Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto profesinė sąjunga siekia dialogo

Kauno medicinos universiteto (KMU) Biomedicininių tyrimų institutas (BMTI) – vienas iš keturių KMU institutų, turinčių universiteto mokslo instituto statusą. Šiame institute birželio mėn. kilo nemažas sujudimas – dėl Instituto Atestacinės ir konkursų komisijos sprendimų kai kurie darbuotojai buvo atleisti iš darbo, atestuoti žemesnėms pareigoms ir trumpalaikiams terminams.

Kaip atsakas į administracijos veiksmus buvo sukurta darbuotojų profesinė sąjunga. BMTI profesinė organizacija, įsikūrusi š. m. birželio 19 d. jau parengė ir paskelbė savo Veiklos gaires (KMU laikraštis Ave Vita, 2008 m. liepos 4 d., Nr. 26). Planuojama kuo skubiau inicijuoti kolektyvinės darbo sutarties svarstymą, keisti netobulus Tarybos bei Atestacinės ir konkursų komisijos darbo reglamentus bei ydingą darbo praktiką, inicijuoti Instituto mokslininkų etikos kodekso sukūrimą, gerinti darbo sąlygas.

KMU BMTI profesinė sąjunga siekia įtvirtinti nuostatą, kad akademinė laisvė reiškia instituto bendruomenės narių teisę atvirai ir pagrįstai dėstyti savo požiūrį į mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą, siekį necenzūruojamai išreikšti racionalias, konstruktyvias kritines idėjas. Kaip tik žodžio laisvės suvaržymai ir kolegialumo trūkumas, laboratorijų vedėjų nuomonės ignoravimas buvo įprasta Instituto valdymo praktikos kasdienybė. Instituto direktorės profesorės Irenos Misevičienės nedemokratiško valdymo metodai netenkino daugelio instituto kolektyvo narių.

Instituto mokslo darbuotojai pastaruoju metu vis dažniau kalba apie demokratinio valdymo principų įgyvendinimą mūsų Institute. Atkreipiamas dėmesys, kad Instituto vadovybė priimdama nepagrįstus sprendimus ignoruoja pastarojo laiko universitetų bendruomenių akademinės laisvės ir demokratijos nuostatas, teisininkų rekomendacijas. Neatsižvelgiama į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) priimtus nutarimus dėl mokslo darbuotojų terminuotų sutarčių taikymo praktikos apribojimo, dėl darbuotojų, kuriems sukako 65 metai, darbo sutarčių pasirašymo principų. Neatsižvelgiama ir į Europos mokslininkų chartijos Mokslininkų priėmimo į darbą kodekso reikalavimus.

Šiame straipsnyje diskutuojame apie mokslo darbuotojams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir jų taikymo praktiką Biomedicininių tyrimų institute. Siekiame paanalizuoti KMU BMTI patvirtintus Minimalius mokslo darbuotojų reikalavimus (priimtus 2005-12-29, nutarimas Nr. IT-05-01) ir juos palyginti su Vyriausybės patvirtintais bei kitų KMU institutų priimtais reikalavimais. Taip pat norime aptarti ir pakritikuoti kvalifikacinių reikalavimų taikymo praktiką.

Jau beveik dvejus metus galioja LR Vyriausybės patvirtintas (2005-08-18, nutarimas Nr. 906) Aprašas dėl minimalių kvalifikacinių mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų. Jame pateikti reikalavimai yra sudaryti atsižvelgiant į realų, nors ir ne itin gerą Lietuvos mokslo institucijų finansavimą.

Lietuvos aukštosios mokyklos ir tyrimo institutai, priklausomai nuo toje institucijoje organizuojamų studijų ir tyrimų specifikos, sudarinėjo savus pareigybinių reikalavimų aprašus. Mums, mokslo darbuotojams, turėtų rūpėti, ar šie reikalavimai yra realistiški, įvykdomi, sudaryti atsižvelgiant į mokslo finansavimą ir galimybes publikuoti savo darbus tarptautiniuose leidiniuose.

Kadangi mūsų mokslo produkcija šiuo metu daugiausia laikomi moksliniai straipsniai, analizavome reikalavimus jų skaičiui. Lentelėje pateikti reikalavimai straipsnių ir monografijų publikavimui mokslo darbuotojui per kadenciją.

Iš lentelės matyti, kad mūsų institute darbuotojams keliami reikalavimai yra gerokai didesni negu Vyriausybės patvirtintas minimumas. Jie taip pat didesni už KMU Psichofiziologijos bei reabilitacijos instituto, KMU Kardiologijos instituto reikalavimus savo mokslo darbuotojams.

