Gerumo dienos dovana – nauji mamografijos kabinetai

Pasipriešinti lemčiai

Kad suvoktume šio fakto reikšmę, užtektų prisiminti kelias visus giliai sujaudinusias netektis: vien pastaraisiais metais vėžys iš mūsų išplėšė Jurgą Ivanauskaitę, Rolandą Janavičių, Vytautą Kernagį, Janiną Miščiukaitę. O kiek žmonių dar galynėjasi su šio amžiaus liga. Kasmet 17 tūkst. Lietuvos žmonių išgirsta diagnozę – vėžys.

Kabinetų atidarymo Onkologijos institute įvykis išskirtinis dar štai kuo: naujoji įranga įsigyta už Lietuvos žmonių aukas, surinktas per LNK televizijos surengtos Gerumo dienos akciją. Akivaizdus įrodymas, kad mūsų žmonėms nesvetimas bendruomeniškumo jausmas. Vadinasi, tokios akcijos veiksmingos, reikalingos, teikia akivaizdų rezultatą.

Apie tai pristatant naujuosius kabinetus kalbėjo VU Onkologijos instituto direktorius prof. habil. dr. Konstantinas Povilas Valuckas, pažymėjęs, kad Lietuvos žmonėms labai rūpi šios agresyvios ligos ankstyva ir nepavėluota diagnostika. Profesorius per pakviestus į kabinetų atidarymą žurnalistus, LNK televizijos vadovus ir darbuotojus dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios kilnios akcijos. Geri darbai be pėdsako nedingsta, tuo visi galėjome įsitikinti.

Kol pakitimai ankstyvos stadijos

Naujoji aparatūra susideda iš trijų dalių: diagnostinio skaitmeninio mamografo, biopsijos sistemos ir gydytojų radiologų darbo vietos, be kurių pastangų visas diagnozavimo darbas nebūtų įmanomas. Radiologų darbo vieta aprūpinta visa reikalinga modernia aparatūra ir programine įranga. Galima palyginti, kuo anksčiau radiologų naudotasis vaizdas, skiriasi nuo skaitmeninio vaizdo – naujoji aparatūra padeda pamatyti daug daugiau, geriau ir anksčiau diagnozuoti onkologinio susirgimo pradžią.

Gerokai palengvėjo biopsijos paėmimo ir tyrimo naująja aparatūra procedūra. Anksčiau moterims tai buvo gana skausminga, o nuo šiol dar nė viena tiriamoji nesiskundė, kad būtų jautųsi skausmą, nemalonių pojūčių ar bent kiek didesnių nepatogumų. Pats aparatas „prisitaiko“ prie moters kūno formų, pacientė nemato biopsijos paėmimo iš įtariamo vėžinės ligos židinio procedūros, todėl mažiau jaudinasi. Kai kurios moterys po biopsijos procedūros tvirtino išvis nieko nepajutusios.

O ką jau kalbėti apie diagnozės tikslumą – jis dabar daug patikimesnis. Gydytojos radiologės Audronė Skaisgirytė ir Jolita Plentienė specialiame kabinete nagrinėja ir vertina mamografijas. Dar jokio vėžinio darinio nematyti, tik vos akimi įžiūrimi pakitimai audinyje, bet gydytojos jau gali daryti išvadas apie galimus besiformuojančius pakitimus ankstyvoje stadijoje. Juos naująja aparatūra daug lengviau pastebėti ir toliau tirti.

Įdomu palyginti analoginį vaizdą, kuris, kad ir paverstas skaitmenizuotu, toli gražu neprilygsta tiesiogiai iš skaitmeninės aparatūros gautam vaizdui. Minkštesniais rentgeno spinduliais peršvietus audinį, skaitmeninis vaizdas daug informatyvesnis. Net ir ne specialisto akis mato daug įvairių detalių, kuriose gydytojas išskiria pradines galimo vėžio užuomazgas. Tai jau akies ir profesinės patirties reikalas.

Gydytojai radiologai šiame kabinete dirba po savaitę po 6 val. per darbo dieną – trys poros gydytojų paeiliui keičiasi. Į šį kabinetą ateina ir chirurgai, kai reikia išsiaiškinti, kurioje tiksliai vietoje reikia operuoti. Reikalui esant, specialia adatėle ta vieta pažymima.

Medicina tampa ne tik veiksmingesnė, bet ir humaniškesnė. Jeigu ir galima dėl ko nors apgailestauti, tai pirmiausia dėl to, kad modernioji medicina šiek tiek nuasmeninama. Daugybė puikių profesionalų dirba VU Onkologijos institute, bet ar daug jų žino, bent pavardes yra girdėję net ir tie, kuriems teko čia tirtis ar gydytis? Žino tuos konkrečius gydytojus ir personalą, su kuriuo tiesiogiai susidūrė, turėjo reikalų, bendravo. „Už kadro“ lieka daugelio kitų medicinos tarnybų atstovų, be kurių veiklos ir profesinių žinių ne tokios veiksmingos būtų ir operuojančių ar gydančių gydytojų pastangos.

