Lietuvos jėzuitų provincijai – 400 metų
Įkūrimą lėmė sudėtingas procesas, kurį aptarė Lietuvos mokslininkams puikiai pažįstamas prof. habil. dr. Ludwik Grzebien SJ (Krokuva) savo pranešime Lenkijos provincijos padalijimo aplinkybės ir Lietuvos provincijos sukūrimas. Profesorius atskleidė ilgo pasirengimo Lenkijos provincijos padalijimui, siekiant veiksmingiau ją administruoti, kelią, kol toks leidimas buvo gautas – 1608 m. balandžio mėnesį. Naujoji Lietuvos provincija apėmė Lietuvą, Livoniją, Varmiją ir Mozūriją. Ji turėjo 11 namų ir 275 narius. Provincijolu tapo Paulius Bokša (1552–1627), provincijolo pareigas ėjęs iki 1614 metų. Lietuvos provincija išlaikė visas jai skirtas teritorijas 150 metų – iki 1759 m., kuomet buvo padalyta į Lietuvos ir Mozūrijos provincijas.
Lietuvos provincijos tyrimus Popiežiškojo Grigaliaus universitete Romoje tęsia profesorius dr. Marek Inglot SJ. Pranešime Jėzaus Draugijos Lietuvos provincijos nariai po 1773 m. išryškino tokį fenomeną kaip provincijos teisėtą egzistavimą popiežiui XIV kanoniškai panaikinus jėzuitų ordiną. Pagrindą tam sudarė tai, kad po pirmojo Respublikos padalijimo 1772 m., nedidelė Jėzaus draugijos dalis atsidūrė Kotrynos II stačiatikiškos imperijos teritorijoje. Tarp rezidencijų buvo ligi tol ordino Lietuvos provincijos sudėtyje gyvavusi Daugpilo kolegija. Imperatorė uždraudė paskelbti popiežiaus nutarimą jos valdomose teritorijose. Taigi Jėzaus draugija ir toliau legaliai egzistavo. Nors šis atsitiktinis įvykis neabejotinai buvo esminis, bet tai ne vienintelė Draugijos išlikimo priežastis. Jos gyvavimą popiežiai parėmė daugeliu palankių dokumentų, iš pradžių šį išlikimą toleruodami, vėliau palaikydami, o galiausiai oficialiai ir iškilmingai patvirtindami. Taigi Lietuvos provincija – ypatinga ir išskirtinė visoje Jėzaus Draugijos istorijoje – veiksmingai užtikrino senojo ordino ryšį su 1814 m.visame pasaulyje atkurtuoju. Pranešime buvo siekiama iškelti Daugpilio kolegijoje dirbusias jėzuitų asmenybes, atlikusias svarbų vaidmenį šiame ordino istorijos etape.
Antroji sesija atskleidė jėzuitų indėlį į mokslą ir meną.
Prof. habil. dr. Roman Darowski SJ (Krokuva) kalbėjo apie Jėzuitų filosofiją Lietuvoje XVI–XVIII a. Pasak profesoriaus, Vilniaus akademija buvo svarbiausias universitetas Lietuvoje ir Lenkijoje. Ypač XVII a. tai buvo svarbus filosofinės minties centras, sėkmingai konkuravęs su Krokuvos akademija. Pranešėjas aptarė jėzuitų filosofiją Lietuvoje kaip specifinę filosofijos srovę, atėjusią iš jėzuitų centrų, pirmiausia Romos ir Iberijos pusiasalio bei iškiliausių jėzuitų filosofų darbus. Tarp pastarųjų – Martynas Smigleckis, Antanas Skorulskis, Benediktas Dobševičius ir Kazimieras Sarbievijus.
Lietuvoje, kitaip negu kituose kraštuose, jėzuitų muzikinė veikla buvo juntama svarbiausiose muzikinio gyvenimo srityse. Čia jie pirmiausia reiškėsi švietėjiškoje, leidybos, teatro ir kitoje veikloje. Per giedojimą buvo mokoma lotynų kalbos, buvo skatinamas giedojimas lietuvių kalba, rengiami ir spausdinami pirmieji katalikiški giesmynai, grigališkasis choralas pritaikomas prie vietinių sąlygų. Deja, notografinės medžiagos trūkumas labai sunkina šios srities tyrinėjimus. Apie jėzuitų muzikinio gyvenimo tendencijas, kryptis, švietimą kalbėjo habil. dr. Jūratė Trilupaitienė pranešime Jėzuitai ir Lietuvos muzikinė kultūra XVI–XVII a.
