Kūrybiškumas ir inovatyvumas – vienintelė viltis išlikti

Nejau nieko nedaroma, kad padėtis keistųsi?

Lenkijoje mėginame kai ką sukurti. Tai truputį ironiškai vadiname kolektyviniu autoritetu.

Tai primena tam tikrą smegenų tinklą?

Išties tai tam tikras tinklinis ryšys, angliškai tai skamba kaip Foresight (liet. įžvalgumas, numatymas, toliaregiškumas). Vykusio lenkiško atitikmens neturime, tad naudojamės anglišku žodžiu. Tai tam tikras ateities prognozavimo scenarijus, pagrįstas įvairių elementų funkcionavimu kartu, bendradarbiavimu.

Teoriškai lyg ir suprantama, bet kaip tai bandote įgyvendinti praktikoje?

Paleidome į darbą ištisą virtinę veiksmų ar projektų, kurie susiję su įvairiomis gyvenimo sritimis. Mes bandome rasti labiausiai kompetentingus įvairių sričių žmones ir juos telkti projektui Foresight vykdyti.

Kai sakote „mes“, tai kas į tą žodelytį įeina?

Esu vadovas kaip tik tokio darinio, kuris kuria didžiulę tokio tipo veiklos prognozę.

Kaip sakiau, Foresight – tai prognozavimas, bet toks, kur įvykių eigai turi įtakos žmonės. Nuo oro spėjikų prognozės Foresight skiriasi tuo, kad oras bet kuriuo atveju vis viena koks nors bus. O aptariamasis projektas ypatingas tuo, kad kuriamas vystymosi scenarijus. Tarkime, jeigu parlamentas priims tam tikrą sprendimą, jeigu vykdysime atitinkamą akciją, jeigu ugdysime būtent tokius specialistus, tai turėsime puikų rezultatą. Jeigu veiksime kitaip, tai rezultatai bus kiti. Turėdama konkrečias prognozes vyriausybė gali veikti tikslingai. Šis projektas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų. Pavyko sutelkti daug žmonių tai programai sudaryti ir vykdyti.

Kaip telkiatės žmones, pagal kokius kriterijus?

Lenkijoje išplatinome anketą su klausimais daugiau kaip 10 tūkst. asmenų siekdami išsiaiškinti visuomenės nuomonę tam tikrais klausimais. Svarbiausią darbą atlieka kelios dešimtys ekspertų, pasiskirsčiusių į tam tikras grupes. Į šį projektą dedame labai daug vilčių.

Ar šiame projekte dalyvauja ir Lenkijos MA? Gal Akademija ir galėtų būti tokio projekto ašis?

Šio projekto ir ėmiausi kaip Lenkijos MA prezidentas. Vis dėlto mūsų Akademija ne visai tinkamas darinys tokio pobūdžio projektams, nes jos nariai daugiausia yra garbaus amžiaus, ir tai bene didžiausia kliūtis. Šiandien tokių projektų turi imtis jaunimas, keturiasdešimtmečiai mokslininkai, na, penkiasdešimtmečiai, bet ne septyniasdešimtmečiai. O Lenkijos MA septyniasdešimtmečiai sudaro nemažą narių dalį, yra ir aštuoniasdešimtmečių. Solidus amžius gerokai silpnina Akademijos galimybes. Todėl ir šis projektas negalėtų remtis vien tik MA narių galimybėmis.

Apskritai visų mokslo akademijų silpnoji vieta yra ta, kad nariais turi būti renkami žymiausi, daugiausia pasiekę mokslininkai. Tačiau jie jau paprastai būna garbaus amžiaus. Nėra gerai, kai Akademijoje pradeda vyrauti vyresni žmonės.

Todėl, nors esu MA prezidentas, bet šį projektą vykdyti telkiuosi ne vien Akademijos narius. Jei tik yra galimybė, stengiuosi remtis ir mokslininkais iš įvairių kitų institucijų. Manau, tai yra teisinga.

Lenkijoje pakanka kompetentingų mokslininkų tokiam projektui atlikti?

Į šį klausimą nėra paprasta atsakyti, nes atsakymas paaiškės tik projekto vykdymo pabaigoje. Bet šiandien į klausimą atsakyčiau teigiamai: turime gerų, išties kompetentingų mokslininkų, juos pasitelkti nėra sunku. Tai ne vien Lenkijoje mokslus baigę, bet ir užsienio universitetuose kvalifikacijas įgiję mokslininkai, turintys ir tarptautinį pripažinimą. Stengiuosi, kad tarp projekto vykdytojų nebūtų tik vienos kurios nors institucijos mokslininkų. Tokioje grupėje turi būti subrendusių, didelę patirtį turinčių mokslininkų, bet turi būti ir studentų. Jaunas visada žvelgia į ateitį, nesidairo į praeitį, ir tai gerai. Ką informatikoje gali pasakyti septyniasdešimtmetis? O studentas pasakys.

Be mokslininkų, kokių dar sričių atstovus kviečiatės vykdyti projektą?

Telkiamės iš įvairių praktinio gyvenimo sričių, pavyzdžiui, įvairių bendrovių darbuotojus.

Pirmenybę teikiate asmeniškai pažįstamiems asmenims, kuriais galite pasikliauti?

Nebūtinai. Projekto vykdytojų struktūra gana sudėtinga. Turime tokį komitetą, vadinamą Panel glówny, kurį sudaro 15 asmenų. Juos aš pats asmeniškai parinkau. Štai šis komitetas organizavo keletą žemutinės grandies struktūrų, kurios remiasi klimato kaitos, tvariosios plėtros ir kitų sričių problematikos specialistais.

Taip pat turime pakomitečius, kuriuose nagrinėjami siauros tematikos klausimai. Projektas sutelkė labai gerus mokslininkus ir specialistus, atrinktus gana preciziškai. Visose grandyse veikia speciali komunikacijos tarp atskirtų pakomitečių procedūra.

Kad netektų veikti „ad hoc“

Po 3 mėnesių bus baigtas. Darbų metodologija gana sudėtinga, ji buvo tobulinama įvairiose šalyse. Tai idėjų šturmo, „mūzų audros“ ir kiti, taip pat ir psichologų naudojami metodai. Daugelyje šalių, kur buvo atliekami panašūs projektai, patikrinti būdai.

Dvejus metus glaudžiai bendradarbiaudami projekto dalyviai pasiekė labai reikšmingų rezultatų. Foresight metodologija pasaulyje žinoma apie 30 metų, bet evoliucionavo ir dabar jau yra sukurta brandi metodologija, patikrinta daugelyje pasaulio šalių. Daug kur svarbiausi laimėjimai buvo pasiekti būtent remiantis tokių projektų pateikiamomis analizėmis. Taip, mes vėluojame, turėjome daug anksčiau susigriebti. Dabartinis pasaulis toks sudėtingas, kad politikai kone kasdien susiduria su problemomis, apie kurias nelabai nusimano.

Kai prieš kelerius metus man teko būti Lenkijos mokslo ir informacinių technologijų (dabar pertvarkyta į Lenkijos edukacijos ir mokslo ministeriją) ministru, kone kasdien ant mano darbo stalo atsirasdavo laiškų ir dokumentų su siūlymais, apie kuriuos mūsų ministerijoje niekas neturėjo nė menkiausio supratimo.

Kaip tada veikėte?

Ieškodavome ekspertų, bet jų buvo sunku rasti, nes niekas nežinojo, kas tais klausimais turėtų užsiimti. Tekdavo veikti ad hoc, t. y. be gilesnio dalyko žinojimo. Neblogai esu susipažinęs su vokiečių švietimo ir mokslo sistema, kur kiekvienas klausimas paprastai iš pagrindų parengiamas ir sprendžiamas. Vokietijoje sprendžiant įvairius klausimus, kompetencija yra visai kito lygmens.

Vokiškasis punktualumas ir tikslumas jau yra tapęs priežodžiu.

Taip, ir mes turime to paties siekti, kad sistema, kurioje stinga ekspertų, o tai dažna mūsų šalių problema, nevirstų fatališka. Juk net balsuodami už stojimą į ES bent jau mes Lenkijoje nelabai suvokėme, kas mūsų laukia, kokie to privalumai ir trūkumai. Štai kodėl mes neturime kitos išeities, o tik mokytis, stengtis įgyti žinių ir išminties, o tam reikalui gali būti naudingas švietimas ir mokslas.

Kokio rezultato tikitės iš savo vadovaujamo projekto po 3 mėnesių, kai projektas bus baigtas?

Kaip sakiau, projektą remia Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos. Abu ministrai su manimi palaiko dalykiškus ryšius ir tvirtina, kad projekto rezultatais būtinai pasinaudos, bandys juos įgyvendinti praktinėje ministerijų veikloje. Svarbu, kad taip ir būtų. Man atrodo, kad mūsų politikai jau pradeda suvokti savo silpnumą, ne itin didelę kompetenciją ir jau nori mokslo paramos. Man svarbiausia, kad mūsų projekto rezultatai būtų tikslingai panaudoti.

O jeigu projekto rezultatai ministerijų būtų atmesti kaip neįgyvendinami ar dėl kokių kitų priežasčių?

Tokios galimybės neatmetu, visko gali būti. Bet šiuo atveju nesu pesimistas. Kai kalbu su abiem ministrais, dažnai jaučiu, kad jie suinteresuoti.

Dėkoju Ponui Prezidentui už įdomias mintis, kurios neabejotinai turėtų būti naudingos „Mokslo Lietuvos“ skaitytojams.