Kad Suomijoje būtų girdimas Lietuvos vardas

Spalio 9–10 d. Rygoje vyks XXIII tarptautinė Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija, kurią tradiciškai rengia Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų asociacija. Tarp konferencijos dalyvių bus ir Helsinkio universiteto profesorius Anto Heikki Albert Leikola, praėjusiais metais paminėjęs savo 70-metį. „Mokslo Lietuvos“ atstovui su profesoriumi iš Suomijos yra tekę bendrauti 2006 m. rudenį Vilniuje pasibaigus XXII šalių mokslo istorikų konferencijai. Manome, kad išsakytos mintys mums įdomios ir šiandien.

Ko gero. Dalyvavau šešiose Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijose, o Vilniuje lankiausi penkis kartus.

Kam jaučiate didesnį prieraišumą – Lietuvos mokslo istorikams, o gal Vilniui?

Mokslo istorija, taip pat biologijos mokslo istorija, yra svarbiausias mano tyrinėjimų objektas. Lietuvoje jau esu ne naujokas. Apskritai Lietuvoje esu lankęsis ir trijų turistinių išvykų metu. Be to, esu Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos narys Suomijoje, o tai juk taip pat ryšys tarp Suomijos ir Lietuvos. Ilgai šios draugijos prezidentu arba pirmininku buvo Helsinkio universiteto profesorius matematikas Hannu Niemis, kurio senelis buvo garsus folkloristas, Lietuvos bičiulis, to paties Helsinkio universiteto profesorius Aukusti Robertas Niemis (1869–1931).

Kaip buvo įsteigta ši draugija?

Prieš pat mirtį, 1931 m., A. R. Niemis įkūrė Suomių–lietuvių draugiją, kuri buvo atkurta 1990 m. ir pavadinta Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija. Ji veikia panašiai kaip Janio Rozentalio kultūrinių ryšių su Latvija draugija, jos pirmininku man yra tekę būti net 9 metus. Suprantama, Suomijoje veikia ir draugija estų kultūrai pažinti. O tų draugijų atsiradimo istorija tokia. Veikė Tarybų Sąjungos ir Suomijos kultūrinių ryšių draugija. Joje buvo aukštų politikų, tad jiems nelabai rūpėjo užsiimti smulkesniais dalykais, tokiais kaip atskirų tarybinių respublikų kultūros pažinimas. Vėlesniais metais padėtis pasikeitė, pradėjome kurti atskiras draugijas, rinkome joms atitinkamus vardus.

Galima spėti, kad draugijos, skirtos buvusių sąjunginių respublikų kultūrai pažinti, buvo steigiamos ir todėl, kad pradėjo byrėti Sovietų Sąjunga. Taigi ir tos draugijos, ko gero, pirmiausia atsirado dėl kintančių politinių sąlygų, o ne dėl labai didelio suomių domėjimosi sovietinėmis respublikomis. Bet gal klystu?

Suprantama, draugijų atsiradimą pirmiausia reikėtų sieti su tuo metu vykusiais politiniais įvykiais. Visos šios draugijos kultūriniams ryšiams palaikyti įsikūrusios Helsinkio centre esančiame pastate. Kiekviena draugija turi po atskirą kambarėlį, gal tik estams tradiciškai skirta daugiau vietos. Draugijas remia Suomijos švietimo ministerija. Gal reikėtų paminėti, kad tai nelabai tradicinė ministerija, joje yra du ministrai – švietimo ir kultūros, vadovaujantys atskiriems departamentams. Suomijoje yra ir daugiau ministerijų, kuriose tvarkosi ne vienas, o du ministrai. Draugijos ne vien iš ministerijos gauna truputį lėšų, kurių užtenka išlaikyti sekretorę. Beje, Donelaičio draugijos sekretorė yra lietuvė, ištekėjusi už suomio.

Kiek narių turi Donelaičio draugija Suomijoje? Kokie žmonės yra šios draugijos nariai?

Draugija vienija įvairiausius žmones. Draugijoje apytikriai yra 300 narių.

Susirinkę tikriausiai ne vien apie Donelaitį kalbate?

Donelaitis – tik simbolis.

Giminystė

Kad jau prisiminėme Mailą Talvio, tai pasakysiu, kad mano senelė ir Maila Talvio buvo pusseserės, taigi jų motinos buvo seserys.

Maila Talvio ir jos vyras, žinomas suomių kalbininkas Josepis Julius Mikkola (Joseppi Julius Mikkola) bičiuliavosi su Vincu Kudirka ir kitais XIX a. pabaigos lietuvių atgimimo veikėjais. Vadinasi, per giminystės ryšius ir Jūs esate susijęs su lietuvių kultūrai svarbiais asmenimis.

Man yra tekę ne kartą susitikti su prof. Stasiu Skrodeniu, Lietuvos–Suomijos draugijos ilgamečiu pirmininku. Giminystės ryšiais taip pat esu susijęs su latviais – kita mano močiutės sesuo buvo ištekėjusi už latvių rašytojo Janio Rozentalio.

Kaip visi esame susiję dvasios ir net giminystės ryšiais – latviai, suomiai, lietuviai.

Vis dėlto tokie ryšiai nėra labai dažnas reiškinys.

Jeigu būtų buvusi Jūsų valia, tai draugiją Lietuvos kultūrai pažinti tikriausiai būtumėte pavadinę Vinco Kudirkos vardu? Juk per Mailą Talvio su šiuo vardu susijusi ir Jūsų giminė.

Taip, tikriausiai, nes Maila Talvio-Mikkola net romaną apie Vincą Kudirką yra parašiusi, o Lietuvai tai labai reikšminga asmenybė. Man sunku pasakyti, kodėl ryšiui tarp Suomijos ir Lietuvos buvo pasirinktas Kristijonas Donelaitis.

Ar Donelaičio poema „Metai“ yra išversta į suomių kalbą?

Neišversta, nes nėra paprasta rasti suomių vertėją, kuris sugebėtų šį sudėtingą kūrinį kvalifikuotai išversti iš lietuvių kalbos. Vertėja Ula Liza Heino daug metų užsiima vertimais iš lietuvių į suomių kalbą. Ji yra pareiškusi, kad kai turės daugiau laiko, imsis Donelaičio vertimo į suomių kalbą.

Ar suomiai pažįsta Lietuvą

Nelabai pažįsta, nes dėmesį Lietuvai ir Latvijai Suomijoje gerokai „blokuoja“ Estija. Antra priežastis, kad estai patys gerai pramoko suomių kalbos, net ir tarybiniais laikais galėjo žiūrėti Suomijos televiziją. Suomiai, kurie studijuoja suomių kalbą ir ruošiasi būti mokytojais, išklauso nedidelį estų kalbos kursą. Suomiją ir Estiją skiria mažas nuotolis, tad nieko nuostabaus, kad suomiai noriai važiuoja į Estiją, daug mažiau vyksta į Latviją ir dar mažiau į Lietuvą. Bet dabar jau auga turizmas ir į šiuos kraštus.

Tačiau suomių smalsumas nedaro įspūdžio, jeigu jie ne itin domisi tuo, kas vyksta priešingame Baltijos jūros krante.

Apskritai suomiai yra sėslūs ir konservatyvūs. Tačiau būdami ES nariai gauname daug daugiau informacijos apie kitas ES nares, pateikiama įvairių lentelių, kuriose lyginami įvairių šalių, taip pat Lietuvos rodikliai.

Nokijoje neliko „Nokijos“

Manau, kad bendra mokslo padėtis yra gera, ir ypač tokiose srityse kaip ekologija, genetika, su elektronika susijusi inžinerija. Kaip tik su šia sritimi sietinos bendrovės Nokia pastangos. Ji geba išugdyti labai daug gerų specialistų.

Ko gero, būtent koncernas „Nokia“ ir yra Suomijos inžinerinių ir technologinių laimėjimų pagrindas. Lietuva tokio galingo pramonės ir mokslinių tyrimų darinio neturi, tad ir Lietuvos mokslas grindžiamas kitais pagrindais.

Išties su Nokia susijęs didysis Suomijos verslas ir pramonė, veikiantys visą šalies ekonominę būklę. Nokia įsikūrusi mažame miestelyje netoli Tamperės, jo vardas ir yra Nokia. Tiesa, dabar Nokios miestelyje Nokia nebeveikia (Nokijoje Nokijos neliko). Dabar Nokia padalinių yra daugybėje Suomijos vietų, taip pat užsienyje.