Jėzuitų įdiegtas humanitarinis mokslo modelis, užsibaigiantis retorikos studijomis, sureikšmino iškalbos meno mokymąsi. Jie daug dėmesio skyrė pamokslininkystei. Ši tema buvo nagrinėjama atskiroje konferencijos sesijoje.
Prof. habil. dr. Eugenijos Ulčinaitės pranešimas Žygimanto Liauksmino didaktika ir homeoletika skirtas vienai ryškiausių asmenybių Lietuvos jėzuitų istorijoje – Žygimantui Liauksminui, jo asmeninių savybių, pedagoginio talento bei kūrybos, ypač pamokslo žanre, išryškinimui. Aiškinama, kas lėmė Liauksmino parengto retorikos vadovėlio, atnešusio autoriui šlovę ir pripažinimą visoje Europoje, populiarumą, kai buvo tokia didžiulė retorikos mokslo autoritetų konkurencija.
Dr. Viktorijos Vaitkevičiūtės pranešime Jėzuitai – pamokslininkai: tarp įmantrumo ir klasikos (Sirvydas, Sarbievijus, Liauksminas), remiantis vienais žinomiausių Lietuvos jėzuitų – Konstantinu Sirvydu, Motiejumi Kazimieru Sarbievijumi ir Žygimantu Liauksminu – bei jų literatūriniu palikimu analizuojamas aiškios, be perdėto puošnumo minties gimimas bei kasdieninio gyvenimo analizės, psichologizavimo, individualizavimo, egzistencijos prasmės paieškų pamoksluose atsiradimas.
Dėl jėzuitų veiklos atsiradusių meno kūrinių likimas glaudžiai susijęs su politinių kolizijų istorija, sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis ir kita. Jėzuitų meninis palikimas aptartas paskutinėje pirmosios konferencijos darbo dienos sesijoje.
Išlikę objektai liudija, kad dauguma Draugijos šventųjų paveikslų, puošusių Lietuvos jėzuitų provincijos namus, kolegijas, bažnyčias sovietmečiu pateko į muziejus, dar kita dalis neišliko iki mūsų dienų ir tik kelias buvusias Jėzaus Draugijos bažnyčias puošia vienuolijos šventųjų paveikslai. Menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė pranešime Jėzuitų šventųjų paveikslai Lietuvos muziejuose aptarė jėzuito ikonografijos bruožus bei, remdamasi naujausiais istoriografiniais tyrinėjimais, palygino Lietuvos muziejuose saugomus jėzuitų šventųjų paveikslus su panašiomis kompozicijomis bei pirmavaizdžiais kitose šalyse. Muziejinių kūrinių siužetai, kompozicijų tipai, jų raiškos pobūdis ir savitumas aptarti jėzuitų ikonografijos raidos kontekste.
Dr. asoc. prof. Kristīne Ogle (Ryga) pranešime Societas Jesu indėlis į Latvijos architektūros palikimą pabrėžė Jėzaus Draugijos ypatumą, kuris ją išskiria iš kitų katalikiškų vienuolijų – atvirumą pasaulietinio gyvenimo procesams ir aktyvų bendradarbiavimą su ordinui nepriklausančiais žmonėmis. Tai lemia jėzuitų meninio palikimo tyrimus, gretinant užsakovo–vykdytojo–naudotojo asmenis. Kiekvienas iš jų galėjo turėti didelę įtaką galutiniam kūrinio rezultatui. Neįmanoma tvirtinti, kad kurio nors konkretaus meno kūrinio autorius yra jėzuitas. Todėl apie Draugijos įtaką Latvijos architektūrai galima kalbėti tik vertinant šių santykių visumą.
Netrukus po Tridento susirinkimo 1569 m. į Lietuvą atvykę jėzuitai čia rado besiskleidžiantį šventojo karalaičio Kazimiero kultą ir tapo aktyviais jo gerbimo tradicijos puoselėtojais. Dr. Sigitos Maslauskaitės pranešime Jėzuitai – šv. Kazimiero kulto propaguotojai aptarta jėzuitų įtaka Lietuvos globėjo gerbimo ir vaizdavimo istorijos plėtrai. Pristatyti Jėzaus draugijos užsakymu sukurti šv. Kazimiero atvaizdai, atskleidžiant jų ikonografinę programą bei išryškinant atvaizdų teologiją.
Antroji konferencijos darbo diena prasidėjo nuo Lietuvos jėzuitams svarbių istorijos šaltinių aptarimo bei jų naujų tyrinėjimų.
Skatindamas jėzuitų veiklos Lietuvoje tyrinėjimus nuoširdžiai savo pagalbą pažadėjo dr. Robert Danieluk SJ (Roma). Pranešėjas yra prof. Pauliaus Rabikausko SJ mokinys. Pranešime Lituanica Jėzaus Draugijos Romos archyve: galimos paieškos ir tyrimų kryptys nurodė svarbiausias galimų tyrinėjimų kryptis, pristatė nuodugnesnių paieškų perspektyvas – Jėzaus Draugijos Romos archyvas (Archivum Romanum Societatis Jezu – ARSI) yra jėzuitų ordino centrinės administracijos archyvas. Jo tikslas – kaupti, tvarkyti bei padaryti prieinamus turtingus XVI–XX a. dokumentų rinkinius. Visi rinkiniai yra inventorizuoti, publikuojami jų katalogai. 2002–2003 m. Krokuvoje išleistas dviejų tomų katalogas Polonica w Archiwum Rzymskim Towarzystwa Jezusowego, kurių pirmasis Polonia ir antrasis Lituania laukia besirengiančių vykti į Romą tyrinėtojų (leidinį galima paskaityti Vilniaus universiteto bibliotekoje).
Dr. Mintauto Čiurinsko pranešimas Kražių jėzuitų Summariola vitae (Nekrologai, 1665–1732) – Lietuvos provincijos jėzuitų kasdienybės ir istorijos veidrodis, skirtas jėzuitų biogramoms, sudarančioms dar mažai ištirtą rankraštinį korpusą, kuris pavadintas Summariola vitae nostrorum in Collegio Crozensi defunctorum (Trumpi mūsiškių, mirusių Kražių kolegijoje, gyvenimo aprašymai). Šis šaltinis, kuriame siekta aprašymo patikimumo, tikslumo, vientisumo ir gražios literatūrinės raiškos, sklandumo ir pagarbos, yra svarbus ne tik jėzuitų, bet ir Lietuvos istorijos tyrinėtojams, antropologams.
Konferencijos dalyviai susidomėję laukė Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto Domininko Burbos pranešimo intriguojančia tema Jėzuitai kaltintojai, jėzuitai kaltinamieji: XVIII a. vidurio Vilniaus pavieto pilies teismo bylų informacija apie Vilniaus jėzuitus. Jame analizuojami Vilniaus pavieto pilies teismo medžiagoje randami teisiniai ginčai, kuriuose dalyvavo Vilniaus jėzuitai gana ramiu Augusto III valdymo laikotarpiu (1734–1763). Vertinant bylų tendencijas, išryškėjo, kad jėzuitų pateiktų kaltinimų ir kaltinimų prieš juos būta vienodai, o patys jėzuitai tiesiogiai nusikaltimuose dalyvaudavo retai. Dažniausiai buvo kaltinami jų tarnai ar valstiečiai. Tokia pati tendencija vyravo ir jėzuitų skunduose. Minėtos bylos iš principo nesiskyrė nuo bendrų to meto bajorijos nusikaltimų tendencijų.
Antroji sesija buvo skirta legendinėms jėzuitų asmenybėms.
Pirmoji pastarųjų – misionierius Andrius Rudamina, 1626 m. atvykęs į Kinijos Fudziano (Fukien) provinciją, kur tik prieš trejus metus pradėta evangelizacija. Tuomet lietuvis stojo į pagalbą italui jėzuitui Julijui Aleni. Būdamas tikras eruditas, A. Rudamina dalyvavo pokalbiuose su vietiniais literatais, atsakė į tikinčiųjų klausimus įvairiomis temomis, tarp kurių buvo ir astronomija – tuo metu išimtinai tik imperatoriaus dvaro privilegija. Propaguodamas mokslo pažangą Rudamina pasižymėjo ypatinga drąsa. 1631 m. mirė palaužtas džiovos. Buvo užrašyta 20 jo pokalbių, kurie buvo drauge su kitais paskelbti 1640 m. publikacijoje Kouduo richao. 2007 m. išleista jos faksimilė ir vertimas į anglų kalbą Diary of Oral Admonitions. Šis naujas šaltinis, lengviau prieinamas tyrinėtojui, atskleidžia ir iš esmės pakeičia jau skelbtą Andriaus Rudaminos pasikalbėjimų su literatais turinį ir apimtį. Pranešime Apie ką kalbėjo Rudamina Kinijoje? naujų žinių pateikė Niujorko universiteto profesorius Romualdas Šviedrys.
