MOKSLASplius.lt

ES BP6 programos projekto dalyvių susitikimas Lietuvoje

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis nuo 2005 m. vykdo Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos (BP6) INCO-DEV-1 projektą Aplinkosauginis ir socialinis-ekonominis palmių geotekstilės indėlis plėtros stabilumui ir dirvožemio apsaugai. Sutrumpintas projekto pavadinimas BORASSUS reiškia, kad dirvožemio apsaugai nuo erozijos ypač stačiuose šlaituose naudojamos palmių lapų (Borassus – vienos, Buriti – kitos palmių rūšies botaniniai pavadinimai) pynės, kaip greitai biologiškai suardoma, aplinkai saugi geotekstilė. Projektą koordinuoja Didžiosios Britanijos Volverhamptono universiteto prof. Michael A. Fullen. Be grupės partnerių iš Volverhamptono universiteto, projekto veikloje dalyvauja Belgijos katalikiškasis Leuveno universitetas, Vengrijos mokslų akademijos Geografijos tyrimų institutas, Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis, Pietų Afrikos dirvožemio, klimato ir vandens institutas, Rio de Žaneiro federalinis universitetas (Brazilija), Junanio žemės ūkio universitetas (Kinija), Chiang Mai universitetas (Tailandas), Hanojaus žemės ūkio universitetas (Vietnamas), Gambijos universitetas.

LŽI Kaltinėnų bandymų stotis BORASSUS projektui atstovauja darydama lauko bandymus, kuriais tyrinėjame Borassus ir Buriti palmių lapų pynių ir keleto kitų geotekstilės produktų panaudojimo galimybes dirvožemio erozijai sumažinti, kai vienokiai ar kitokiai paskirčiai tenka naudoti ypač stačius, dirvožemio erozijai labai jautrius šlaitų dirvožemius. Vieną lauko bandymą stačiame (21–25o) pakelės šlaite pradėjome 2006 m. pavasarį (gegužės mėn.), kitą – tų pačių metų rugpjūčio mėn., prasidėjus lietums po ilgo sausringo laikotarpio, ir trečią – 2007 m. balandžio mėnesį. Kitą bandymų grupę iš dviejų lauko bandymų darome Baltijos pajūrio kopose ties Nemirseta.

Steigiamasis projekto dalyvių susitikimas (CM1) vyko 2005 m. rudenį Volverhamptono universitete. Ten 10 projekto partnerių pasidalijo 12 darbinių paketų. Už kiekvieną darbinį paketą projekto partneriai atsiskaito kas pusmetį vis kitoje šalyje organizuojamuose projekto dalyvių susitikimuose. Susitikimai vyko Pietų Afrikos Respublikos dirvožemio, klimato ir vandens institute Pretorijoje (2006 m. sausio mėn., CM2), Vengrijos mokslų akademijos Geografijos institute Budapešte, (2006 m. liepos mėn., CM3), Brazilijos Federaliniame universitete Rio de Ženeire (2007 m. sausio mėn., CM4), Belgijos Katalikiškajame universitete Leuvene (2007 m. liepos mėn., CM5), Kinijos Junanio žemės ūkio universitete Kunminge, Tailando Chiang Mai universitete ir Vietnamo Žemės ūkio universitete Hanojuje (2008 m. sausio–vasario mėn., CM6).

Septintąjį projekto dalyvių susitikimą (CM7) kartu su Kaltinėnų bandymų stoties jaunesniąja mokslo darbuotoja, pagrindine projekto tyrimų vykdytoja G. Jankauskiene organizavome Lietuvoje šių metų liepos 6–11 dienomis.

Ataskaitinius BORASSUS projekto dalyvių pranešimus organizavome Vilniaus centre esančio Artis Centrum viešbučio konferencijų salėje liepos 6 ir 7 dienomis. Visi projekto dalyviai atsiskaitė už veiklą per paskutinįjį pusmetį po CM6 susitikimo Pietvakarių Azijoje. Pateikėme naujausius mūsų tyrimų duomenis ir informavome apie pateiktas ir priimtas spaudai dvi mokslines publikacijas.

Liepos 8 d. lankėmės Kaltinėnų bandymų stotyje. Ten pirmiausia pristatėme mūsų stačiame pakelės šlaite daromus lauko bandymus. Remiantis tų tyrimų duomenimis parengtas mokslinis pranešimas yra skaitytas Lietuvos dirvožemininkų draugijos jubiliejinėje konferencijoje. Po pietų svečius priėmėme bandymų stoties posėdžių salėje, papasakojome apie bandymų stoties veiklą, kaip tyrinėjami vandeninės erozijos procesai Lietuvoje, diegiami tyrimų rezultatai į gamybą, dalyvaujama tarptautinių organizacijų veikloje ir vykdomi tarptautiniai projektai. Apie Lietuvos žemdirbystės instituto sistemą susitikimo dalyviams papasakojo Lietuvos žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas, instituto tarybos pirmininkas Virginijus Feiza.

Kaltinėnų bandymų stotyje susitikimo dalyvius sutiko ir sveikinimo kalbas pasakė Šilalės rajono meras Albinas Ežerskis ir Kaltinėnų seniūnė Albina Bataitienė. Vėliau susitikimo dalyvius supažindinome su ilgalaikiais Kaltinėnų bandymų stoties tyrimais. Kiekvienas susitikimo dalyvis gavo specialiai susitikimo dalyviams parengtą leidinį, kuriame buvo pagal tyrimus parengtos publikacijos, svarbiausia informacija apie Lietuvos klimatą, istoriją, žymiausių lankytinų vietų aprašymai, kitos naudingos žinios. Todėl gavome daugybę klausimų ir naudingų patarimų. Daug diskusijų vyko lankant vandeninės erozijos suformuotų gilių raguvų tinklą pietiniame Žemaičių aukštumos šlaite ties Kaltinėnais. Svečiai susidomėję apžiūrėjo Kaltinėnų istorinius-kultūrinius objektus: Pilių piliakalnį, nepriklausomybės atkūrimą simbolizuojantį kryžių, Kaltinėnų kapines, kur yra poeto Dionizo Poškos amžinojo poilsio vieta, ir ypatingos architektūros koplyčią.

Nakvojome Klaipėdoje. Kitą dieną vykome į Neringą apžiūrėti vėjinės ir antropogeninės erozijos padarinius Neringos smėlio kopose. Studijavome prieš porą metų Neringoje kilusio didžiulio miškų gaisro, vėjinės ir antropogeninės erozijos padarinius Pilkosiose kopose (Naglių draustinyje) ir aukščiausioje Parnidžio kopoje. Susitikimo dalyviai susidomėję studijavo labai savitą augalijos bioįvairovę Parnidžio kopoje ir jos papėdėje esančioje šlapynėje su smėlio kopų ir pelkinės augalijos pavyzdžiais. Antropogeninės erozijos veikla buvo ypač akivaizdi apžiūrint Parnidžio ir Sklandytojų kopas iš Kuršių marių plaukiant laivu netoli kranto. Nemuno deltoje stebėjome dėl vandeninės erozijos Nemunu atneštų nuosėdų akumuliaciją. Dėl to prieš 130 metų statytas švyturys jau nematomas iš Kuršių marių ir tapo tik istoriniu simboliu.

Liepos 10 d. vykome į Nemirsetą, kur yra daromi du Kaltinėnų bandymų stoties įrengti lauko bandymai. Jais tyrinėjamas geotekstilės panaudojimas smėlio kopų apsaugai. Susitikimo dalyviai susidomėję studijavo šią veiklos sritį, nes tai vienintelis toks atvejis, kai mėginama panaudoti palmių lapų pynes vėjinės erozijos tyrimams. Svečiai liko sužavėti ir Baltijos pajūriu, nors neturėjome galimybės parodyti daug geriau sutvarkytų Palangos paplūdimių, tik papasakojome apie juos. Nemirsetos pajūryje susitikimo dalyvius pasitiko Balticum televizijos korespondentai. Jie domėjosi kopų išsaugojimo problemomis. Reportažas pateiktas Balticum televizijos žiniose rugpjūčio 10-osios vakare. Tos dienos popietė buvo skirta susipažinti su Klaipėdos miestu.

Liepos 11 d. grįžome į Vilnių. Baigiamąjį projekto dalyvių posėdį organizavome Lietuvos mokslų akademijoje. Čia mus pasitiko ir sveikinimo kalbą pasakė LMA narys ekspertas, Lietuvos dirvožemininkų draugijos prezidentas prof. Algirdas Motuzas ir LMA Žemės ir miškų tyrimų skyriaus mokslinė sekretorė Danutė Lukianienė. Esame jiems labai dėkingi už parodytą dėmesį ir svetingumą. Baigiamajame posėdyje buvo aptartas Gambijoje 2009 m. vasario pradžioje planuojamas paskutinis projekto dalyvių susitikimas. Daug diskutuota dėl tyrimo duomenų publikavimo moksliniuose žurnaluose ir specialiuose leidiniuose. Apibendrinus visus projekto metu surinktus tyrimų duomenis, nutarta 2010 m. Budapešte (Vengrijoje) organizuoti mokslinę konferenciją apie geotekstilės panaudojimo galimybes dirvožemio erozijai stabilizuoti.

Išvykdami iš Vilniaus dauguma dalyvių dėkojo už gerai organizuotą susitikimą. Po susitikimo elektroniniu paštu gavome oficialių atsiliepimų. Juos atsiuntė projekto vadovas prof. Michael A. Fullen (Volverhamptono universitetas), prof. Antonio Jose Teixeira Guerra (Valstybinis Rio de Žaneiro universitetas), pirmasis projekto vadybininkas dr. Colin A. Booth (Volverhamptono universitetas), prof. Zhang Yi (Junanio žemės ūkio universitetas, Kinija), projekto vadybininkas dr. Madhu Subedi ir prof. Kelvin Chan (Volverhamptono universitetas), dr. Toon Smets ir prof. Jean Poesen (Katalikiškasis Leuveno universitetas, Belgija), dr. Mattiga Panomtaranichagul (Chiang Mai universitetas, Tailandas). Atsiliepimų kopijas galima rasti Lietuvos žemdirbystės instituto tinklalapyje http://www.lzi.lt.

Benediktas Jankauskas,

LŽI Kaltinėnų bandymų stoties direktorius, BORASSUS projekto atsakingasis vykdytojas Lietuvoje