Statantis vis naujus Jievaro tiltus

Aukščiausias valstybės apdovanojimas etninės kultūros srityje – valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kuri skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių tyrinėtojų darbus, kasmet teikiama Lietuvos nacionaliniame muziejuje per Lietuvos patriarcho gimtadienį – lapkričio 23 dieną. Išimtis šie metai: daktaro J. Basanavičiaus gimtadienis išpuolė sekmadienį, tad septynioliktą kartą premija, kurios dydis – 500 MGL, buvo įteikta lapkričio 21-ąją, o 25-uoju laureatu tapo Vilniaus pedagoginio universiteto atstovas – folkloristas Stasys Skrodenis.

Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros profesoriaus Stasio Skrodenio darbai tautosakos tyrinėjimų srityje yra labai reikšmingi, turintys pamatinę vertę, jais remiasi ir ateityje remsis daugelis tyrinėtojų. Kai kurie iš jų pirmuosius žingsnius žengė, patirties įgijo būtent profesoriaus paskaitose, iš jo metodinės mokomosios priemonės Tautosakos rinkėjo vadovas, studijos Folkloras ir folklorizmas, pagaliau sudarytų ir išleistų kitų žymių lietuvių folkloristų Antano Mockaus, Juozo Baldžiaus, Zenono Slaviūno rinktinių raštų. 35 metus Skrodenis lietuvių tautosaką dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete. Ir ne šiaip dėsto ar skaito paskaitas. Užtenka internete paskaityti vieną kitą buvusių studentų sveikinimą, skirtą mėgiamam profesoriui dėl gautojo apdovanojimo, dėkojimą už puikias tautosakos paskaitas, kad suprastume, jog Stasys Skrodenis buvo ir tebėra puikus ne tik savo dėstomo dalyko žinovas, bet ir studentų mylimas profesorius. Kad tave taip įvertintų, vien gero dalyko žinojimo nepakanka. Savo studentams S. Skrodenis – tikra likimo dovana ir todėl, kad nebuvo mažakalbis, nors žemaitis. Žingeidesni studentai šia profesoriaus iškalbos ir sielos dosnumo dovana galėjo pasinaudoti, o gabiausieji tą ir padarė.

1978–2005 m. Stasiui Skrodeniui vadovaujant Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) buvo sukauptas didžiulis tautosakos archyvas. Jį sudaro daugiau kaip 1 tūkst. rinkinių, apie 70 tūkst. tautosakos vienetų. Šis archyvas perduotas į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, kuriame dirba ir buvę S. Skrodenio mokiniai. Pastebėsime, kad būtent šiame institute, kuris tuo metu buvo vadinamas Lietuvių kalbos ir literatūros institutu*, S. Skrodenis ir pradėjo savo mokslinę veiklą. Jis tyrinėjo lietuvių kalendorinių apeigų tautosaką ir papročius, lietuvių folkloristikos istoriografiją, atliko lyginamuosius lietuvių ir suomių liaudies dainų tyrinėjimus. Šiame institute parašė ir apgynė mokslų daktaro disertaciją.

Jo erudicija nustebino Mariją Gimbutienę

Kad iš Stasio Skrodenio galima daug išmokti per premijos teikimo iškilmes kalbėjo profesoriaus kolegos, daug kitų jį gerai pažįstančių asmenų. VPU Visuotinės istorijos katedros vedėjas Juozas Skirius prisiminė 1989-uosius. Vilniuje paskaitas skaitė šviesios atminties profesorė Marija Gimbutienė. Po paskaitos klausimai pasipylė tik iš tuomet dar docento S. Skrodenio. Klausytojams skirstantis M. Gimbutienė paklausė: kas čia toks, iš kur tiek daug žino?.. Taigi S. Skrodenio žinios ir didelė erudicija įspūdį padarė ir Marijai Gimbutienei.

Kolegų vertinimai kartais būna daug įdomesni negu mokslinės ir kūrybinės biografijos eilutės, kurios paprastai būna šykščiai sausos ir ne specialistui nėra labai iškalbingos. O kolegų atmintis išsaugo fakto ir su juo susijusios emocijos derinį, paliekantį stiprų įspūdį ir ilgam įsimenamą.

2001 m. Jono Basanavičiaus premijos laureatui Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui Leonardui Saukai didelį įspūdį daro Stasio Skrodenio nepaprastas darbštumas, lietuviui tokia būdinga savybė. O tai, kad toks darbštus žmogus dirba tautosakos baruose, tiek dešimtmečių pluša darbštus tyrinėtojas, mokantis užkrėsti ir kitus, yra ir viso Lietuvos tautosakos tyrinėjimo mokslo sėkmė. Toks prof. S. Skrodenio portretas išliko ir kiekvieno jo studento širdyje – ko daugiau dar galėtų trokšti savo pamėgtą dalyką dėstantis ir propaguojantis žmogus.

Šilalės rajono savivaldybės meras Albinas Ežerskis ir Bijotų seniūnas Steponas Jasaitis buvo, ko gero, iš toliausiai savo kraštiečio S. Skrodenio pasveikinti atvykę svečiai. Meras A. Ežerskis priminė, kaip nedrąsu buvo į Šilalės r. savivaldybės balansą perimti rajone esantį Baublių muziejų žinant, kokia tai atsakomybė ir didelis rūpestis. Ne vienas rajono vadovų susitikimas vyko Vilniuje, o LR Seime buvo surengta net speciali konferencija, kurioje buvo nagrinėjamas ir sprendžiamas Baublių muziejaus likimas. Tuose susitikimuose svarbų vaidmenį vaidino Stasys Skrodenis. Visai nenuostabu, nes profesorius kilęs iš Padvarių (kaimas Šilalės rajone, Bijotų seniūnijoje, Bijotų kaimo šiaurvakariniame pakraštyje), tad jaučia ypatingą atsakomybę už pirmojo Lietuvos muziejaus, įkurto Dionizo Poškos Bijotuose, likimą. Profesoriaus palaikymas ir iniciatyva padėjo apsispręsti ir šilališkiams. Juolab, kad Baublių muziejus yra įtrauktas į nacionalinę programą – visas Baublių muziejaus ansamblis bus sutvarkytas, taps traukos centru lankytojams iš visos Lietuvos.

Svarbus abiem šalims

Užtenka ištarti Stasio Skrodenio vardą bei pavardę ir šalia viena kitos bemat išsirikiuoja dviejų šalių – Lietuvos ir Suomijos vardai. S. Skrodenis išvertė ir paskelbė suomių folkloristo Augusto Roberto Niemio Lituanistinius raštus (1996 m.), rašytojos Maila Talvio raštus, tarp kitų ir Vincui Kudirkai dedikuotą romaną Dvi meilės.

S. Skrodenio susidomėjimas suomių kalba ir suomių kultūra prasidėjo dar prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Puikiai mokėdamas suomių kalbą profesorius giliai įsiskverbė į Suomijos kultūrinį ir mokslinį gyvenimą, užmezgė ryšius su šios šalies žmonėmis. Per J. Basanavičiaus premijos teikimo iškilmes S. Skrodenis gerą pusę savo prakalbos pasakė suomiškai ir taip pagerbė renginyje dalyvavusius Suomijos ambasados Lietuvoje darbuotojus, taip pat nepaprastąją ir įgaliotąją ambasadorę Marja-Liisa Kiljunen.

Stasio Skrodenio nuopelnai plėtojant Lietuvos ir Suomijos kultūros bei mokslinius ryšius abiejose šalyse yra labai vertinami. Pirmiausia tai pasakytina apie Lietuvos ir Suomijos draugijos veiklos atnaujinimą, kurį inicijavo S. Skrodenis. Beje, nuo pat šios draugijos veiklos atnaujinimo 1990 m. iki šiol jai ir vadovauja. Taip pat yra Suomių literatūros draugijos narys-korespondentas, Kalevalos ir Donelaičio draugijų garbės narys. Visai neatsitiktinai 2008 m. sausio mėn. Stasio Skrodenio 70-mečio proga Suomijos kultūros fondas išleido knygą, skirtą lietuvio profesoriaus veiklai.

Ambasadorė ypač pabrėžė S. Skrodenio pastangas inicijuojant suomių kalbos mokymą Vilniaus pedagoginiame universitete. Kaip sykis prieš šį renginį Suomijos ambasadoje buvo minimos rašytojo, 29 romanų autoriaus Mika Valtari (Waltari) 100-osios gimimo metinės. Jo kūrinių išversta ir į lietuvių kalbą. Tai štai lietuvės studentės, kurios suomių kalbą studijavo 2–3 metus, M. Valtari kūrybos pristatymą parengė suomių kalba. Suomijos ambasadorei buvo sunku patikėti, tačiau visas pristatymas vyko beveik be klaidų, sklandžia suomių kalba. Šis išraiškingas faktas, pasak ambasadorės, parodė labai gerą Lietuvos aukštojo mokslo lygį ir studentų susidomėjimą tuo, ką jie studijuoja. Tai gera prielaida ir toliau plėtoti abiejų šalių ryšius tiek tarp aukštųjų mokyklų, tiek tarp įvairių kultūros institucijų. Juolab kad 2009 m. Vilnius taps Europos kultūros sostine. Jau sausio mėnesį Suomijos kultūra ir 2000-ųjų Europos kultūros sostinė Helsinkis bus pristatyti Lietuvoje vyksiančioje parodoje.

O prof. Stasio Skrodenio pastangas plėtojant dviejų tautų kultūrinių ir kitų sričių ryšius, ambasadorė įvertino kaip itin reikšmingas abiem mūsų šalims. Nieko nuostabaus, kad lietuvis, gavęs Suomijos Liūto riterių komandoro ordiną, nebuvo pamirštas ir savojoje šalyje – 2005 m. S. Skrodenis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.