Aparatūra modernėja, bet ar užteks gydytojų

Ligi šiol per metus buvo ištiriama apie 25 tūkst. moterų, padaroma apie 100 tūkst. mamogramų. Tai ir atsakymas, kaip bus apkrauta naujoji aparatūra.

Aparatūra modernėja, gydytojų darbo sąlygos taip pat gerėja, tik ar netolimoje ateityje užteks gydytojų? Šis klausimas kelia nerimo gydymo įstaigų vadovams ir pacientams. Jaunieji medicinos talentai Lietuvoje neužsibūna, nes mielai kviečiami į užsienio šalis – šios gali pasiūlyti gerokai didesnius atlyginimus ir labai geras darbo sąlygas. Tad ir į klausimą, ar Lietuvoje mažės operacijų ir įvairių gydymo būdų laukiančių ligonių eilės, niekas nesiryžo atsakyti. Net ir naująja aparatūra profilaktiškai tirti moteris bus pradėta tikriausiai ne iš karto. Mat reikia, kad Lietuvoje būtų patvirtinta moterų profilaktiškos patikros kokybės sistema. Tai nuo aukščiausių sveikatos apsaugos institucijų priklausantys sprendimai. Kuo sudėtingesnė aparatūra, tuo griežtesni kokybės kontrolės reikalavimai, daug didesni negu diagnostikai, tad reikia visų medicinos sistemos grandžių darnių pastangų. Vieno ar kito puikaus kabineto įrengimas visos sistemos neišjudins. Matyt, daug kas priklausys ir nuo ligonių kasų skiriamų kvotų moterų tyrimų profilaktikai.

Kalbinant daugelį medikų teko išgirsti ir pageidavimų: onkologinių ligų gydymo rezultatai mūsų šalyje labai daug priklausys ne vien nuo medikų ir aukotojų pastangų, bet ir nuo sveikatos apsaugos šalyje prioritetų, vadinasi, nuo politikų sprendimų. Žinoma, taip pat nuo profilaktikos patikrinimų veiksmingumo.

Naujoji įsigytoji aparatūra onkologams padės patikslinti ankstyvųjų krūties vėžio stadijų diagnozę, kai navikas dar nėra apčiuopiamas, o gydymas gali būti veiksmingiausias. Visa tai padės onkologams chirurgams numatyti tikslias operacijų apimtis taikant naujausias chirurginio gydymo metodikas, kartu ir tausojančias krūties audinį. Radiologinėje diagnostikoje šią įrangą naudojant galima ne tik gelbėti ligonių gyvybes, bet ir gerokai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Ne paslaptis, kad krūties vėžys Lietuvoje ir pasaulyje išlieka pavojingiausia moterų onkologinė liga. Lietuvoje kasmet krūties vėžiu suserga apie 1300 moterų. Kasdien keturioms moterims diagnozuojama ši liga. Iš 8–10 moterų yra tikimybė, kad viena susirgs krūties vėžiu. Neatsitiktinai būtent VU Onkologijos institute sumontuota ir pradėjo veikti naujoji aparatūra. Institute sutelkta didžiausia šalyje onkologinių ligų diagnozavimo ir gydymo patirtis, dirba kompetetingiausi gydytojai ir atskirų sričių specialistai. Čia taikomi visi sudėtinio vėžio gydymo metodai: chirurgija, chemoterapija, spindulinė, hormonų, biologinė terapija ir kt. Onkologijos instituto konsultacinėje poliklinikoje kasmet apsilanko apie 100 tūkst. pacientų.

Rekordinė šeštoji akcija

LNK televizijos generalinė direktorė Zita Sarakienė priminė, kad LNK televizijoje Gerumo dienos akcijos pradėtos prieš šešerius metus, per šias akcijas buvo surinkta apie 7,5 mln. litų. Akcijos buvo skirtos ne vienai skaudžiai mūsų laikų problemai: akliems ir silpnaregiams vaikams, cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams, šalies reanimacijos skyriams, neišnešiotiems kūdikiams. Dvi akcijos buvo skirtos sergantiesiems vėžiu – vaikams ir paskutinioji šių metų akcija – krūties vėžiu sergančioms moterims. Pastaroji akcija pirmą kartą skirta suaugusiųjų gydymo reikalams. Jos metu surinkti pinigai panaudojami VU Onkologijos institutui ir Kauno medicinos universiteto Onkologijos centrui.