Vienas garsiausių visų laikų Lietuvos jėzuitų provincijos narių – Draugijos istorikas, dvasingumo puoselėtojas – Mikalojus Lancicijus. Dr. Liudas Jovaiša pranešime Mikalojus Lancicijus: asmenybė ir atminimas, remdamasis naujais tyrinėjimais, vaizdžiomis citatomis išryškino Lancicijaus asmens savybes, svarbią vietą skirdamas jo atminimui Lietuvoje. Pirmą kartą plačiau buvo aptariamas Lancicijaus memorialinis kambarys Vilniaus jėzuitų kolegijoje.
Ryškius jėzuitų veiklos pėdsakus spaudos istorijoje atskleidė trečiosios sesijos pranešėjai.
Dr. Ritos Urbaitytės pranešimo Lietuvos jėzuitų vaidmuo naujienų perdavimo procese XVIII a. tikslas – atskleisti ir įvertinti jėzuitų vaidmenį kuriantis žiniasklaidos sistemai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII amžiuje. Daugiausia dėmesio jame buvo skiriama Vilniaus akademijos profesoriaus Jono Pošakovskio 1735–1749 m. rengtiems teminiams kalendoriams, Lietuvos jėzuitų provincijos spaustuvėje Varšuvoje 1729–1760 m. leistam savaitraščiui Kuryer Polski ir Vilniaus jėzuitų leistam savaitraščiui Kuryer Litewski.
Tamara Samoiliuk (Minskas) parengė pranešimą Jėzuitų knygų leidyba Baltarusijoje. Baltarusijoje veikė trys jėzuitų spaustuvės. Ankščiausiai buvo įsteigta Pinsko spaustuvė (1729–1746), antroji – Nesvyžiuje, įkurta 1750 m. ir trečioji – prie Polocko jėzuitų kolegijos, įkurta 1787 m. Pastaroji, veikusi iki 1820 m., buvo didžiausia poligrafijos įmonė ne tik Baltarusijoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje.
Paskutinioji sesija buvo skirta Lietuvos jėzuitų vaidmens regionų ir vietovių istorijoje įvertinimui.
Prof. habil. dr. Andrzej Kopiczko (Olštynas) tyrinėjimas – Jėzuitai Varmijos vyskupijoje XVI–XVIII a. Čia jėzuitai, kardinolo Stanislovo Hozijaus kvietimu atvyko 1564 metais. Svarbiausiais jų uždaviniais tapo mokyklinė veikla ir pamokslavimas. Braunsberge jie įsteigė gimnaziją, bajorų bendrabutį, vyskupijos seminariją, naujokyną, popiežiaus alumnatą ir bursą neturtingiems studentams, Rešliuje – gimnaziją ir bendrabutį, Šventaliepėje – muzikos mokyklą. Jėzuitai darė didelę įtaką ugdant dvasinę ir pasaulietinę inteligentiją.
Dr. Rasa Varsackytės pranešime Jėzuitai Kaune 1639–1773 m.: įsikūrimas, veikla ir vaidmuo mieste buvo kalbama apie jėzuitų įsikūrimo Kaune aplinkybes, išryškintos žymiausios Kaune veikusių jėzuitų asmenybės, tokios kaip broliai Albertas, Kazimieras ir Petras Vijūkai-Kojalavičiai, Mikalojus Lancicijus, Tomas Žebrauskas. Aptarta Kauno jėzuitų kolegijos veikla bei ordino išformavimo padariniai Kauno jėzuitų bendruomenei.
Dr. Rūta Kaminska (Ryga) parengė pranešimą Parapijos bažnyčios ir jėzuitų misijos likimas Indricoje, kuriame meno istorijos ir katalikų bažnyčios regioninės istorijos kontekste analizuojamas seniausias išlikęs Rytų Latvijos medinės bažnyčios pastatas –1698 m. pastatyta Indricos katalikų bažnyčia, o Jėzaus Draugijos ir Pliaterių šeimos indėlis iškeliamas kaip sėkmingo vienuolijos ir vietos didikų bendradarbiavimo pavyzdys.
Renginį užbaigė dalyvių diskusijos. Belieka laukti šios konferencijos medžiagos leidinio, atsiliepimų bei vertinimų.
Nuotraukose:
Konferencijoje: Jėzaus Draugijos Generalinio vyresniojo asistentas Adam Żak ir Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): Gyvenimas, veikla, paveldas“ dalyviai
