Jeigu programa nėra tinkamai internacionalizuota, jos neįmanoma lokalizuoti. Bet tai specialistų rūpestis.

Kur slypi lietuviškų programų naudojimo sunkumai?

Didžiausi sunkumai slypi mūsų provincialume: mes negerbiame savosios lietuvių kalbos, negerbiame kalbininkų ir apskritai specialistų – mokytojų, gydytojų.

Stipriai pasakyta. Kodėl tvirtinate, kad nemylime gimtosios kalbos?

Į savo kalbą prigrūdame skolinių, rusiškų keiksmažodžių, užuot retsykiais sodriai nusikeikę lietuviškai. Galėtume vartoti daugiau lietuviškų žodžių, nepamiršti sinonimų, žaismingų lietuviškų posakių.

Viso pasaulio kalbose yra „aukštasis“ stilius, kuriuo kalba išsilavinę žmonės, ir yra prasčiokų kalba. Net ir mūsų gimtąją kalbą iš gyvenimo stumianti anglų kalba yra juk ne vien Oksfordo aliumnų kalba, bet ir žemiausių prastuomenės sluoksnių „puskalbė“.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona pasišaipė, kad anglų kalba išnyks anksčiau už lietuvių kalbą. Tai todėl, kad mes visi išsijuosę tą anglų kalbą gadinam. Kaip mokam, taip tąja kalba kalbam ir rašom. Beje, Didžiojoje Britanijoje normalu, laikoma kultūringa kalbėti savąja tarme. O mes Lietuvoje neretai savo tarmių gėdijamės.

Kokios programos jau išverstos į lietuvių kalbą?

Yra išversta įvairių programų. Iš didesnių – išversta ir raštinės programų rinkinys Microsoft Office, ir jo alternatyva – atvirojo teksto programų komplektas OpenOffice.org. Lokalizuota naršyklė Mozilla Firefox, pašto programa Mozilla Thunderbbird ir įvairios mažesnės programos. Taip pat verčiame LR Švietimo ir mokslo ministerijos konkursus laimėjusias švietimui skirtas programas, kartais tenka atrinkti tinkamiausias mokymuisi. Tariamės su autoriais, kad leistų naudotis. Kai kyla lokalizavimo sunkumų, prašome autorių patobulinti pirminį programos tekstą.

Ar sunku gauti leidimus naudoti įvairias programas? Ar visas jas autoriai sutinka parduoti?

Tai priklauso nuo programos populiarumo, aišku, ir autorių. Štai viena mokymuisi skirta programa buvo įdėta į internetą, bet kai paprašėme leidimo ja naudotis ir versti į lietuvių kalbą, išgirdome atsakymą, kad autoriai tokia prekyba neužsiima. Išgyrėme programą, kad labai trinkama mokymuisi, ir jie nusileido – leido versti ir naudotis. Daugelis programą nemokamos, bet verčiant reikia įdėti darbo.

Rašykime laiškus lietuviškai

Pati pradžia – ten pat, bet greitai atsirado rimtų pagalbininkų iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Mokymosi sekcijos ir kitų organizacijų. Labai daug šioje srityje nuveikė puikus kompiuterių specialistas Rytis Umbrasas iš Alytaus.

Kai atsirado elektroninis paštas, niekas nemanė, kad jis taps visuotine bendravimo priemone, nes iš pradžių buvo skirtas dirbančiųjų su kompiuteriais vidiniam ryšiui, tarnybinėms reikmėms. Tačiau buvo pradėtas taikyti plačiau ir labai išplito, nes tai yra labai greita ir patogi bendravimo priemonė. Kai prieš kokių 15 metų pradėtas plačiau naudoti Lietuvoje, iškart susirūpinta: kaip galima rašyti be lietuviškų būdingų rašmenų – be nosinių, „paukščiukų“? Regis, Atviros Lietuvos fondo buvo iš rusų perimta Demos Mail pašto sistema, imta rašyti lietuviškai, bet kildavo ir kliuvinių. Ėmėme tyrinėti, kodėl sulietuvinta programa „buksuoja“, kodėl kartais gautas lietuviškas laiškas ateina iškraipytas? Kodėl vieni adresatai tą patį laišką mato iškraipytą, kiti gerai? Kodėl atsakius į laišką, grįžusio pirminio laiško raidės būna iškraipytos?

Šiuos dalykus ėmėmės tyrinėti maždaug prieš aštuonerius metus. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos svetainėje sukūrėme tinklalapį, skirtą lietuviškų rašmenų vartojimo elektroninio pašto laiškuose problemoms. Tinklalapis buvo sukurtas pagal žinyno principą, neaiškinant gilių teorijų. Buvo pasakyta, kad lietuviškai susirašinėti galima, parašyta, kokiomis koduotėmis reikia siųsti laiškus. Kitoje dalyje buvo pateikta populiariausių programų suderinimo lietuvių kalbai instrukcijos. Net daug neišmanydamas kompiuterijos, atvėręs savo naudojamą pašto programą ir įvykdęs instrukcijos reikalavimus naudotojas galėjo būti ramus, kad lietuviški laiškai keliaus gerai apiforminti ir juos adresatas gaus įskaitomus.

Ar pavyko išsiaiškinti, kodėl grįžtančio elektroninio pašto kai kurios raidės klaidingai perduodamos?

Naudojant skirtingas koduotes, ta pati lietuviška raidė gali būti užkoduota skirtingu kodu. Ne visos programos gali išsiųstus tekstus teisingai atpažinti. Yra programos, kurios tinka tik angliškiems tekstams – netinka kitoms Europos kalboms. Lietuviški rašmenys yra keliose aštuonių bitų koduotėse. Kai kurios senos programos parinkdavo koduotę, kuri neatitinka operacinės sistemos koduotės. Jeigu pašto programa sugeba iškoduoti, tai gerai rodys. Jei ta pašto programa išvis netinkama lietuvių kalbai, o žmogus ją naudoja, tai vietoj lietuviškų rašmenų gali gauti nesuprantamus simbolius. Kartais jam lietuviškos raidės gerai rodomos, bet atsakant į laišką lietuviškos raidės gali būti sugadintos.

Taigi, kai Teorinės fizikos ir astronomijos institutas ėmėsi kurti projektą Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė, turėjome nemažą įdirbį. Tada mūsų instituto Informatikos metodologijos, taip pat ir prof. Laimučio Telksnio vadovaujamam Atpažinimo procesų skyriui buvo pasiūlyta prisidėti prie projekto. Mes pasiūlėme įkurti visuomenei tris naudingas svetaines: Lietuviški informacinių technologijų terminai, Lietuviškų ir lituanizuotų kompiuterių programų sąvadas bei Elektroninis paštas – rašyk laiškus lietuviškai. Dr. Nerutė Kligienė sukūrė multimedijos svetainę Daugialypė terpė ir elektroninė leidyba, vyko nuotoliniai multimedijos kursai. Telkėmės specialistų ir iš kitų institucijų – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto, Kauno technologijos universiteto.

Kad būtų mažiau „švepluojančių“

Skelbėme konkursus, samdėme ekspertus, kurie vertino programų sulietuvinimo kokybę. Jie nurodė kiekvienos programos klaidas, trūkumus. Elektroninio pašto programos buvo vertinamos pagal tinkamumą siųsti lietuviškus laiškus. Geriausios programos yra tos, kurias instaliavus nereikia nieko derinti, laiškai automatiškai siunčiami taisyklingai. Vertinant programas šie dalykai buvo nurodomi.

Vien ekspertavimo pakanka? Juk kažkas turi šalinti blogų koduočių neigiamus padarinius?

Mes programų autoriams pranešėme, nurodėme programų klaidas. Programų tekstus autoriai turi patys taisyti. Kalbu ne apie ekrane matomus tekstų trūkumus, bet pačios programos klaidas: ji parenka ne tą pradinę koduotę, į laiškus atsakant ne tą daro, kas reikalinga ir panašiai. Laišką apiforminant daug tarnybinės informacijos naudotojas nemato, o toje informacijoje surašyta, kokia koduotė siunčiama, kaip antraštė užkoduota ir t. t. Kai kuriems programų autoriams siūlėme keisti netinkamą visą algoritmą, kiti gali per parą trūkumus ištaisyti. Vertindami pašto programas daugiausia dėmesio kreipėme į tai, kaip tos programos siunčia laiškus, kaip patogios naudoti. Pavyzdžiui, ar pridėjus rinkmeną negadina lietuviškų raidžių jo pavadinime ir panašiai.

Baigiant vykdyti projektą ekspertizių santraukas išvertėme į anglų kalbą. Tai jau ne trumpas klaidos nurodymas, bet išsamiai, kartais net su paveikslėliais parodyti trūkumai. Programų autoriai galės reaguoti, nors priversti, aišku, negalime. Pašto programų yra šimtai. Kam lietuvių kalbai naudoti netinkamas, jeigu galima taikyti tinkamiausias. Mūsų uždavinys ir buvo nurodyti programų autoriams bei naudotojams, kurios programos labai geros, kurios – geros, bet reikia pasitvarkyti, o kitos – problemiškos, reikia būti budriems. Kai kurios programos išvis netinka lietuviškiems laiškams. Antai Draugas.lt tinka lietuviškiems laiškams, o plačiai išreklamuotas Inbox.lt visiškai netinka susirašinėti lietuviškai.

Projektas Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė buvo skirtas daugiausia sklaidai. Vienos veiklos rodė, kuo mokslininkai užsiima, ką tyrinėja – tai mokslo sklaidos (populiarinimo) siekis. Kitos veiklos buvo skirtos kai ko naudotojus pamokyti. Mūsų svetainių siekis buvo dvejopas: ir pamokyti, ir paskatinti lietuviškai rašyti, naudoti lietuviškas programas.

Kas toliau? Nors projektas „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ baigėsi, tikriausiai paskutinis taškas nepadėtas.

Techniškai nėra jokia problema kompiuteriu rašyti taisyklingai lietuviškai, tik keistas psichologinis įsitikinimas kartais kliudo suprasti, kad lietuvių kalba elektroniniame pašte ir internete turi būti švari, taisyklinga. Tam ir vykdėme projektą, kad mažiau būtų tokių „švepluojančių“. Kad elektroniniame laiške „šunelis“ netaptų „sūneliu“ ar panašiai. Džiugu, kad į lietuvių kalbos vartojimą kompiuteriuose vis palankiau žvelgia jauni žmonės – ši nuostata atsispindi ne viename tinklaraštyje, interneto forumuose.

Elektroninis paštas – rašyk laiškus lietuviškai!

http://mokslasplius.lt/elpaliet/

http://www.liks.lt/elpaliet/

Lietuviškų kompiuterinių programų sąvadas

http://mokslasplius.lt/lkps/

Informacinių ir komunikacinių technologijų terminija

http://mokslasplius.lt/ikt/

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Nuotraukoje: Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus tyrėjas Viktoras Dagys