MOKSLASplius.lt

Vienoje rinkosi Europos mokslo istorikai

Dr. Birutė RAILIENĖ
Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja

Austrijos mokslų akademija rugsėjo 10–12 d. surengė trečiąją Europos mokslo istorijos asociacijos konferenciją Mąstymas moksle ir technikoje (Styles of thinking in science and technology). Plenariniai pranešimai buvo skirti istorijos pažinimui iš chemiko pozicijų (Bernadetė Bensaude-Vinsent), atmosferos tyrinėjimų nuo pirmųjų stebėjimų apžvalgai (Peteris Brimblekombas), pirmųjų telefonų raidai (Helgė Kragh) ir pažinimo proceso kaitai remiantis nauju požiūriu į Galilėjaus teorijas (Jurgenas Renas).

Mokslo istorijos pranešimai buvo skaityti 26 simpoziumuose, kurių visų nesutalpino Austrijos mokslų akademijos rūmai. Dalis simpoziumų vyko gretimuose pastatuose, architektūros puošnumu pritrenkiančiame Vienos senamiestyje. Lietuvos delegacijos pranešimai buvo skaityti simpoziume: Mokslo istorija Baltijos šalyse: tarp praeities ir ateities. Dr. Juozas Banionis skaitė pranešimą apie matematikos tyrinėjimus ir studijas Lietuvoje 1920–1940 m., dr. Birutė Railienė – apie šakinę bibliografiją, kaip pagalbinę mokslo istorijos tyrinėjimo priemonę, prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis, kuris ir pirmininkavo šiam simpoziumui, skaitė pranešimą apie intelektualinius mainus tarp Rytų ir Vakarų.

Atskiroms mokslo sritims buvo surengti 8 simpoziumai: matematikos, fizikos, chemijos, medicinos mokslų ir psichologijos, technologijų ir inžinerijos, mokslo ir filosofijos, socialinių mokslų, mokslo ir kultūros, mokslo ir meno.

Pranešėjai savo pranešimų tezes anglų kalba pateikė prieš konferenciją, taigi per registraciją buvo išdalytos tezių knygos. Tekstą galima skaityti interneto tinklalapyje http://conf.ifit.uni-klu.ac.at/eshs . Organizatoriai planuoja išleisti ir visus pranešimų tekstus.

Konferencijoje iš Europos šalių dalyvavo beveik 300 pranešėjų ir svečių, buvo aptartos svarbiausios mokslo istorijos tyrinėjimo ir dėstymo problemos. Baigiamajam apskritojo stalo susirinkimui, pavadintam Tautinių mokslo istorijų rašymas, pirmininkavo Ronaldas Numbersas, tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos prezidentas, ir Helgė Kragh, Europos mokslo istorijos draugijos prezidentė. Diskutuojant buvo įvardyti vis labiau ryškėjantys mokslo istorijos tyrinėjimų tautiniai aspektai: mokslo istorija Katalonijos kraštuose, mokslo istorija senojoje Graikijoje (dažniausiai prilyginamai viso mokslo lopšiui), priešinama Bizantijos ir Otomanų Graikijai (traktuojamai kaip vietinis mokslas) ir t. t. Auditorija aktyviai diskutavo ir kėlė klausimus apie sunkumus įvardyti „tautinį“ mokslą. Viena vertus, „tautinis“ mokslas turėtų būti grindžiamas tautos sąvoka, kuri suprantama ne visuomet vienodai, o pati „tautinio mokslo“ idėja neturi prasmės. Kita vertus, didesnė dalis mokslo istorijos tyrimų gali būti atlikta tik puikiai išmanant „vietinės“ kultūros aspektus (kalbą, institucinę struktūra ir pan.). Taip pat reikia turėti galvoje tautinių mažumų klausimus bei jų santykius su kitomis tautomis, etninių specialistų indėlį į mokslo šakos raidą (pavyzdžiui, Amerikos indėnų medicinos žinių atspindys JAV medicinos istorijoje). Beliko prisiminti jau sparnuotais tapusius B. Paskalio žodžius „Mokslas neturi tėvynės, bet mokslininkas – turi“.

Šio straipsnio autorė konferencijoje dalyvavo pagal Lietuvos ir Austrijos mokslų akademijų mokslininkų tarptautinių mainų programą, jos dalyvavimą iš dalies parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Per išvyką susitikta su Austrijos mokslų akademijos bibliotekos kolegomis, susipažinta su Austrijos mokslų akademijos struktūra ir patirtimi registruojant mokslininkų publikacijas. Austrijos mokslų akademijos bibliotekoje sukaupta apie 330 tūkst. leidinių. Nuo 2000 m. bibliotekoje įdiegta ALEPH bibliotekinė sistema. Biblioteka prenumeruoja penkias duomenų bazes (viena jų – ISI Web of Knowledge). Su Lietuvos mokslų akademijos biblioteka leidinių mainai vyksta jau daugiau kaip 30 metų, mainais gaunami Austrijos mokslų akademijos Filosofijos-istorijos, Matematikos-gamtos mokslų darbai ir straipsnių rinkiniai, kiti moksliniai leidiniai.