MOKSLASplius.lt

Bulgarijos svarba Basanavičiui ar Basanavičiaus svarba Bulgarijai: bibliografinės paieškos Sofijoje

Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė,
Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Informacijos skyriaus darbuotoja

 

Šių metų birželio 2–27 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Informacijos skyriaus darbuotojos Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė ir Jadvyga Kulikauskienė turėjo galimybę stažuotis Bulgarijos mokslų akademijos bibliotekoje ir Nacionalinėje Kirilo ir Metodijaus bibliotekoje Sofijoje. Buvo ieškoma medžiagos rengiamai dr.  Jono Basanavičiaus literatūros rodyklei. Grįžusi į Lietuvą E. Paškevičiūtė Kundrotienė dalijasi bibliografinių paieškų Sofijoje rezultatais.

 

Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, mūsų patriarchas, dar žinomas kaip medikas, mokslininkas enciklopedistas, didis humanistas Jonas Basanavičius reikšmingas ne tik Lietuvai, bet ir Bulgarijai.

Negalėdamas dirbti Lietuvai ir nenorėdamas tarnauti Rusijos imperijai, savo studijų draugo Molovo kviečiamas, J. Basanavičius ryžosi savo jėgas ir žinias atiduoti kitai šaliai – ką tik iš turkų jungo išsilaisvinusiai ir susivienijusiai Bulgarijai. Taip 1880 m. sausio mėn. J. Basanavičius atsiduria Bulgarijoje – kitos kultūros, tradicijų, religijos, istorijos krašte, tačiau dvasia jau laisvoje, politiškai nepriklausomoje, savo tautai valstybę kuriančioje šalyje. Čia praeis ketvirtis amžiaus – nuo 1880 iki 1905 m. – gražiausi mūsų tautos patriarcho jaunystės ir brandos metai.

Lietuviškoje spaudoje yra nemažai bulgarų atsiminimų bei mokslinių publikacijų apie J. Basanavičių Bulgarijoje. J. Basanavičiaus veiklą Bulgarijoje tyrė ar ja domėjosi tarpukario bei atsikūrusios Lietuvos mokslininkai istorikai: A. Nezabitauskis, A. Poška, St. Stašaitis, A. Visockis. Neabejotinai išskirtinis keliautojo ir antropologo A. Poškos vaidmuo. Jis 1936 m. lankėsi J. Basanavičiaus gyventose vietose, susitiko su jį pažinojusiais ar bent iš pasakojimų menančiais žmonėmis. A. Poškos rankraštinė knyga saugoma J. Basanavičiaus įkurtame Varnos medicinos istorijos muziejuje. Ja ir šiandien remiasi bulgarų tyrėjai. A. Poškos įspūdžiai buvo aprašyti ir Lietuvos spaudoje. Lietuvių spaudą pasiekė taip pat bulgarų Ralčevo ir Bakirdžijevo prisiminimai. A. Nezabitauskiui rengiant monografiją buvo siunčiamos užklausos į įvairias Bulgarijos institucijas, kreiptasi į J. Basanavičių pažinojusius žmones dėl jo veiklos ir vertinimo šioje šalyje.Bulgarijos laikraštis, kuriame rasta daugiausia medžiagos apie Joną Basanavičių

Tik septintąjį–aštuntąjį pereito amžiaus dešimtmečiais tiek Lietuvoje, tiek Bulgarijoje susiklostė palankios istorinės aplinkybės išsamiau domėtis J. Basanavičiumi. Tuo metu J. Basanavičiumi Bulgarijoje domėjosi Bakirdžijevo sūnus, I. Trojanskis ir D. Markiška-Mišliakova. Beje, jie nebuvo profesionalūs istorikai, bet neretai entuziastai nuveikia gerokai daugiau. Pagal I. Trojanskio ir D. Markiškos-Mišliakovos siužetus yra pastatyti du filmai apie J. Basanavičių.

Jau minėti lietuvių tyrėjai lankėsi Bulgarijoje, ieškojo medžiagos dr. J. Basanavičiaus biografijai. Į šias gretas įsitraukė ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos darbuotojos Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė ir Jadvyga Kulikauskienė. Lietuvos ir Bulgarijos mokslų akademijų sutartis sudarė galimybę 2008 m. birželio mėn. tikslinti medžiagą rengiamai Dr. Jono Basanavičiaus literatūros rodyklei Bulgarijos mokslų akademijos bei Nacionalinės Kirilo ir Metodijaus bibliotekose Sofijoje.

Tačiau bibliografo ir istoriko moksliniai interesai kiek skiriasi. Istorikui svarbu fiksuoti faktus ir įvykius tokius, kokie jie buvo, tirti aplinkybes, atsižvelgti į šaltinių interpretavimo galimybes, stebėti, kaip išliko žmonių atmintyje, tyrėjų vertinimuose, kiek padarė įtakos istorinei sąmonei. Visa, kas autentiška, tačiau saugoma pirminiu pavidalu (daiktai, archyvai, atsiminimai, žodinė tradicija) gali padėti susikurti bendrą vaizdą, tačiau bibliografo darbo objektu tai tampa tik perėję per spaustuvių mašinas (t. y. publikuoti). Bibliografui šiuo atžvilgiu svarbu ne rankraštinis ar žodinis, bet užrašytas ir paskelbtas faktas, kurį būtų galima užfiksuoti pagal tam tikrą schemą ir tvarką. Tokia darbo specifika, leidžianti į tą patį šaltinį žvelgti kiek kitaip negu, pavyzdžiui, istorikams.

Vykstant į mokslinę stažuotę tikslinti ir rinkti medžiagos rengiamai Dr. Jono Basanavičiaus literatūros rodyklei tikėtasi jei ne tokio paties, tai bent panašaus įdirbio kaip Lietuvoje. Turėjome galimybę pažvelgti, kaip J. Basanavičius vertintas gyvenamuoju laiku, kaip vertinamas šiandien, kas keičiasi, kas randama naujo. Pasirinktos Bulgarijos mokslų akademijos bei Nacionalinė Kirilo ir Metodijaus bibliotekos Sofijoje. Nors J. Basanavičius čia nėra gyvenęs, tačiau šiose mokslo šventovėse tikėtasi patikslinti jau žinomas nuorodas bei atrasti naujų.

Buvo svarbu peržiūrėti bulgarišką spaudą bei literatūrą de visu, o ne įrašyti rodyklėn įrašus iš žinomų, tačiau ne visada tikslių nuorodų. Visa, kas rašyta apie J. Basanavičių, galima išskirti į kelias grupes: asmenų prisiminimai; enciklopedijos, žinynai; proginiai straipsniai; studijos, skirtos medicinai, istorijai, archeologijai, etnografijai, antropologijai, Varnos ir Lomo miestų istorijai; oficialūs skelbimai, nutarimai. Atskira kategorija yra paties J. Basanavičiaus parašyti darbai. Jie bulgarų spaudoje dvejopi – vieni profesiniai medicininiai, kiti – duoklė Klėjai. Bulgarijos enciklopedijose, žinynuose pažymima, kad Jonas Basanavičius – lietuvis, padėjęs pamatą Bulgarijos archeologijai, etnografijai, antropologijai, sanitarijai, palikęs „tikrojo“ gydytojo vardą medicinos istorijoje.

Vežtasi daugiau kaip penkių šimtų signalinių kortelių kartoteką. Tikėtasi ne tik patikrinti turimas nuorodas, bet ir gerokai jas papildyti. Darbas vyko iš peties – perversta apie 5 tūkst. šaltinių – knygų bei periodinės spaudos leidinių.

Be bibliografinio darbo apibūdinimo, norėtųsi pasidalyti kai kuriomis detalėmis. Pirmiausia atkreipėme dėmesį į J. Basanavičiaus kilmės įvairovę ir pavardės rašybą. Ankstesnėse publikacijose terašoma, kad iš Rusijos imperijos, vėliau patikslinama, kad iš Ožkabalių, esančių dabartinėje Lietuvoje. Pavardė įvairuoja nuo Bassan ir Basamovič iki tikrosios, nesuslavintos Basanavičius. Taip pat aptinkame įdomių faktų apie J. Basanavičiaus šeimą – pirmąją žmoną (peršasi mintis, kad buvo ir daugiau), apie įvaikius. Iš tiesų J. Basanavičius liko ištikimas savo jaunai anksti mirusiai žmonai, ir į savo namų erdvę teįsileido dogą, apuoką bei juodus žirgus. Faktą apie J. Basanavičiaus šeimą buvo galima patikslinti internete. Norom nenorom formuojasi mintis ne tik apie Bulgarijos svarbą Basanavičiui, bet ir apie Basanavičiaus svarbą Bulgarijai.Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė dirba Bulgarijos mokslų akademijos bibliotekoje

Dauguma publikacijų, kuriose pavyko „užtikti“ Joną Basanavičių, buvo iš 1880–1905 m. laikotarpio, kuomet J. Basanavičius tebegyveno ir dirbo Bulgarijoje. Vėliau, grįžus gyventi į Lietuvą, jo darbai ir vardas tarsi pamažu užmirštami. Tą liudytų ir 1924 m. liaudies medicinai skirtame leidinyje Bilka lyriškas straipsnelis apie „tikrąjį“ gydytoją, kuriame apžvelgti J. Basanavičiaus nuopelnai, retoriškai klausiama, ar dar begyvena... Krito į akis tai, kad straipsniai dažniausiai pakartoja jau žinomas tiesas. Pasigedome gilesnių dr. J. Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos studijų. Tiesa, 1996 m. buvo surengta J. Basanavičiui skirta konferencija Varnos medicinos istorijos muziejuje, tačiau, kaip liudija 2002 m. išleista konferencijos medžiaga, tai vėl daugiausia proginiai straipsniai. Nors jie skirti įvairiems J. Basanavičiaus veiklos aspektams (J. Basanavičius kaip politikas, J. Basanavičiaus vaidmuo Bulgarijos moksle, J. Basanavičius ir muziejaus įkūrimas), tačiau faktai dažnai persipina ir kartojasi daugybėje straipsnių, remiamasi tais pačiais šaltiniais, neretai prie publikacijos tėra kelios literatūros nuorodos. Remiamasi tik bulgariška spauda ir šaltiniais, praktiškai nenaudojami kitų šalių autorių darbai. Nuorodose lietuviškų darbų, regis, nepastebėjome. Nuo 1940 iki 1990 m. bulgarų spaudoje teradome daugiau kaip dešimt publikacijų, skirtų vien dr. J. Basanavičiui, taip pat radome maždaug tiek pat medžiagos, kur remiamasi J. Basanavičiaus darbais ar jis minimas. Po 1990 m. dėmesio šiai iškiliai asmenybei vėlgi ne tiek, kiek derėtų. Per pastarąjį laikotarpį iki 2008 m. pavyko rasti maždaug tiek pat publikacijų, skirtų J. Basanavičiui kaip ir 1940–1990 m. Jų padaugėjo 1996 m. ir 2001 m. minint jubiliejines gimimo sukaktis. Šiek tiek mažiau publikacijų, kuriose tarp kitų atsispindi ir dr. J. Basanavičiaus veikla. Atskirai paminėti verta Petko Mangačevo studiją Dr. Jonas Basanavičius – jo gyvenimas ir veikla Bulgarijoje (1880–1905 m.) (išleista 2007 m. bulgarų k., padovanota ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai). Ji vertinga jau vien tuo, kad yra. Kaip nurodė autorius, jį sudomino šis kitatautis, tiek metų ištikimai darbavęsis Bulgarijai, atnešęs tiek daug naudos jos žmonėms, mokslui, politiniam, kultūriniam, visuomeniniam gyvenimui ir kartu taip mažai žinomas net tarp šiandienos bulgarų tyrėjų. Knyga solidžios apimties, 260 puslapių, gausiai remiamasi bulgarų periodine spauda, archyviniais šaltiniais, didelė dalis skirta iliustracinei medžiagai ir kitiems priedams. Naujovė ir internete esančios medžiagos panaudojimas. Ši monografija dar kartą parodo, kad net praėjus daugiau kaip 100 metų nuo to laiko, kai J. Basanavičius paliko Bulgariją, jis neužmirštamas ir retkarčiais „atrandamas iš naujo“.

Gražų pavyzdį, kaip bulgarai domisi Jonu Basanavičiumi, pateikė Varnos regionas: muziejaus darbuotojų iniciatyva surengta mokslinė konferencija, skirta J. Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms, spausdinami straipsniai, rūpinamasi atminimo įamžinimu ir išsaugojimu. 2008 m. gegužės 15 d. Mykolo Romerio universitete Vilniuje paskaitą anglų ir rusų kalbomis Daktaras Jonas Basanavičius Bulgarijoje skaitė Varnos technikos universiteto Matematikos fakulteto docentė dr. Tsvetanka Pavlova Kovacheva. Pakviesta stažuotei į Lietuvą, ji pasidomėjo Lietuvą su Bulgarija siejančia dr. Jono Basanavičiaus asmenybe bei jo veikla ir pristatė Lietuvos visuomenei „bulgariškąjį“ Basanavičių.

Bibliografinis darbas Bulgarijos bibliotekose suteikė naujų žinių. Nors lūkesčiai išpildė ne iki galo, tačiau buvo patikrinta apie 5 tūkst. vienetų leidinių, kuriuose tikėjomės rasti informacijos apie J. Basanavičių, išrašyta, bibliografiškai tariant, keletas šimtų kortelių de visu. Tai liudija, ne tik apie Bulgarijos svarbą J. Basanavičiui, bet ir atvirkščiai, kiek Bulgarijai svarbus J. Basanavičius. Nepaisant svaraus indėlio į Bulgarijos mokslo bei medicinos istoriją, jis yra retokai prisimenamas. Kita vertus, Jonas Basanavičius, nors ir neeilinė asmenybė, tebuvo vienas iš daugelio svečių, pasitarnavusių savo antrajai tėvynei – Bulgarijai.

Sutikrinta medžiaga (tikrai dar ne visa – praktiškai liko nepasiekta ir nepanaudota Varnos regiono senoji periodinė spauda, kurios trūko Sofijos bibliotekose) bus įtraukta į rengiamą dr. J. Basanavičiaus bibliografijos rodyklę ir, tikimasi, bus naudinga tolesniems tyrėjų darbams, palengvins paieškas viena ar kita tema. Parvežta ir nemažai straipsnių kopijų iš bulgarų spaudos – tiek paties J. Basanavičiaus darbų, tiek publikacijos apie jį. Visa tai gali būti naudinga rašantiesiems apie J. Basanavičių Lietuvoje.

 

 


Bulgarijos laikraštis, kuriame rasta daugiausia medžiagos apie Joną Basanavičių

 

Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė dirba Bulgarijos mokslų akademijos bibliotekoje