MOKSLASplius.lt

G. Šlapelytė-Sirutienė minės iškilią sukaktį

1909 m. Vilniuje gimusi Gražutė Šlapelytė-Sirutienė šių metų lapkričio 29 d. minės savo 99 metų sukaktį. Tokia sukaktis mūsų visuomenėje nedažnai pasitaiko, ypač kai ją mini Lietuvoje ir išeivijoje gerai žinoma, žymios vilniečių šeimos palikuonė.

G. Šlapelytė-Sirutienė yra visuomeninė ir lietuvių visuomeninės-kultūrinės veiklos rėmėja Lietuvoje ir JAV. Atgavus Nepriklausomybę, didžiausiu nuopelnu tapo 1996 m. Vilniuje atidarytas jos tėvų Marijos ir Jurgio Šlapelių vardo namas-muziejus. Ji yra šio muziejaus steigėja ir fundatorė. Atgavusi senamiestyje nacionalizuotą savo tėvų namą, jį padovanojo Vilniaus miestui ir jame įkūrė savivaldybės žinioje dabar veikiantį muziejų. Po motinos mirties Vilniaus universiteto bibliotekai perleido tėvų sukauptą archyvą ir biblioteką, o Lietuvių kalbos institutui – tėvo per dešimtmečius rinktą medžiagą žodynams.

1927 m. Vilniuje lenkų okupacijos metu G. Šlapelytė baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją, 1937 m. Vilniaus universitete gavo filosofijos ir lenkų bei lietuvių filologijos diplomą. 1932 m. mokytojavo Švenčionių gimnazijoje, o 1933–1937 m. Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos geografiją. Nuo 1939 m. dirbo Lituanistikos institute Kaune ir Vilniuje. 1942 m. Vilniuje ištekėjo už Aloyzo Siručio (1910–1990).

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. atvyko į JAV, tarnavo banke ir dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje. 1950 m. su kitais asmenimis JAV įsteigė Vilniaus krašto lietuvių sąjungą ir aktyviai veikė joje. Vėliau dirbo Čikagos lietuvių kalbos draugijos veikloje, tvarkė draugijos lietuvių kalba rengiamas radijo valandėles, bendradarbiavo periodikoje.

G. Šlapelytės-Sirutienės rašiniai spaudoje pasirodė dar studijų metais. Lietuvoje rašė žurnalui Vilniaus šviesa, po 1945 m. – Vokietijos periodiniams leidiniams Žiburiai, Moterų žodis, Tėvynės sargas. Vilniaus krašto temomis rašė JAV leidiniams Draugas, Aidai, Akiračiai, Karys, Skautų aidas, Moteris ir kt. Devintojo dešimtmečio pradžioje talkino Broniui Kvikliui, rengusiam Lietuvos bažnyčių Vilniaus arkivyskupijos du pagrindinius tomus.

Jos skatinimu ir lėšomis 2000 m. Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido prof. Vlado Žuko veikalą Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas Vilniuje. 2004 m. pasirodė jos straipsnių rinkinys Vilnijos atgarsiai. Nereikėtų pamiršti Marijos ir Jurgio Šlapelių sukauptos, Vilniaus kultūriniam palikimui reikšmingos archyvinės medžiagos, kurią G. Šlapelytė-Sirutienė savo lėšomis dokumentavo kitoje V. Žuko knygoje Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas (2006). Taip pat ji parėmė J. ir M. Šlapelių biografijoms skirto Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio 2004 m. sukurto dokumentinio filmo, pavadinto Ištikimi lietuviškam žodžiui, leidybą. 2000 m. Prezidentas Valdas Adamkus Gražutę Šlapelytę-Sirutienę apdovanojo 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu.

Tiesiogiai ar per savo įsteigtą fondą Gražutė Sirutis Foundation be muziejaus ir minėtų leidinių G. Šlapelytė-Sirutienė taip pat rėmė lietuvių spaudą JAV ir Europoje, parapijas ir vienuolynus, taip pat Lietuvių bendruomenės JAV veiklą, Bendrąjį Amerikos lietuvių fondą (BALF), Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, Šv. Kazimiero akademiją Romoje ir kitas lietuvių visuomeninės, religinės veiklos sritis.

Keli žodžiai apie G. Šlapelytės-Sirutienės tėvus. Medicinos gydytojas, kalbininkas Jurgis Šlapelis (1876–1941) ir jo žmona Marija Šlapelienė (1880–1977) – tai spalvingos asmenybės, tuometinei lietuvių aplinkai daug nusipelnę vilniečiai. Medicinos praktika J. Šlapelis beveik nesivertė. Neskaičiuojant jo veiklos, minėtina pati vėliausia: 1920–1938 m. J. Šlapelis sudarinėjo ir leido lietuvių kalbos žodynus, kurių medžiaga net XX a. antrojoje pusėje naudojosi jo bendraamžių ir vėliau išaugusių filologų karta. 1906 m. Marija Šlapelienė įsteigė net 43 metus veikusį knygyną, kuris buvo unikalus ne tik Vilniaus, bet visos Lietuvos istorijoje. Savininkė ne kartą buvo rusų, vokiečių ir ypač lenkų tardoma, tampoma po teismus, jos bute ir parduotuvėje daromos kratos. Tai mūsų knygnešiams prilygstanti kovotoja. Tačiau vertėtų prisiminti ir ta faktą, kad M. Šlapelienė – pirmosios lietuviškos operos Birutė pagrindinio vaidmens atlikėja.

Šimtmečio pradžioje Šlapelių šeimos bendravimo ratą liudija kad ir šie duomenys: dukters Gražutės krikšto tėvas – dr. Jonas Basanavičius, kuris, atrodo, bažnyčios dokumentuose sumaišė kūdikio gimimo mėnesį... O muziejuje tebestovi Šlapelių pianinas, kuriuo yra skambinęs M. K. Čiurlionis.

Gal tai likimo sutapimas, tačiau Čikagoje leidžiamas dienraštis Draugas Gražutės Šlapelytės-Sirutienės gimtadienio metu irgi mini savo 99 metų leidybos sukaktį. O Draugo dabartinis moderatorius kunigas dr. Viktoras Rimšelis – yra buvęs G. Šlapelytės-Sirutienės mokinys.


Antanas Dundzila