MOKSLASplius.lt

Svarbus dokumentų rinkinys

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ
Šiaulių universitetas, Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas

Istorijos, kultūros istorijos tyrinėtojai, o ypač susiję su lietuvių veikla išeivijoje sulaukė reto dokumentų rinkinio: Ateitininkų pėdsakais: Ateitininkų federacija išeivijoje 1945–1970 m. Tai Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių išeivijos instituto bendras leidinys*.

Dokumentų rinkinį sudarė, įvadą ir komentarus parašė dr. Ilona Bučinskytė. Darbo recenzentai: dr. Juozas Banionis ir dr. Alma Stasiulevičiūtė.

Knygoje chronologiškai pateikti 213 dokumentų iš dviejų Amerikos archyvų: ALKOS ir Lituanistikos studijų ir tyrimų centro, esančio Pasaulio lietuvių archyve, kuriuose mokslininkei Ilonai Bučinskytei teko pasidarbuoti.

Ilona Bučinskytė, 1996 m. baigusi Mažeikių miesto Merkelio Račkausko vidurinę mokyklą, studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. 2000 m. baigė studijas ir sėkmingai apgynė bakalauro darbą, kurio tema Lietuvos bernardinų provincijos įkūrimas XVI a. pirmajame trečdalyje (vadovas prof. Zigmas Kiaupa).

Toliau tęsė magistro studijas, kurias baigė 2002 metais. Apgynusi magistro darbą Ateitininkai Antrojo pasaulinio karo metu (vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius), perspektyvi studentė įstojo į doktorantūrą. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais doktorantūros metais I. Bučinskytė išvyko dirbti į JAV ALKOS ir Lituanistikos studijų ir tyrimų centrą, esantį Pasaulio lietuvių archyve (pas prof. Joną Račkauską). Darbas išeivijos lietuvių archyvuose buvo būtinas, nes Ilona Bučinskytė rašė disertaciją, kurios tema Ateitininkų federacija išeivijoje XX a. 5–7 dešimtmečiuose (vadovas prof. E. Aleksandravičius). Sėkmingai apsigynusi disertaciją, mokslininkė dar kartą nuvyko dirbti į išeivijos lietuvių archyvus, kad papildytų jau ankstesnių kelionių metu sukauptą medžiagą planuojamam išleisti dokumentų rinkiniui.

Įvadiniame straipsnyje Ateitininkų organizacijos atsikūrimas išeivijoje knygos sudarytoja pateikia glaustą ateitininkų organizacijos atsikūrimo išeivijoje istoriją (p. 17–39), motyvuotai pagrįsdama, kodėl iš pradžių atsikūrė ne moksleiviai ateitininkai, o studentai ateitininkai. Autorė detaliai aiškina Ateitininkų federacijos struktūrą. Ji pristato ateitininkų susiorganizavimą ir jų veiklą JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikoje (Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Čilėje), ieško priežasčių, kodėl kai kuriose valstybėse susiorganizavusių ateitininkų veikla greitai nuslopo. Tyrinėtoja rašo, kad „Ateitininkų susiorganizavimas ir veikla konkrečiame krašte būdavo nulemiama aplinkybių ir pačių narių iniciatyvos bei veiklumo“, tačiau „beveik visur ateitininkai tapo neatsiejamu krašto lietuvių bendruomenės elementu, vertinamu už visuomeninę ir kultūrinę veiklą“ (p. 39).

Rinkinyje dokumentai suskirstyti į tris dalis. Pirmojoje dalyje spausdinami dokumentai, liudijantys ateitininkų veiklą 1945–1950 m. laikotarpiu (DP, t. y. perkeltųjų asmenų stovyklose). Antrosios dalies dokumentai atspindi ateitininkų istoriją emigracijoje, išvykus iš DP stovyklų. Trečioji dokumentų dalis – ateitininkų istorija „kraštuose“ (anot autorės, „šis terminas vartotas šaltiniuose ir suvoktas kaip valstybė ar žemynas“).

Dokumentų rinkinyje pateiktos santrumpos (p. 43–45), asmenvardžių rodyklė (p. 685–698).

Autorė aiškina, kad „rengiant dokumentų rinkinį, dokumentams buvo sudaryta redakcinė antraštė ir dokumento legenda. Redakcinėje antraštėje nurodomas dokumento numeris ir dokumento pavadinimas. Dokumento legendoje nurodoma, kokiame archyve saugomas publikuojamo dokumento originalas; taip pat archyvinis fondas, aprašas, byla; dokumento lapų numeriai (šie duomenys pateikiami, jei dokumentai yra archyviškai sutvarkyti). Nurodytas dokumento originalumas, parašymo būdas (rankraštis, mašinraštis, rotaprintas ar spaudos originalas)“ (p. 41–42). Čia pateiktas detalesnis aprašas tiems, kurie rengdami archyvinius dokumentus spaudai ar pateikdami juos mokslo darbuose kaip priedus, nežino kaip taisyklingai įforminti dokumentinę medžiagą.

I. Bučinskytė dokumentų rinkinio išnašose pateikia skaitytojui ateitininkijos veiklos faktinę medžiagą, kaip komentarą. Tokie komentarai duoda svarbių papildomų žinių, o ateitininkijos istorijai išeivijoje suteikia platų aspektą. Ir ne tik ateitininkijai – sumaniai parinktų dokumentų rinkinys leidžia pajusti laikmečio dvasią, jis vertingas ir reikalingas tyrinėjantiems išeivijos gyvenimo, veiklos ir mūsų kultūros istoriją.

 


 * Ateitininkų pėdsakais: Ateitininkų federacija išeivijoje 1945–1970 m. / sudarytoja Ilona Bučinskytė. Vilnius: Versus aureus. 2008. 700 p.