Suomijoje mokslas be „Nokia“ neįsivaizduojamas, tačiau juk ir valstybė tikriausiai imasi tam tikrų priemonių ir pastangų, siekdama palaikyti šalies mokslą? Kaip Suomijos mokslo politiką galima būtų apibūdinti? Ar valstybė imasi reguliavimo funkcijos, o gal yra šelpėja? Mama globėja, o gal griežta kontrolierė?

Vis tik svarbiausias valstybės vaidmuo – skirti pinigus. Didžioji jų dalis skiriama universitetams. Gyvuoja ir Suomijos mokslų akademija, kurios vaidmuo – paskirstyti lėšas pagal įvairius projektus. Taip pat Suomijos mokslui lėšų skiria ir Suomijos mokslo taryba.

Suomijos mokslų akademijos

Beje, Suomijoje yra dvi mokslų akademijos. Viena – tai dvikalbė Suomių–švedų mokslų akademija, o kita – Suomijos mokslų akademija. Jos skiriasi tik kalba.

Ar Suomių–švedų mokslų akademija vienija ir Švedijos mokslininkus?

Ne, tai nacionalinė Suomijos mokslų akademija. Minėtų akademijų nariai siūlo naujus narius, bet jų skaičius ribotas. Šias akademijas remia valstybė, jos gauna finansavimą iš vyriausybės, tačiau lėšų gauna organizacijos, bet ne jų nariai. Vienas iš tų akademijos narių esu ir aš, bet jokių pinigų už narystę negaunu. Gaunu tik metinę suvestinę akademijos veiklos ataskaitą.

Ar visų narių statusas vienodas, o gal esama gradacijos?

Visi Akademijos nariai vienodi. Ne tik nėra jokių „akademikų“, bet net ir susirinkimuose vienas į kitą nesikreipiame „daktare“ ar „profesoriau“, kreipiamės „pone, ponia“.

Tačiau Suomijoje esama įvairių mokslo laipsnių. Aš pats ir mano vyresnysis brolis esame universiteto profesoriai, o trečias brolis dirba Raudonojo kryžiaus kraujo perpylimo stotyje ir jis taip pat gavo profesoriaus vardą.

Suomijoje galima gauti ir akademiko titulą, bet jį suteikia šalies prezidentas. Šis titulas nesiejamas su mokslų akademija.

Tai garbės vardas, jokių oficialių pareigų akademikai neužima?

Tai tik vardas, jis nesietinas su pareigomis.

Ar visuomenei aišku, ko vertas koks profesorius Suomijoje?

Šiaip žmonėms ne visai aišku.

Jeigu į asmenį nesikreipiama „profesoriau“ ar „daktare“, nesureikšminamas vardas ar laipsnis, tai taip pasireiškia suomių visuomenės demokratiškumas?

Tai sena tradicija. Kai aš dar buvau studentas, profesoriaus vardas reiškė aukštą statusą, bet dabar daug universitetų, tad daug ir profesorių. Viskas paprastėja. Reikia turėti galvoje, kad Suomijoje niekada nebuvo labai daug kilmingų asmenų, turtingų buržua, tad kilti visuomenės laiptais lengviausia buvo per lavinimąsi, mokslą. Todėl ir tie moksle daugiau pasiekę asmenys atrodė labai iškilūs.

Suomių požiūris į savo kalbą

Mokslui skirtų publikacijų spaudoje nemažai. Yra žurnalas Mokslas, skirtas visuomenei. Jis puikus mokslo populiarintojas suomių kalba. Spausdinama daug įvairių sričių straipsnių ir jis populiarus tarp skaitytojų. Tai privatus žurnalas. Jį Helsinkyje leidžia bendrovė, užsiimanti keleto kitų žurnalų leidyba, leidžianti didžiausią šalies laikraštį.

Kaip laikosi Suomijos mokslo žurnalai?

Kai kuriuos tų žurnalų leidžia mokslo draugijos, o kai kuriuos – mokslų akademijos. Iš tiesų tai yra valstybės leidiniai.

Kiek tų žurnalų turite? Kokiomis kalbomis išeina?

Gal kelis šimtus, bet išties mokslinių žurnalų gal šimtas. Kai kurie žurnalai labai siauros specializacijos. Spausdinami dažniausiai anglų kalba.

O humanitariniai leidiniai?

Humanitarai spausdinasi anglų, švedų kalbomis. Jeigu spausdinamame straipsnyje nagrinėjama lokali istorinė problematika, tai jis eina švedų ir suomių kalbomis. Jeigu nagrinėjamos europinės problemos – dažniausiai anglų kalba.

Tame pačiame žurnale straipsniai spausdinami keliomis kalbomis?

Taip.

Ar darote straipsnių santraukas (reziumė) kitomis kalbomis?

Dažniausiai ne, bet jeigu straipsnis išspausdintas suomių kalba, tai dažnai reziumė pateikiama anglų kalba.

Ar visuomenė patenkinta esama suomių kalbos padėtimi šalyje?

Svarbiausia, kad turėtume gerų mokslininkų, kurie galėtų suomių kalba parašyti paprastiems žmonėms apie tai, kas daroma moksle, to trūksta. Būtent mokslo populiarinimo dalykus dar galima būtų tobulinti. Man pačiam yra tekę parašyti gana daug mokslo populiarinimo straipsnių.

Kokia kalba suomiai rašo vadovėlius moksleiviams, studentams?

Vidurinių mokyklų vadovėliai rašomi suomių kalba, o jeigu mokykloje mokoma švedų kalba, tai ir vadovėliai parašyti švediškai. Universitetuose paprastai mokslinėms disciplinoms naudojami vadovėliai anglų kalba.

Kokia kalba universitetuose vyksta paskaitos?

Daugiausia suomių kalba. Tik Helsinkio universitete taip sutvarkyta, kad maždaug 15 įvairių sričių profesorių savo kursus skaito švedų kalba. Ir tai nepriklauso nuo to, kokia to profesoriaus gimtoji kalba.

Kaip Jums atrodo, ar Lietuvos studentai Lietuvos universitetuose turėtų paskaitų klausytis, studijuoti gimtąja kalba, ar orientuotis į anglų kalbą?

Geriausia būtų, kad studentai paskaitų klausytųsi savo gimtąja kalba, bet vadovėlius skaitytų anglų kalba, žodžiu, tarptautinius vadovėlius. Vis dėlto tokiose mažose šalyse kaip Suomija sunku parengti gerus vadovėlius gimtąja kalba. O tokių dalykų kaip ekologija ar genetika vadovėlių gal nėra prasmės rašyti savąja kalba, nes jie greitai sensta. Tad reikia vis naujų vadovėlių, ir tik didelės šalys gali sau leisti prabangą juos parengti.

Ir pabaigoje. Kaip vertinate Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencijas?

Paskutinėje 2006 m. konferencijoje Vilniuje buvo labai įdomūs biologijos sekcijos pranešimai. Būtent tos sekcijos darbe man ir teko dalyvauti. Įdomiausia ir naudingiausia šiose konferencijose – sutikti žmonių, kurie dirba panašios krypties darbus. 2008 m. rudenį Rygoje susitiksime su daugeliu jau pažįstamų įvairių šalių mokslininkais.

Ar vėl susitiksime ir Vilniuje po ketverių metų?

2007 m. man sukako 70 metų, tad man jau nėra paprasta dalyti pažadus, bet mano tėvas buvo geros fizinės būklės net ir 85-erių, o motina gyveno iki 87-erių. Mano senelė mirė 68-erių metų, bet spėjo pagimdyti 18 vaikų. Tėvas buvo septynioliktasis. Aš pats teturiu du vaikus ir tik tris anūkus. Vis tiek suomių tauta neišnyks.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Nuotraukoje:

XXII Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų asociacijos nariai: prof. Anto Leikola, prof. Rein Vihalemm (Tartu universitetas), prof. Peter Muursepp (Audentes universiteto rektorius, Talinas), prof. Romualdas Šviedrys (Niujorko politechnikos universitetas), prof. Libertas Klimka, dr. Janis Kletnieks (Latvija), prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis, prof. Kęstutis Makariūnas ir Hein Tankler (Tartu universiteto bibliotekos vadovas)