Ką apie "Sodros" pensinį aprūpinimą reikėtų žinoti mokslininkams

Dr. Antanas Petrauskas

Valstybinis socialinis draudimas aktualus visiems mokslo ir studijų institucijose dirbantiems asmenims. Taigi ką reikėtų žinoti tiems, kurie norėtų turėti ramią senatvę?

2006-ieji - antri metai, kai į turimus senos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus nedaromi įrašai apie darbuotojų gautą darbo užmokestį ir Sodrai pervestas įmokas.

Kadangi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių nėra nustatytas senų pažymėjimų pakeitimo naujais terminas, tai jie galios tol, kol bus pakeisti naujais.

Norintieji senos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą pakeisti į naują, savo nuolatinės gyvenamosios vietos Sodros teritoriniam skyriui turi pateikti senąjį pažymėjimą, asmens dokumentą ir 30X40 mm dydžio spalvotą arba nespalvotą nuotrauką.

Pateikus minėtus dokumentus, naujos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas - laminuota kortelė - nemokamai bus išduotas tą pačią dieną. O senasis dokumentas, jau su atitinkamu įrašu, bus grąžintas.

Atlikite darbdavio patikrą

Kadangi naujajame valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nėra duomenų apie asmens gautas draudžiamąsias (darbo) pajamas ir apmokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, darbuotojams gali kilti abejonių dėl darbdavių sąžiningumo. Jas išsklaidyti padės Sodros apdraustų asmenų įskaitos bazėje kaupiama informacija apie kiekvieną valstybiniu socialiniu draudimu apdraustą darbuotoją. Jau minėtas teisės aktas kiekvienam apdraustajam, pateikusiam asmens dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, suteikia teisę susipažinti su minėtoje duomenų bazėje apie jį sukaupta informacija. Dėl to galima kreiptis į bet kurį Sodros teritorinį skyrių. Mokestis už pažymą apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas neimamas.

Atsižvelgiant į laikotarpio, kuriame gyvename, dinamiškumą, darbdavių patikra turi prasmę: minėtoje duomenų bazėje laiku fiksuoti netikslūs duomenys užtikrins teisingą mokamos ar dar tik ateityje priklausysiančios pensijos arba kitos išmokos dydžio apskaičiavimą.

Padėkite sukaupti duomenis

Ne vienam iš Sodros pensiją gaunančiam asmeniui teko gerokai pavargti, kol surinko pensijos skyrimui reikalingus dokumentus.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai kiekvienam asmeniui suteikia teisę dokumentus, įrodančius įgytą pensijų draudimo stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas pateikti savo nuolatinės gyvenamosios vietos Sodros teritoriniam skyriui.

Visus asmenis, kurie turėtų apsilankyti Sodroje, galima suskirstyti į dvi grupes: 1) gyventojai, kuriems senatvės pensijos amžius sukaks iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tai moterys, gimusios iki 1948 m. gruodžio 31 d. imtinai, ir vyrai, gimę iki 1946 m. birželio 30 d. imtinai; 2) gyventojai, kuriems senatvės pensijos amžius sukaks 2009 m. sausio 1-ąją ir vėliau. Į šią grupę patenka moterys, gimusios 1949 m. sausio 1-ąją ir vėliau, ir vyrai, gimę 1946 m. liepos 1-ąją ir vėliau.

Į pirmąją grupę patekusiems asmenims reikia pateikti dokumentus apie savo iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytą pensijų draudimo stažą ir gautas draudžiamąsias pajamas. Į antrą grupę pateksiantiems asmenims užteks pateikti tik dokumentus apie iki nurodytos datos įgytą pensijų draudimo stažą.

Minėti duomenys įrodomi juos pagrindžiančių dokumentų originalais: darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, archyvų pažymomis, darbdavių išduotomis pažymomis apie gautas draudžiamąsias pajamas ir kt. Pačiam asmeniui neturint galimybės pateikti šiuos dokumentus, jų iš darbdavių ar archyvų pareikalaus Sodros teritorinis skyrius.

Iš Sodros biudžeto lėšų pensijas jau gaunantiems asmenims ir tiems, kurie iki 1994 m. sausio 1 d. pensijų draudimo stažo nėra įgiję, Sodroje apsilankyti nereikia.

Apdraustųjų asmenų įskaitos informacinėje duomenų bazėje sukaupti duomenys taip pat pravers skiriant netekto darbingumo, našlaičių ir našlių pensijas, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, nedarbo išmokas, kompensuojamuosius vaistus. Taigi nelaukdami senatvės, pensinio amžiaus būsimoms pensinėms išmokoms skirti reikalingus dokumentus sutvarkykite jau šiandien. Tai atlikę būsite ramūs, net jei prarastumėte minėtus dokumentus, mat jų kopijas turėtų Sodra.

Kreipkitės dėl pensijų skyrimo iš naujo

Pensijos skyrimas iš naujo - galimybė gauti didesnę pensiją ir turėti sotesnę senatvę. Bet kokiu atveju iš naujo paskirta ir pradėta mokėti pensija nebūtų mažesnė už mokėtą iki tol. Kas gi turi teisę į iš Sodros biudžeto lėšų mokamos pensijos skyrimą iš naujo? Atsakymo į šį kas šeštam dirbančiam pensijos gavėjui aktualų klausimą ieškome nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo naujojoje redakcijoje ir šių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.

