Liberbiznizmo gniaužtuose

Prof. habil. dr. Algis Butkus

Koks patrauklus žodis - laisvė. Iš čia kyla žmogaus teisės. Jau tris penkmečius kopiame stiklo kalnu į šį žiburį. Deja, ‘ne tau, Martynai, mėlynas dangus…’ Tik matai, kaip šildosi kiti, į kairę ir dešinę žarstydami pažadus. ‘Ką išrinkote, tą ir turite…’ Ar sunku valdančiajai aukštuomenei sukurpti įstatymą: ‘Kiek atėjo, tiek užteks’? Nė vienoje partijoje Lietuvoje nėra bent 1 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Kodėl? Kodėl laisvių šaukliai nekalba apie pareigą?

Kartą žinomas mūsų politikas (V. L.) pasakė maždaug taip: ‘Dabar politika bus skaidri…’ Vadinasi, iki šių žodžių valdančiųjų veiksmai buvo drumsti. Patyręs darbo žmonių gynėjas (A. M. B.) po rinkimų prisipažino: ‘Maža, kas sakoma prieš rinkimus…’ Visi Seimo nariai (su patarėjų brigada) pluša savo ir tautos labui, žinodami esą nepakaltinami, neatšaukiami kaip… TSKP nariai. Portfelių skirstymas tęsiasi savaitėmis. Savų atlyginimams kelti pritariama greitai ir vieningai (95-98 proc.), o progresyvinių mokesčių įvedimas (koks praktikuojamas Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse) niekaip nepajuda. Sugautas už rankos Temidės pareigūnas šmakšt ant stalo blogos sveikatos pažymėjimą ir… atleidžiamas su krepšiu dovanų (šiuo popierėliu tikima be jokių komisijų tyrimų!). Diplomuotam ekonomistui ponui G. V. turėjo būti žinomi JAV inžinieriaus Teiloro bandymai, atlikti XIX. a. pabaigoje, tiriant atlyginimo dydžio įtaką darbo našumui. Sąžiningas žmogus, kad ir kiek jam mokėtum, negali ilgai dirbti už du. Vieno Lietuvos universiteto vadovas sugebėjo darbuotis už dešimt profesorių! Ir ką? Nieko. Galbūt reikia steigti dar vieną kontrolės įstaigą - esamos ‘nespėja’?!

Išleidžia Seimas vidutiniškai gerą įstatymą, žiūrėk, atitinkama ministerija poįstatyminiais raštais padaro jame skylių. O tūlas apskrities valdininkas tas skyles praplečia taip, kad sunkvežimis gali pravažiuoti. Nuobodų popierių perrašinėjimą įstaigoje galima paįvairinti siuntinėjant senučiukę pažymos dešimtis kartų. Kas tam sutrukdys? Nebent parapijos klebonas. Kur dingo sąžinė, garbė ir padorumas? Pergyvenome carinę priespaudą, dviejų pasaulinių karų sunkius metus, trėmimus… ir apsitvėrėme geležiniais langais! Negi mums būtinas šlubas kaizerinis žandaras su bizūnu? Atrodo, kad Briuselio biurokratams ‘smulkmės nerūpi’ - atiduosit pusę savo aukso ir jaunimo, o toliau žinokitės… Kvieskitės visokius arabus, juodaodžius - pigią darbo jėgą. Kartokite Vokietijos ir Prancūzijos klaidas. Svarbu, kad tik jų bendrovėms tekėtų aukso upeliai.

Lietuvos Statute XVI a. yra nuostata: ‘Jei ponas neužtikrina valstiečiui pragyvenimo, jis turi teisę eiti pas kitą poną’. Jei šiandien tave nuskriaudė darbdavys, kreipkis į teismą, samdyk advokatus… Gal laimėsi. Bet geriau keliauti svetur duonos prasimanyti - ten viltis tikresnė. Todėl Lietuva mažėja, tauta nyksta. (Mėginau kartą pasigalynėti su šilumos pardavimo monopolistu. Rezultatas - 0:0!)

Naujas ministras - nauja tvarka. Kas neuždrausta, tas leistina. Parodykite teisininką, žinantį visus įstatymus. Išvardykite valstybes, kurių įstatymai būtų iškalti akmenyse kaip Hamurabio! Taip, visi žmonės klysta, nes yra žmonės. Sąžiningieji taiso klaidas, prisipažįsta pasielgę ne taip. Kiti giriasi neraudonuodami.

Mokslas (bet koks) prasideda nuo elementoriaus. Mokykla pakylėja vaikus aukščiau instinktyvaus vyresniojo mėgdžiojimo. Būsimąjį pilietį moko daugiau žinantis ir labiau patyręs žmogus, savotiškas treneris. Kompiuteris, internetas yra įrankiai. Jie nepakeis žmogaus mąstymo, išradingumo ir gebėjimo pasirinkti. Deja, tais prietaisais tikima kaip burtų lazdele ar filosofiniu akmeniu. Kam naudinga slopinti studento loginį mąstymą, paklaustų romėnas: ar universitetui, ar pardavėjui. Kažkada prof. Daumantas Maciulevičius yra pasakęs: ‘Kursinius ir diplominius projektus galima suprogramuoti. Gavęs užduotį, studentas paspaus klavišą ir…’ Spėjimas pasitvirtino. Projektai perkami pagal skelbimus prie universitetų. Jau kai kur iš inžinierių absolventų nereikalaujama brėžinių. Viskas laikmenoje. Ir nesvarbu, ar darbo brėžinį programa Autocad nubraižė būsimasis bakalauras, ar amatininkas už kelis šimtus litų. Bet… žemiausio lygio mokslininkų rengimo planas įvykdytas! Valio! O kiek pageidautina turėti tokių ir kiek aukštesnio magistro lygio mokslininkų Lietuvai? Kiek jų dirba universitetuose, gamyboje, draudimo bendrovėse ar parduotuvėse Lietuvoje ir užsienyje? Bet aukštas valdininkas pasakys: ‘Auginame žinių visuomenę!’ O kiek reikia žinių, reklamos, pornografijos… naujienų piliečiui? Nuo jų pertekliaus iš internetinio šiukšlyno išsivystė savotiška liga. Jau pradinukai tampa patyrusiais seniais, tik pramogų vartotojais. Ir kaip tai panašu į Sovietų Sąjungoje buvusias kukurūzines, plėšinines, chemizacijos ir kitokias kampanijas. Deja, mokslininkų kiekio pasipuikavimai prieš kitus yra brangūs ir… labai parankūs užsienio firmoms. Jauni išsilavinę asmenys eksportuojami už dyką. Jei universitetai nepersitvarkys, juos greit aplenks kolegijos.

Pavyzdžiui, Vokietijoje studentas, praleidęs 25 proc. specialybės paskaitų, yra šalinamas, o pas mus į paskaitas gali eiti, gali neiti. Gausi skolos lapelius. Mašinines ‘špargalkas’ taip pat. O kam dėstytojui papildomai dirbti be atlyginimo? Parašei ‘silpnai’ - ir kriukis. Visi, išskyrus krašto ūkį, patenkinti.

Ar universiteto kolegos žino, kas kur tobulinosi užsienyje: ar jauni perspektyvūs daktarai, ar administracijos atstovai? Kas buvo apdovanotas, kiek, už ką? Dažniausiai tai yra paslaptis, laukianti žiniasklaidos atstovų. Kaip viename ar kitame universitete renkami rektoriai, dekanai, katedrų vedėjai? Ar varžytuvės yra tikros, ar bičiuliškos? Šitokias žinias turėtų skelbti Mokslo Lietuva, nes juk dygstant demokratijai auginame… ‘žinių visuomenę’.