Naujos knygos
Senosios Lietuvos valstybės vardynas
Akad. Zigmas Zinkevičius
Autoriaus teigimu, pastaruoju metu labai padaugėjo ginčų tarp lietuvių ir gudų (baltarusių) dėl Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės kilmės. Kas sukūrė šią valstybę? Lietuviai ar gudai? Ginčuose neretai liečiamas vardynas, juo argumentuojama. Tačiau nekalbininkų samprotavimuose senieji vietovardžiai ir asmenvardžiai dažnai traktuojami neteisingai. Taip padaroma klaidų aiškinant istorinius dalykus. Kai kurie Gudijos istorikai deklaruoja, neva šią valstybę sukūrė slaviakalbiai žmonės (Mikola Jarmalovičius ir kiti).
Skaitytojui pateikiamoje knygoje* stengtasi aptarti senosios Lietuvos valstybės vardyną – vietovardžius ir asmenvardžius – remiantis šių dienų kalbos mokslo (istorinės, arba diachroninės, kalbotyros) duomenimis. Visų vardų (jų labai daug) išnagrinėti neįmanoma, todėl pasirinkti tik svarbiausieji, pirmiausia tie, dėl kurių dabar daugiausia ginčijamasi.
Kadangi knyga skiriama ir nespecialistams, jos pradžioje įdėti du kiek platesni įvadai, kurie yra būtini arčiau su kalbos mokslu nesusipažinusiems asmenims, bet pravers ir išsilavinusiems, net kalbininkams. Pirmajame iš jų stengtasi pateikti bendrą supratimą apie vardyną, ypač tai, ko reikia norint teisingai suprasti konkrečių vardų nagrinėjimą. Antrajame remiantis istorinės kalbotyros duomenimis siekta aptari senuosius lietuvių ir kitų baltų santykius su gudais bei kitais slavais. Nevengiama ir drąsesnių prielaidų. Tai turėtų padėti geriau suprasti istorinį vardyną.
Pabaigoje skaitytojų patogumui pridedama visų nagrinėjamų vardų abėcėlinė rodyklė, taip pat cituojamos literatūros šaltinių sąrašas.
Knyga nepalieka nė mažiausios abejonės, kad tradicinis istorikų požiūris į Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kilmę yra teisinga. Valstybę kūrė lietuviakalbiai žmonės. Tokios pažiūros laikėsi ir laikosi absoliuti tyrėjų dauguma. Nuomonė, kad LDK sukūrė slaviakalbiai žmonės, taip pat, kaip ir nuomonė, esą tai padarė lietuviakalbių ir slaviakalbių žmonių junginys, turi būti atmesta. Koks tame kūrybos vyksme buvo slaviakalbių indėlis, turėtų ištirti rimti istorikai, o ne fantazuotojai. Tasai slaviakalbių indėlis jokiu būdu negalėjo prilygti lietuviakalbių nuopelnams, nes šie davė valstybei pradžią ir vyravo jos valdyme.
Knyga praturtinta žemėlapiais, kuriuose atsispindi senosios lietuvių etninės žemės, teritorijos kitimas po kaimyninių kraštų ekspansijos ir kt. Šis leidinys skiriamas visiems, kam įdomi Lietuvos praeitis, ir norintiesiems ne iš nuogirdų ar hipotezių susipažinti su mūsų valstybės kūrimosi ištakomis.