Minėtų teisės aktų nustatyta, kad senatvės ar netekto darbingumo pensija, paskirta turint būtinąjį pensijų draudimo stažą, gali būti paskirta iš naujo pagal naujus pensijų draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų duomenis pensijos gavėjo prašymu. Tam po nurodytos pensijos paskyrimo reikia būti įgijusiam ne mažesnį kaip dvejų metų pensijų draudimo stažą.

Tuo atveju, kai senatvės ar netekto darbingumo pensija buvo paskirta turint minimalų pensijų draudimo stažą tokiai pensijai skirti, bet neturint būtinojo pensijų draudimo stažo, nurodyta pensija gavėjo prašymu gali būti skiriama iš naujo, kai po pensijos skyrimo įgyjamas būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės ar netekto darbingumo pensijai skirti. Šiuo atveju asmuo po minėtos pensijos paskyrimo gali būti įgijęs ir mažesnį negu dvejų metų pensijų draudimo stažą.

Šios dvi senatvės ar netekto darbingumo pensijos skyrimo iš naujo nuostatos taip pat taikomos ir skiriant netekto darbingumo pensijas nesulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, invalidumo pensijų gavėjams. Be to, netekto darbingumo pensijos gavėjui nustačius didesnį netektą darbingumą jo prašymu tokia pensija irgi yra skiriama iš naujo.

Visais atvejais invalidumo ir netekto darbingumo pensijų gavimo laikas iki asmeniui sulaukiant senatvės pensijos amžiaus yra prilyginamas pensijų draudimo stažui, skiriant jam senatvės pensiją pirmą kartą arba skiriant ją iš naujo.

Asmeniui, turinčiam teisę į jam mokamos pensijos skyrimą ir naujo, prašymą reikia paduoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos Sodros teritoriniam skyriui.

Sprendimas dėl pensijos skyrimo iš naujo būtų priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo.

Naujo dydžio pensija būtų paskirta nuo kito mėnesio, po to, kai pensijos gavėjas padavė prašymą skirti pensiją iš naujo, pirmos dienos. O netekto darbingumo pensijos gavėjui nustačius didesnę negalią, naujo dydžio netekto darbingumo pensija skiriama nuo tos dienos, kurią nustatytas didesnis netektas darbingumas.

Renkitės permainoms

Asmenims, įgysiantiems teisę gauti senatvės pensiją, pradedant 2009 m. sausio 1-ąja ir vėliau, draudžiamųjų pajamų koeficientas bus apskaičiuojamas pagal to asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas tik nuo 1994 m. sausio 1 d. Žinant to meto ekonominę padėtį, nesunku suvokti, kad daugeliui asmenų gali tekti nusivilti jiems apskaičiuotos pensijos dydžiu. Taigi bent priešpensiniu laikotarpiu reikėtų susirasti labiau jūsų sugebėjimus ir sumanymus vertinantį darbdavį. Daugeliui žinoma, kad tam, kad daugėtų dirbančių gyventojų, ilginamas pensinis amžius. Nors vyrų senatvės pensijos amžius nustatytą ribą - 62,5 metų - pasiekė dar 2003 m., bet moterys nustatytą senatvės amžių - 60 metų - sukako tik šiemet, t. y. 2006-aisiais.

Dar 2004 m. Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos konvergencijos programoje kaip viena iš priemonių, sulėtinančių dirbančiųjų gyventojų mažėjimą ir sumažinančių finansinę naštą dirbantiesiems, nurodyta galimybė ateityje sulyginti moterų ir vyrų pensinį amžių ir prailginti jį iki 65 metų.

Apskaičiuota, jei pensinis amžius ir toliau nebūtų ilginamas, tai 10-iai valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų 2025 m. tektų 8 pensininkai, o 2050 m. - 11 pensininkų. O ilginant pensinį amžių iki 65 metų 2025 m. 10-iai tokių įmokų mokėtojų tektų 7, 2050 m. - 9 pensininkai.

2005 m. pabaigoje šalies Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje jau nurodyti ir metai, nuo kada planuojama tiesiogiai su pensijų sistemos reforma susijusi užimtumo didinimo priemonė - senatvės pensijos amžiaus didinimas. Tai 2012 m. Nuo jų ir ketinama pradėti senatvės pensijos amžių didinti po 2 mėnesius vyrams ir 4 mėnesius moterims kasmet, kad abiejų lyčių asmenų senatvės pensijos amžius 2026 m. pasiektų 65 metus.

Nesunku suvokti, kad prie numatomo pensinio amžiaus ilginimo bus prisidėjusi ne tik Sodros biudžetą tuštinanti antroji pensijų sistemos reformos pakopa - savanoriško pensijų kaupimo sistema, bet ir ekonominė emigracija iš Lietuvos, dėl to prarandama kvalifikuota darbo jėga yra skaičiuojama šimtais tūkstančių jaunų žmonių.