MOKSLASplius.lt

Pats mokslas kužda, kaip veikti institucijoms (2)

J. Dunčia. Firmose mes esame priversti bendradarbiauti. Kasmet esam vertinami, kaip sugebame dirbti komandoje, ar esame tingūs, o gal gebame prisitaikyti prie aplinkybių. Kompanijose yra prievartos mechanizmas keliamiems tikslams pasiekti.E. Butkus. Universitete tokios prievartos nėra.Magistro darbas pasirodė vertas Nobelio premijos

Pakalbėkime apie asmenybę ir kolektyvinę veiklą moksle.

J. Dunčia. Vienas žmogus, kad ir koks talentingas būtų, negali išrasti šiuolaikinio vaisto.Tada vienas žmogus neturėtų būti ir Nobelio premijos laureatas, bet kažkodėl taip atsitinka.

A. V. Sniečkus. Tai tiesa. Žanas-Marie Lenas (Jean-Marie Lehn) neišrado pradinės supramolekulės, ją išrado kitas mokslininkas. Už tą darbą 1987 m. Nobelio premiją gavo trys mokslininkai – Šarlis J. Pedersenas (Charles J. Pedersen, 1904–1989, JAV), Donaldas J. Kramas (Donald J. Cram, 1919–2001, JAV) ir Žanas-Marie Lenas (g. 1939, Prancūzija). Jie susintetino struktūras, davusias pradžią supramolekulių chemijai.J. Dunčia. Šarlis J. Pedersenas, kuris apdovanotas Nobelio premija kartu su Ž.-M. Lenu ir D. J. Kramu, turėjo tik magistro laipsnį, dirbo DuPont koncerne. Būtent Š. J. Pedersenas pamatė, kad karūnos (angl. crown) eteriai koordinuoja natrio ir kitų metalų jonus. Gaunami cikliniai junginiai, galintys sudaryti tarpmolekulinius kompleksus su metalų ir kitais jonais.A. V. Sniečkus. Tai buvo eksperimento klaida, ir vienintelis Š. J. Pedersenas tą pamatė. Man teko kartą su juo kalbėtis. Susidarė įspūdis, kad jam tik išradimas yra svarbus dalykas, daugiau nieko gyvenime.Magistras tapo Nobelio premijos laureatu? Prieš gaudamas premiją jis netapo net mokslų daktaru?

A. V. Sniečkus. Greičiausiai net ir keletą mokslinių laipsnių gavo vėliau, bet tai jau jokios reikšmės neturėjo. Išradimas buvo padarytas, kai Š. J. Pedersenas tebuvo magistras.J. Dunčia. 84 metų Š. J. Pedersenas gavo Nobelio premiją už savo jaunystės atradimą.Labai jau didelis laiko atstumas nuo Š. J. Pederseno atradimo iki jo darbo įvertinimo Nobelio premija.

J. Dunčia. Š. J. Pederseno molekulės labai paprastos, bet užtektų pamatyti, kokio dydžio molekules iš jų išaugino D. J. Kramas ir Ž.-M. Lenas.E. Butkus. Dėl Š. J. Pederseno pastebėtos karūnos eterio molekulės, į kurios vidų gali įeiti metalo jonas – ta molekulė išties labai nedidelė ir nėra ji plokščia. Tokia struktūra su metalo jonu padaro neorganinę medžiagą tirpią organiniuose tirpikliuose. Tas ciklas turi karūnos formą, todėl taip pavadintas.

A. V. Sniečkus. Kaip D. J. Kramas pradėjo bendradarbiauti su Š. J. Pedersenu? D. J. Kramas buvo DuPont koncerno konsultantas, ten ir pamatė Pederseno atrastuosius supramolekulių ryšius. Pradėjo tą idėją tobulinti. Tad gal ir nėra teisinga teigti, kad šiuolaikiniame moksle vienas žmogus kažką išranda. Teisingai sakė Izaokas Niutonas: visuomet stengiausi stovėti ant pirmtakų pečių.Net ir labai svarbių išradimų pradinė idėja, atradimo esmė paprastai būna labai paprasta. Kitas dalykas, kad vėliau idėjos tobulintojai ir plėtotojai ją „apaugina“: iš paprasčiausių molekulių junginių gauna sudėtingiausias sekas.

A. V. Sniečkus. Dėl to siūlyčiau niekam nesigirti, kad tai jo vieno darbas. Daug žmonių prieš kiekvieną iš mūsų darė ir padarė reikšmingų darbų, kuriais mes remiamės, iš tų darbų gavome stimulą juos tęsti, pasiekti tam tikrų laimėjimų.Labai sunki užduotis mokslo vertintojams, ypač kai tenka išskirti reikšmingo darbo autorius. Kaip gerbiamiems profesoriams atrodo, ar Pedersenas Lietuvoje būtų galėjęs gauti kokią nors premiją, jeigu tą karūnos eterio savybę prisijungti metalo joną būtų pastebėjęs dirbdamas čia? Ko gero, magistro laipsnio atradėjui būtų nepakakę, kad jis būtų pastebėtas ir išskirtas. Prašome paprieštarauti, kas mano kitaip.

J. Dunčia. Aš nežinau, Lietuvoje negyvenau.

A. V. Sniečkus. Aš taip pat nesiimčiau komentuoti.E. Butkus. Aš galiu pasakyti, kad Lietuvoje mokslo premijas gauna pakankamai daug asmenų, kai kurie gal ir nelabai to verti.A. V. Sniečkus. Matote, ne visada reikiamai įvertinamos net ir pirmo ryškio mokslo žvaigždės pasaulyje. 2002 m., kai Vilniuje vyko antroji BOS konferencija, dalyvavo tokios įžymybės, kaip chemijos srities Nobelio premijos laureatas Bary Šarplesas (Barry Sharpless, JAV), būsimasis laureatas Robertas H. Grabsas (Robert H. Grubbs, JAV) ir Henris Kaganas (Henri Kagan, Prancūzija). B. Šarplesas Mokslo Lietuvos apskritojo stalo metu pasakė, kreipdamasis į H. Kaganą: „Tau reikėjo gauti šitą prizą.“ Mintyje turėjo Nobelio premiją. Visi taip manė mokslo pasaulyje. Kadangi Nobelio premija negali būti skiriama daugiau kaip trim asmenims, tai H. Kaganas nebuvo apdovanotas. Tąsyk premiją gavo Bary Šarplesas, Viljamas S. Noulzas (William. S. Knowles) ir Ryoji Noyori (Japonija).

Litvakai nepamiršta Lietuvos

Kaip vertinate Lietuvos chemikų organikų pranešimus BOS 2008 konferencijoje?

A. V. Sniečkus. Kiek man teko girdėti kitų konferencijos dalyvių nuomonę apie lietuvių organinės chemijos srityje dirbančių mokslininkų pranešimus, jie pastebi geras tendencijas.E. Butkus. Atkreiptas dėmesys į stendinius pranešimus (plakatų rūšis konferencijoms), pateikiama vis daugiau modernesnių darbų. Daugėja jaunų žmonių, dirbančių organinės sintezės srityje.

A. V. Sniečkus. Tarkime, prieš penkerius metus Sigitas Tumkevičius (Vilniaus universitetas) tokio lygio konferencijoje nelabai ką būtų turėjęs parodyti, o šiemet į medicinos kryptį orientuotas jo pranešimas buvo aukšto lygio ir įdomus.J. Dunčia. Daugeliui klausytojų, taip pat ir man, buvo įdomu iš jaunų Lietuvos mokslininkų išgirsti apie naujas struktūras ir junginius.A. V. Sniečkus. Panašią nuomonę kalbėdamas su manimi išreiškė D. Skotas Kofey (Scott Coffey, Lilly Corporate Center, Indianapolis, USA), latvis Artis Klapars (Merck & Co, USA), taip pat ir prof. Marisa Kozlowski, JAV.

Žodžiu, apie gerus pokyčius, Lietuvos organinės chemijos darbus galime kalbėti teigiamai. Kaskart jaučiamės labai laimingi, kad į Lietuvą atvažiuoja tokio aukšto lygio pranešėjų, skaito pranešimų labai įvairiomis temomis, jų dėmesingai klausomasi. Svečiai stebisi, kad Lietuvoje gali būti rengiamos tokio aukšto lygio konferencijos. Jei kuris pirmą kartą Lietuvoje, tai jam labai patinka.

J. Dunčia. Mano viršininkui kompanijoje Bristol-Myers Squibb Karlui P. Dečiko (Carl P. Deccico, Princeton, NJ, USA) išties labai patiko Vilniuje. Jam paskambino Bristol-Myers Squibb kompanijos prezidentas Eliotas Sigalas (Elliot Sigal), atsakingas už tyrimus ir plėtrą. Jis paklausė: „Girdėjau, esi Lietuvoje. Ar tikrai?“ Išgirdęs patvirtinimą, pasakė: „Ar žinai, kad mano seneliai – lietuviai?“

Veikiausiai kompanijos prezidento seneliai buvo litvakai, žydų kilmės Lietuvos gyventojai. Karlui P. Dečiko ir sakau: „Lietuvių visuomet kur nors yra, visame pasaulyje.“

Yra tekę kalbėtis su garsiu chemiku prof. Zvi Rapoportu. Jis taip pat litvakas. Dirbo Berklio universitete JAV, dabar jau miręs. Jis konsultuodavo mūsų kompaniją. Kartą jam pasisakiau esąs lietuvis, o Rapoportas pareiškė esąs litvakas. Jo tėvai iš Lietuvos, ir jis labai didžiavosi, kad gali vadintis litvaku. Mat Vilnius prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo labai žymus visoje Europoje žydų inteligentijos centras. Litvakai visada didžiuodavosi, kad priklauso intelektualiniam žydų kultūros elitui. Net ir litvakų vaikai, kurie lyg ir nieko bendro su Lietuva neturėjo, nepamiršta, kaip jų seneliams ir tėvams svarbus buvo Vilnius, Lietuva.

Įdomu, kad suomis Aris Koskinenas (Ari Koskinen) šioje BOS konferencijoje savo pranešimo metu parodė Rapoporto nuotrauką.

A. V. Sniečkus. A. Koskinenas pas prof. Z. Rapoportą tobulinosi podaktarinėse studijose. Rapoportas dirbo su aminorūgštimis ir padarė moksle tokių dalykų, kuriuos tik dabar ima suprasti jo sekėjai.Gerbiamieji pašnekovai gerai įvertino jaunųjų Lietuvos organinės chemijos atstovų darbus, bet kažkodėl negirdėti, kad kas nors iš jų kurtų kad ir nedideles kompanijėles, pradėtų verslą, pritrauktų tarptautinių kompanijų ar verslo dėmesį.

J. Dunčia. Esu tikras, kad dabar tokios firmos pradės steigtis. Užsieniuose išsimokslinę studentai turėtų grįžti ir Lietuvoje pradėti savo darbus, taip pat verslą. Daugybė firmelių yra įsisteigusios Europoje ir po visą Ameriką, tai išties kyla klausimas, kodėl nėra Lietuvoje?

A. V. Sniečkus. Lietuvoje man žinomos trys organinės chemijos ar farmacijos firmos, Latvijoje – 10, Estijoje taip pat daugiau negu Lietuvoje. Lietuvoje tų firmų turėtų būti daugiau, esu tikras, kad ir bus. BOS konferencijas pradėjome tik prieš 8 metus – tai neilgas laikotarpis.Vis dėlto kodėl latviai trigubai mus lenkia.

E. Butkus. Labai aišku, kodėl. Buvo sovietinis mokslo paskirstymas, Latvijoje buvo vystoma organinė chemija, o Lietuvoje – elektrochemija arba fizikinė chemija. Mes tos specializacijos padarinius vis dar jaučiame, net po 18 nepriklausomybės metų. Todėl labai ryžtingai reikia įvertinti, kokie turi būti Lietuvos mokslo prioritetai. Jeigu organinė chemija gali spręsti svarbius biochemijos, medicinos, biologijos, medžiagotyros mokslų klausimus, tai šį mokslą ir reikia plėtoti. Jeigu ir toliau norime daryti, ką prieš 20 ar daugiau metų Lietuvos mokslas darė, tai čia taip pat apsisprendimo dalykas.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas