MOKSLASplius.lt

Fotis C. KAFATOS: „Ne šalies dydis lemia sėkmingą dalyvavimą Europos projektuose“

Rugsėjo 9–10 d. Vilniuje vyko Europos mokslinių tyrimų tarybos (European Research Council) Mokslinės tarybos posėdžiai, kuriems vadovavo Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentas prof. Fotis C. Kafatos, taip pat buvo surengtas šios Tarybos narių susitikimas su Lietuvos mokslo bendruomene. Buvo sutarta, kad prof. Fotis C. Kafatos duos interviu Mokslo Lietuvai, tačiau dėl užimtumo ir įtemptos darbų programos vizito metu šio sumanymo įgyvendinti nepavyko. Prof. Fotis C. Kafatos sutiko atsakyti į raštu pateiktus žurnalisto klausimus. Dabar galime pateikti šį Mokslo Lietuvai kiek neįprastą interviu.Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Zenonas Rokus Rudzikas, Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentas prof. Fotis C. Kafatos, LR švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus

Kartu pasakysime, kad prof. Fotis C. Kafatos yra pasaulyje gerai žinomas graikų biologas, dirbęs Harvardo universitete JAV, Atėnų, Kretos universitetuose Graikijoje, buvo Molekulinės biologijos ir biotechnologijos instituto direktorius Heraklione, 1993–2005 m. – Europos molekulinės biologijos laboratorijos generalinis direktorius. Nuo 2005 m. buvo Karališkojo koledžo profesorius Londone.

Pateikiame skaitytojų dėmesiui Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) pirmininko prof. Fotis C. KAFATOS atsakymus į Mokslo Lietuvos laikraščio vyriausiojo redaktoriaus Gedimino Zemlicko klausimus.

Nuotolis iki Briuselio nėra patikimas sėkmės rodiklis

Gerbiamasis profesoriau Fotis C. Kafatos, ką patartumėte Baltijos šalių mokslininkams ir tyrėjams, norintiems sėkmingai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų projektų konkursuose? Juk Lietuva, Latvija ir Estija yra nedidelės valstybės, mūsų šalių mokslininkai ne visada gali pasigirti reikiama dalyvavimo Europos konkursuose patirtimi.


Gera naujiena, kad norint gauti EMTT grantą, nereikia būti kilusiam iš didelės šalies ar turėti daug dalyvavimo europiniuose projektuose patirties. Siekiame aukšto lygio individualiu lygmeniu, o tai leidžia talentų paiešką vykdyti visiškai laisvai. Jei esate mokslininkas, turintis puikų pasirengimą moksliniam darbui, kurį įgijote gimtojoje šalyje ar užsienyje, ir galite pasiūlyti labai įdomų projektą, potencialiai praplėsiantį esamas mokslo ribas, norime, kad kreiptumėtės į mus. Iš tiesų, mūsų 2007 m. Pradedančiųjų grantų (Starting Grants) ir 2008 m. Pažengusiųjų grantų (Advanced Grants) patirtis rodo, kad sėkmingai kandidatavusieji buvo iš visos Europos mokslinių tyrimų erdvės: nuo Islandijos iki Izraelio, nuo Portugalijos iki Suomijos.


Rugsėjo 9 d. Vilniuje per susitikimą su Lietuvos mokslo bendruomene Jūs rodėte žemėlapį, iš kurio matyti, kad Europos konkursus vis dėlto dažniausiai laimi arčiau Briuselio esančių šalių mokslininkai. Beveik tiesinė priklausomybė. Bet gal tai klaidingas įspūdis?


EMTT nėra Briuselis. Tai, kad Belgiją supa gana galingos valstybės, kurių stipri ekonomika ir senos mokslinės tradicijos (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Šveicarija), gali ir suklaidinti. Iš tiesų Izraelio, esančio nuo Briuselio toliau už visas Europos šalis, pretendentus lydėjo didžiausia sėkmė skiriant 2007 m. Pradedančiųjų grantus, ir su ryškia persvara: beveik dvigubai didesne nei bet kurios kitos šalies. Sėkmė lydėjo ir nedidelį, toli nuo Briuselio esantį Kiprą, taip pat Ispaniją, Belgiją ir Vengriją (nors šių skaičių statistinis nuokrypis nebuvo reikšmingas). Teikiant 2008 m. Pažengusiųjų grantus didžiausia sėkmė lydėjo Šveicariją ir Švediją.

Taigi akivaizdu, kad nuotolis iki Briuselio nėra patikimas sėkmės rodiklis. Mėginant statistiškai suprasti šalių sėkmingo dalyvavimo pasiskirstymą, svarbu atsižvelgti bent į tris svarbiausius veiksnius: šalies ekonominę galią ir gyventojų skaičių, konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo tradiciją, taip pat santykinį EMTT siūlomų parengtų projektų skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Žinoma, negalime pamiršti, kad nagrinėjame palyginti nedidelį grantų skaičių (apie 300 kiekviename šaukime), kuris paskirstomas 20–25 šalims. Be to, aprėpiama tik kiekvienos šalies „talentų kreivės“ viršūnėlė. Tad, jei norime pritaikyti statistinę analizę tokiomis sąlygomis, turime būti atsargūs.


Atvejis, kai lobizmas netoleruotinas

Gal norint sėkmingai dalyvauti Europos mokslui skirtuose projektuose reikia sveiko lobizmo?


Visai ne! EMTT lobizmas nepriimtinas ir nesuderinamas su tinkama moksline praktika. Jis tikrai nepadeda. Iš pat pradžių teigėme, kad vienintelis mūsų kriterijus yra mokslininko laimėjimai ir jo siūlymo kokybė, kaip tai nusprendžia ekspertų komisijos, sudarytos iš visos Europos, ir ne tik, mokslininkų. Pasiekimai ir talentas – vienintelė mūsų „valiuta“. Be to, mes laukiame bet kokios tautybės vyrų ir moterų, dirbančių bet kurioje Europos šalyje (ES narėje, asocijuotoje šalyje ar šalyje kandidatėje) paraiškų.


Savo pranešime Vilniuje kalbėjote apie moksle reikalingą „revoliucinę kokybės siekio iniciatyvą Europoje“. Ar tai reiškia, kad Europos, ir pirmiausia Europos Sąjungos, mokslas reikalauja kokybiško pertvarkymo, visiškai naujos kokybės? Kokias silpnąsias ES mokslo vietas galėtumėte nurodyti? Kaip pašalinti tuos trūkumus?


Gerai pamatuotos reformos visuomet naudingos. Šiuo požiūriu man gilų įspūdį paliko jūsų šalyje vykdomos pertvarkos. Ne visos ES šalys yra taip linkusios į reformas. Mano minėta kokybės iniciatyva revoliucinė ta prasme, kad atranka grindžiama pagrindinio tyrėjo asmeniniais laimėjimais ir paraiška, kurią jis pateikia. Tai kokybinė reforma, kurios iš tiesų trūko Europoje. Į ją ir orientuojasi EMTT, nes tam buvo sukurta visos Europos mokslo taryba. Jos misija – suteikti galimybes geriausiems tyrėjams, nesvarbu, ar jie tik pradedantieji, ar jau įsitvirtinę, nesvarbu tautybė ir lytis. Nors yra buvę keletas puikių europinių programų, taip pat įkurta gerų nacionalinių finansavimo agentūrų, iki šiol tyrėjų galimybės varžytis vien pasiekimais visos Europos lygmeniu buvo gerokai suvaržytos. Tačiau EMTT siekia ir dar vieno tikslo: patraukti geriausią žmonių potencialą iš bet kurios pasaulio vietos. EMTT grantai atviri bet kurios šalies visų tautybių žmonėms, jeigu tik jie ryžtasi atvykti į Europą ir dirbti joje. Šios pritraukimo ir repatriacijos galimybės ilgainiui bus labai svarbios visoms Europos šalims.


Vis dėlto lemia asmenybės svarba

Dalyvaujant Europos mokslo projektuose vienas svarbiausių kriterijų yra turimas mokslinis potencialas. Bet ar tai kartais nėra mokslininkų diskriminavimas? Bent jau tų, kurie dirba mažose šalyse ir kurių potencialas negali varžytis su didelių šalių galimybėmis. Galų gale laimi ne asmenybė, ne kūrėjas, bet institucijos potencialas. Ar nenukenčia talentai, kurių yra nepriklausomai nuo šalies ar institucijų potencialo? Ar mokslo ir jo finansuotojų, mokslo ir verslo ryšiams būtina mokslo antreprenerių veikla?


Visai priešingai. EMTT finansavimo mechanizmo centre yra asmenybė. Mes atveriame patrauklias galimybes talentingiems asmenims, ir taip Europos universitetams ar mokslinių tyrimų institutams padedame juos samdytis. Žinoma, EMTT granto gavėjas turės savo „gimtąją“ instituciją, kurioje turi būti vykdomi tyrimai. Bet mūsų grantai yra kilnojami. Jie gali būti perkeliami iš vienos priimančios įstaigos į kitą, jei priimančioji institucija su granto gavėju netinkamai elgiasi. Mažesnės institucijos, sutelkdamos dėmesį į individualų tyrėją ir leisdamos persikelti, iš šių mūsų programos nuostatų taip pat gali turėti naudos.

Šalies dydis visai nebūtinai lemia mokslinį potencialą. Mažos šalys gali turėti daugiau naudos būdamos lanksčios, susitelkdamos į specifines tyrimų sritis, tam tikras nišas, kur geba rungtyniauti visos Europos mastu. Nėra priežasties, kodėl maža šalis negalėtų sukurti ir palaikyti pasaulinio lygio institucijos. Tikimės, kad EMTT kaip tik tai skatins, samdydama darbui Europos institucijose aukšto potencialo mokslininkus. Bet norint tai pasiekti, reikia, kad tokios institucijos būtų patrauklios ir gebėtų išlaikyti geriausius savo srities žmones nepriklausomai nuo tautybės. Ir tikrai, kodėl gi ne? Izraelis ir Šveicarija yra mažos šalys, bet visgi jos pasiekė pasaulinį mokslinių tyrimų lygį, ir šį faktą atspindi EMTT grantų gavėjų, kuriuos tos šalys patraukė, skaičius. Antrepreneriškos įstaigos gali pasisamdyti talentą ir jį išlaikyti pasitelkdamos EMTT paramą, derinamą su savais ištekliais.


Galimybės jauniesiems ir humanitarams

Kokių galimybių ir lengvatų skelbiamuose Europos mokslo tarybos projektuose gali tikėtis jauni mokslininkai? Ar leidžiama skleistis jaunųjų talentų galimybėms?


EMTT jauniesiems tyrėjams remti yra įsteigusi konkursinius Pradedančiųjų grantus. Tai puikus būdas, padedantis siekti išties labai svarbaus tikslo. Šie grantai dabar skiriami mokslininkams, įgijusiems daktaro laipsnį prieš 2–8 metus. Daugumos mūsų 2008 m. skelbto kvietimo grantų gavėjų amžius buvo apie 35 metus (nuo 28 iki 44 metų), o vieno granto laimėtojo amžius buvo vos 24 metai. Mūsų grantų programų detalės nuolat derinamos. Daugiau informacijos apie Pradedančiųjų grantus galima rasti <http://erc.europa.eu>.


Kokia vieta Europos mokslinių tyrimų tarybos projektuose tenka humanitarinių mokslų atstovams? Ar jiems neskiriama mažiau dėmesio negu dirbantiesiems fizinių mokslų, biomedicinos, technologinių mokslų srityse?


Iš tiesų yra priešingai. Kadangi EMTT sukurta visoms mokslo ir žinių sritims, daug išteklių skiriama taip pat socialiniams ir humanitariniams mokslams. Visas mūsų biudžetas dalijamas į 3 pagrindines temas (fiziniai mokslai ir inžinerija, gyvybės mokslai, socialiniai ir humanitariniai mokslai) pagal tyrimų aktyvumo vidurkį. 2007 m. Pradedančiųjų grantams skirtos EMTT lėšos 3 temoms atitinkamai sudarė 45 proc., 36 proc. ir 19 procentų. Nors šis paskirstymas lyg ir rodo, jog humanitarinei tematikai skiriama mažiau dėmesio nei kitoms dviems, reikia atsiminti, kad įsigyti brangios laboratorinės įrangos dažniau prireikia fiziniams, medicinos mokslams, inžinerijai, o ne humanitariniams mokslams. Iš tikrųjų toks lėšų paskirstymas pasirodė esąs apytikriai proporcingas kiekvienos tematikos paklausai. Tai dar kartą įrodė, kad tinkamai paskirstėme lėšas. Žinoma, ateityje toliau stebėsime padėtį, nes svarbiausia mūsų nuostata – pasitikėti tyrimų dinamika ir ja sekti, o ne diktuoti nusistovėjusias finansavimo ar kitokias formas.


Kartais ir tikrus talentus svarbu įkvėpti

Kokie Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslinės tarybos posėdžių Vilniuje rezultatai? Ar Tarybos nariai galėjo susipažinti su Lietuvos mokslo institucijomis, jų galimybėmis?


Esame labai dėkingi Lietuvos mokslų akademijai ir jos prezidentui prof. Zenonui Rokui Rudzikui, maloniai priėmusiam mūsų EMTT mokslinės tarybos susirinkimą Vilniuje ir suteikusiam galimybę geriau susipažinti su ilga Lietuvos mokslo istorija. Galėjome geriau pažinti kai kurias didesnes dabartines institucijas, susipažinti ir su mokslinių tyrimų plėtra Lietuvoje, o platesne prasme – ir Baltijos šalyse. Buvome labai patenkinti išsamiais LR Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus, Mokslo ir technologijų departamento direktoriaus dr. Alberto Žalio ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Eugenijaus Butkaus pranešimais, kuriuose pristatyta Lietuvos mokslo politika. Mums maloniai suteikta proga aplankyti Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblį, susitikti su rektoriumi prof. Benediktu Juodka ir prorektoriumi mokslo reikalams prof. Jūru Baniu.

EMTT mokslinės tarybos posėdžius dažnai rengiame nedidelėse šalyse, stengiamės susitikti su svarbiausių mokslo institucijų vadovais. Juk EMTT yra visos Europos ir visus aprėpianti organizacija, tad siekiame visur įkvėpti talentingiausius mokslininkus. Susitikimas Vilniuje taip pat buvo sėkmingas, nes išvykome geriau susipažinę su veržliomis tiksliųjų ir humanitarinių mokslų plėtros galimybėmis šiame svarbiame ir daugiakultūriame Europos regione.


Kokių naujų iniciatyvų artimiausiu metu sulauksime iš Jūsų vadovaujamos Europos mokslinių tyrimų tarybos?


Dabar vienas svarbiausių mūsų prioritetų yra ištobulinti aukščiausio lygio tarpdalykinių projektų skatinimo procesą. Tarpdalykiškumą ypač pabrėžiame ir Pradedančiųjų, ir Pažengusiųjų grantuose. Administravimo lygmeniu EMTT vykdomosios agentūros įsitraukimas į darbą – šis procesas jau vyksta dabar – mums bus gera paspirtis ir padės sklandžiai vykdyti šaukimus. Taip pat rengiame plačią EMTT kadencijos pusiaukelės apžvalgą, kurią pristatysime 2009 metais. Nuolat peržiūrime savo programų nuostatas, jas pritaikome ir atnaujiname atsižvelgdami į nuosavą patirtį ir į Apžvalgos komiteto rekomendacijas. Likite su mumis!


Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų atsakymus ir sugaištą laiką.


P. S. Dėkojame Lietuvos mokslų akademijos Mokslo organizacinio skyriaus vadovui dr. Andriui Bernotui už pagalbą rengiant šį interviu.



Nuotraukoje: 

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Zenonas Rokus Rudzikas, Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentas prof. Fotis C. Kafatos, LR švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus