Lituanistinis švietimas užsienyje
Naujausios lituanistinio švietimo kryptys, švietimo pagalba užsienyje besimokantiems tautiečiams, sąlygos jiems grįžti mokytis ar studijuoti į Lietuvą, naujausi švietimo ir ugdymo projektai – visa tai buvo aptarta per užsienyje gyvenančių lietuvių bei Lietuvos vyriausybinių įstaigų, Seimo atstovų susitikimą, vykusį Madride. Švietimo ir mokslo ministerijos lituanistinio švietimo užsienyje organizacinę veiklą pristatė ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis.
Lituanistines mokyklas vadovėliais aprūpina Švietimo ir mokslo ministerija. Šiais metais tokių vadovėlių panoro įsigyti 124 lituanistinės mokyklos. Vadovėliams įsigyti skirta 104 800 litų. Iš šių vadovėlių mokosi beveik 6 tūkst. mokinių.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia pusantro šimto įvairių lietuviškų ugdymo įstaigų.
Europos Sąjungos įstaigose ir organizacijose (Briuselyje bei Liuksemburge) dirbančių lietuvių vaikai nuo 2004 m. turi galimybę mokytis lietuvių kalbos mokyklose, skirtose šių darbuotojų vaikams. Nuo 2006 m. dirbti šiose mokyklose paskirti 6 nuolatiniai kvalifikuoti mokytojai. Nuo šių metų rugsėjo Briuselio II mokyklos pradinėse klasėse pradėjo veikti ir lietuviška sekcija. Čia vaikai mokosi ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų lietuviškai. Briuselio mokyklos pradinėse klasėse mokosi 42 mokiniai, vidurinėje mokykloje – 20 mokinių, Liuksemburge – apie 30 mokinių.
Ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai vidurinį išsilavinimą gali įgyti ir nuotoliniu būdu. Vilniaus Ozo vidurinė mokykla yra parengusi nuotolinio mokymo kursą 8–12 klasių mokiniams. Mokslas nemokamas, išlaikę brandos egzaminus mokiniai gauna valstybės pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Nuotoliniu būdu šiuo metu mokosi du šimtai mokinių.
Per susitikimą Madride taip pat buvo aptarta, kokią pagalbą gali teikti Lietuva į tėvynę grįžusiems savo piliečiams, kurie nori čia toliau mokytis ar studijuoti. Šiemet į Lietuvą iš užsienio šalių grįžo apie 60 vaikų, 30 iš jų – į Vilniaus mokyklas. Daugelis jų moka lietuviškai,jiems nėra sunku įsilieti į bendrojo lavinimo sistemą. Mokykla, į kurią kreipiasi iš užsienio atvykę vaikų tėvai, nustato mokinio pasiekimus, įgytus užsienio bendrojo lavinimo mokykloje. Jei reikia įvertinti kurių nors dalykų programų skirtumus, mokyklos mokytojų taryba turi sudaryti sąlygas mokiniams įveikti atsilikimą ir atsiskaityti.
Jei vaikai nemoka lietuvių kalbos, metus mokosi išlyginamosiose klasėse ar išlyginamosiose mobiliosiose grupėse.
Užsienio lietuvių vaikai gali mokytis Vilniaus vidurinėje mokykloje Lietuvių namai. Šiemet čia mokosi per du šimtus lietuvių kilmės mokinių, atvykusių iš užsienio šalių. Švietimo ir mokslo ministerija šiai mokyklai išlaikyti kasmet skiria apie 2 mln. litų.
Užsienyje gyvenantys lietuvių vaikai turi galimybę laikyti valstybinius brandos egzaminus. Tokią galimybę numato švietimo ir mokslo ministro 2005 m. įsakymu patvirtinta Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka. Užsienyje besimokantys mokiniai laiko egzaminus tos šalies švietimo įstaigoje pakartotinės sesijos metu. Sprendimą dėl leidimo laikyti egzaminus ir šių egzaminų vykdymo vietos kiekvienu atveju priima Nacionalinio egzaminų centro direktorius.
Šių metų kovo mėn. švietimo ir mokslo ministras patvirtino Pašalpų lietuvių kilmės užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosios mokyklose, mokėjimo ir atsiskaitymo už skirtas lėšas tvarkos aprašą. Pagal jį lietuvių kilmės užsieniečiams mokamos 1–3 Lietuvoje nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžio dviejų rūšių pašalpos – socialinės ir studijų. Šioms pašalpoms mokėti 2006 m. ministerija skyrė 300 tūkst. litų.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pateikė Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kad užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams, kurie norės studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, būtų galima sudaryti lengvatines stojimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos informacija