Džiugina tai, kad žmonės vis jautriau atsiliepia į Gerumo dienos akcijas. 2003 m. akliems ir silpnaregiams vaikams pavyko surinkti 68 220 litų, 2004 m. cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams – 520 184 litų. Iš šių lėšų Druskininkų vaikų sanatorijoje įsteigta Cerebrinio paralyžiaus klinika. 2005 m. paaukota daugiau kaip 1 mln. litų, už kuriuos suremontuotas Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Onkohematologijos skyrius, nupirkta aparatūros, įrengtas dienos stacionaras. 2006 m. Gerumo diena buvo skirta neišnešiotiems naujagimiams, surinkta 1,5 mln. litų, už kuriuos nupirktas reanimobilis, inkubatorių, monitorių ir kt. trūkstamų dalykų. 2007 m. LNK žiūrovai į Gerumo dienos sąskaitas pervedė 1,6 mln. litų, už juos atnaujinti vaikų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriai, nupirkta dirbtinių kvėpavimo aparatų, gyvybės funkcijas stebinčių monitorių. Vaikams per 5 Gerumo dienos akcijas surinkta 4,9 mln. litų.

Rekordinė buvo šeštoji akcija, jos metu surinkta per 1,6 mln. litų krūties vėžiu susirgusioms moterims gydyti.

Būti visiems drauge

Gerumo dienos renginių per LNK televiziją vedėja Rūta Mikelkevičiūtė pirmiausia padėkojo į naujos aparatūros pristatymo renginį susirinkusiems žurnalistams, tuo truputį nustebindama visus, taip pat žurnalistus. Paaiškino, kodėl sveikina ne gydytojus, Onkologijos instituto darbuotojus, bet būtent šios profesijos atstovus. Mat prieš kelias savaites Rūta su grupe žurnalistų lankėsi Egipte. Nutarė pasidomėti, kas vyksta Lietuvoje, todėl su kolegomis sėdo prie interneto. Įsijungė svarbiausią žinių iš Lietuvos portalą ir ką sužinojo? Visos naujienos susivedė į tėvažudžio išpažintį, pasakojimus apie girtą vairuotoją, nusinešusį trijų žmonių gyvybes, Seimo narius, veržiančius mums kilpą, o sau pasididinusius atlyginimus, senolę išprievartavusius ir sumušusius plėšikus ir t. t. ta pačia dvasia. Nė vienos pozityvios naujienos, tarsi Lietuva būtų pragaro karalystė. Apie kokią dvasinę sveikatą galime kalbėti, jeigu pateikiamas tik toks gimtosios šalelės vaizdas. Ar tai valstybė, pasitinkanti savo tūkstantmetį su sostine Vilniumi, kuris po kelių savaičių taps Europos kultūros sostine... Normalus žmogus, pasiskaitęs tokias antraštes, šį pragarą turėtų aplenkti per daugelį mylių, prieš tai tris kartus persižegnojęs.

Tęsdami medicinos ir visuomenės sveikatos temą, priminsime Vokietijos sveikatos draugijos ar sąjungos prieitą išvadą: prisižiūrėję filmų apie greitosios pagalbos, operacinių ir kitų medicinos tarnybų darbą, žiūrovai paniškai pradeda bijoti medikų... Turėtų apie ką gerai pagalvoti žiniasklaidos atstovai.

Tai štai LNK laidos vedėja Rūta ir džiaugėsi matydama žurnalistus renginyje, kuris žmones įkvepia geriems darbams, šviesioms mintims. Argi tai ne nuostabu, jeigu vieną vakarą per 7 valandas Lietuvos žmonės surinko 1 620 316 litų gelbėti vėžiu sergančioms moterims – štai faktas, vertas pirmojo visų laikraščių puslapio. Išties argi nenusipelnėme žinoti, kad gyvename valstybėje, kurioje mus supa geranoriški ir kitiems pagelbėti pasirengę žmonės? Juk tai ne šiaip gera, bet vertybes formuojanti žinia. Tai pasitikėjimą savo tauta ir valstybe skatinanti žinia, kuri žadina tikėjimą ateitimi, – lieka tik pritarti Rūtai. Tai tokia psichoterapija, kurios vertę sunku apskaičiuoti, bet kuri teikia psichinės ir fizinės sveikatos gal ne mažiau už geriausius vaistus.

Pavasariop per LNK televiziją vyks septintasis labdaros telemaratonas Gerumo diena. Galime neabejoti, kad jis dar kartą patvirtins mūsų žmonių geriausias savybes, siekį padėti vienas kitam, būti kartu ne tik šventišką, bet ir sunkiausią gyvenimo valandą. Tada ir užgulusi liga nevirs nuosprendžiu.

Gediminas Zemlickas