Per pastaruosius 10 metų BMTI gaudavo tik minimalų finansavimą iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kurio užtekdavo tik darbuotojų atlyginimams sumokėti. Žinoma, atskiros BMTI mokslo laboratorijos gaudavo papildomo finansavimo iš Lietuvos ar tarptautinių fondų. Tačiau tai tesudarė apie 10 proc. gaunamos iš valstybės sumos. Taigi sunku pasakyti, kodėl BMTI direktorė prof. I. Misevičienė ir Instituto taryba nutarė padidinti reikalavimus mokslininkų produkcijai. Į BMTI mokslininkų bendruomenės nuomonę svarstant šį klausimą nebuvo atsižvelgta, apie tai laboratorijų kolektyvuose taip pat nebuvo atvirai diskutuota.

Kita mokslo BMTI profesinės sąjungos keliama ir diskutuojama problema – terminuotų darbo sutarčių su mokslo darbuotojais sudarymo praktika ir darbo sutarčių trumpinimas iki vienų metų. KMU BMTI profesinės sąjungos Veiklos gairėse jau buvo paminėta, kad taip yra nusižengiama Darbo kodeksui, suvaržomos darbuotojų socialinės ir ekonominės garantijos. Direktorės iniciatyva mūsų Institute darbo sutarties laikotarpis kai kuriems neparankiems darbuotojams buvo trumpinamas iki vienų metų net ir tada, kai buvo įvykdomi BMTI priimti Minimalūs mokslo darbuotojų reikalavimai. Tai prieštarauja ir Vyriausybės nutarimui, kur rašoma, kad mokslo darbuotojai yra skiriami kadencijai, „kuri paprastai ne trumpesnė kaip 3 metai“. Darbuotojų, kuriems sukako 65 metai, „automatiško atleidimo“ iš darbo praktika, atrodo, taip pat tapo „auksiniu standartu BMTI administracijos darbo praktikoje.“ Dėl šios problemos sprendimo BMTI profesinė sąjunga taip pat siūlo atvirai diskutuoti ir siekti sutarimo.

Mūsų Instituto mokslininkai kelia klausimą dėl Mokslo informacijos instituto duomenų (MII) bazės straipsnių per didelio sureikšminimo ir net suabsoliutinimo. BMTI Atestacijos ir konkursų komisijos darbo praktika rodo, kad Mokslo informacijos instituto duomenų bazėje (ISI web of Science) esantys straipsniai buvo laikomi svarbiausiu atestavimo kriterijumi, o į kitą mokslo produkciją dažnai visai neatsižvelgiama. Taip yra nesilaikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-05 nutarimo (byla 18/16) Dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslininkams, kuriame rašoma: „Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad mokslininkas, pretenduojantis į tam tikras pareigas […] turi būti paskelbęs tam tikrą kiekį mokslo darbų ir tokiuose leidiniuose, kurie yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, negali būti suabsoliutinami.“ Konstitucinis Teismas pabrėžė, „kad mokslinius straipsnius reikalaujama skelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (MII), kuris yra JAV įsikūrusi privati įstaiga, teikianti mokamas paslaugas, duomenų bazę... Tai tik viena iš daugelio tarptautiniu mastu pripažintų tarptautinių duomenų bazių, į kurią daugiausia įtraukta anglų kalba leidžiamų leidinių“. Minėtos minimalių reikalavimų nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai „dėl to, kad sklaidos reikalavimai yra pernelyg suabsoliutinti.“

Konstitucinis Teismas nurodė, „kad mokslo darbų vertinimo sistema turi būti tokia, kad apie mokslininko kvalifikaciją ir jo mokslo darbo vertę, reikšmingumą būtų galima spręsti ne vien pagal formalius kriterijus […], bet visų pirma pagal mokslo darbų vertę, reikšmingumą, fundamentalumą, įtaką formuojantis naujoms mokslinių tyrimų sritims ir pan.“ Kaip minėjome straipsnio pradžioje, skaidrus mokslininkų darbo rezultatų įvertinimas ir priimami nepagrįsti sprendimai tapo tiesiogine priežastimi, kodėl mūsų Institute susikūrė profsąjunga. Organizacijos sukūrimą palaiko nemažai laboratorijų vedėjų, BMTI tarybos nariai, Atestacinės ir konkursų tarybos nariai. Žinoma, dar daugelį Instituto darbuotojų kausto baimė „prieštarauti valdžiai“. Tačiau viešumas ir profesinės organizacijos užnugaris jau dabar pradėjo keisti kolektyvo klimatą: darbuotojai patys kelia opias problemas, administracija padarė daug nuolaidų, profesinė sąjunga imta traktuoti kaip kolektyvo nuomonės reiškėja ir darbuotojų teisių gynėja.

Tikimės, kad Instituto profesinės sąjungos įkūrimas padės ne tik spręsti Instituto finansavimo, mokslo darbuotojų atestacijos klausimus, bet prisidės prie sklandesnio numatomo mokslo tiriamųjų institucijų Lietuvoje reformavimo.

Jungtinės profesinės sąjungos (JPS)padalinio KMU BMTI profsąjungos komiteto nariai: