MOKSLASplius.lt

A. J. Greimo darbai užtikrina jam vietą ateities moksle

Spalio 21–25 d. Vilniuje ir Kaune vyko X tarptautinis muzikos signifikacijos kongresas Prieš ir po muzikos. 1984 m. šiuos kongresus, vykstančius kas dveji ar treji metai, pradėjo rengti prancūzų semiotikos mokyklos pradininkas lietuvis Algirdas Julius Greimas.

Vilniuje ir Kaune vykusio X Kongreso organizatoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Kauno technologijos ir Helsinkio universitetai. Įspūdingas partnerių sąrašas: Tarptautinis semiotikos institutas, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, Suomijos tarpuniversitetinis semiotikos studijų tinklas ir Tarptautinė semiotikos studijų asociacija. Kongreso rėmėjai LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros rėmimo fondas ir Suomijos Respublikos ambasada Lietuvoje.

Kongreso metu buvo surengtas apskritojo stalo renginys, skirtas prof. Eero Tarasti 60-mečiui pažymėti. Jo tema – Iki ir po Eero Tarasti muzikos tyrimų: nuo Greimo iki egzistencinės semiotikos.Prie parodos „Algirdo Greimo vaikystė“ stendų: doc. Darius Kučinskas, prof. Eero Tarasti, prof. Juozas Antanavičius, prof. Karolis Kašponis ir doc. Romaldas Misiukevičius

Prieš kalbindami muzikologą prof. dr. Eero Tarasti pasakysime, kad jis yra Tarptautinio muzikos signifikacijos, kitaip tariant, prasmės projekto direktorius, Helsinkio universiteto Muzikologijos departamento vadovas, Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas. Apie 30 knygų įvairiomis kalbomis ir 350 straipsnių autorius. Lietuvoje vykusiame X tarptautiniame muzikos signifikacijos kongrese Prieš ir po muzikos prof. Eero Tarasti bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslo ir meno prorektorius prof. Juozas Antanavičius buvo kongreso direktoriais.

Kalbiname garbųjį svečią prof. Eero TARASTI.


Man jis buvo geriausias semiotikas

Jeigu teisingai suprantu, tai Jūsų kelias į Lietuvą vedė per prof. Algirdą Julių Greimą? Kad tai buvo gana tiesus kelias, rodo daugelis Lietuvoje vykusių tarptautinių muzikologijos konferencijų. Jose tekdavo Jus matyti kaip pranešėją arba organizatorių.


Taip, prof. Algirdas Julius Greimas buvo mano mokytojas, kai 1971 m. studijavau Paryžiuje. Nors buvau suomis, o profesorius lietuvis, jis mane palankiai sutiko, užsimezgė labai tvirti moksliniai ryšiai, daug metų labai sėkmingai bendradarbiavome.


Ką galite pasakyti apie A. J. Greimo seminarus, kuriuose Jums teko dalyvauti?


Struktūrinei semantikai skirti Greimo seminarai buvo gana sudėtingi, sunkūs, bet labai turiningi ir įdomūs. Įsitikinau, kad Greimas yra vienas geriausių mūsų laikų semiotikų, tad į suomių kalbą išverčiau 1966 m. Greimo parašytą knygą Struktūrinė semantika. Ji buvo išleista 1982 metais.


Vienas geriausių semiotikų, bet ne geriausias?


Man jis buvo geriausias. Mano manymu, tais laikais Europoje jis sukūrė ir ištobulino išsamiausią semiotikos tyrimo struktūrą.


Jūs dirbate muzikologijos tyrinėjimų srityje, o Greimas nebuvo nei muzikas, nei muzikologas. Kaip atsitiko, kad jo pasiūlytas semiotikos tyrimo metodas tapo toks reikšmingas muzikologams? Vadinasi, jis pasaulio muzikologams įdavė svarbų tyrimų įrankį?Algirdo Juliaus Greimo propaguotojas Helsinkio universiteto profesorius Eero Tarasti


Geras klausimas. Manau, kad Greimo pasiūlytas metodas yra universalus, jį galima taikyti ne tik literatūrai, bet ir muzikai. Greimo idėjomis daugiausia remiuosi savo knygoje Muzikinės semiotikos teorija. Ši knyga buvo išleista 1994 m. Indiana University Press leidykloje (JAV).

Kadangi Greimas man tapo sektinu pavyzdžiu, du kartus jį buvau pasikvietęs į Suomiją. Paskutinį kartą jis Suomijoje lankėsi 1983 m., kai vyko III Suomijos semiotikų suvažiavimas. Pasibaigus kongresui, pasikviečiau Greimą į mūsų vasarnamį, profesoriui ten labai patiko, nes Suomijos gamta jam priminė Lietuvą. Greimas ten jautėsi labai natūraliai, po pietų nusiavęs batus vaikščiodavo basas po žolę, aptiko mano mamos kauptą Agatos Kristi kriminalinių romanų kolekciją. Tas angliškai parašytas knygas jis pasiimdavo paskaityti, eidamas pogulio palėpėje.


Solidus mokslininkas, semiotikas, o susigundė detektyvais. Visai kaip paprastas mirtingasis.


Greimas buvo labai mielas žmogus, domėjosi įvairiausiomis gyvenimo sritimis, ne vien mokslu.


Ryšiai su Lietuva

Esate vienas iš tų savo Mokytojui atsidavusių mokinių, atkakliai visame pasaulyje propaguojančių semiotikos dalykus, prie kurių formavimo ištakų stovėjo mūsų tautietis Greimas. Esate ne tik Greimo darbų tęsėjas, bet ir daug nusipelnęs muzikos semiotikos tyrinėjimams. Tą patvirtino ir šis X tarptautinis muzikos signifikacijos kongresas „Prieš ir po muzikos“.


Nemanau, kad esu labiausiai nusipelnęs Greimo darbų tęsėjas. Štai Italijos semiotikos mokslininkai yra tikrieji Greimo sekėjai. Visa itališkoji semiotika grindžiama Greimo mokslu. Ši tyrinėjimų sritis tapo labai populiari Suomijoje, taip pat Pietų Amerikos šalyse – Brazilijoje, Argentinoje, Čilėje.


Tačiau be asmenybių, šio mokslo propaguotojų ar Greimas šiandien būtų toks pat aktualus kaip ir prieš keletą dešimtmečių? Turbūt tik mokiniai ir darbo tęsėjai gali užtikrinti mokslininko darbų ilgalaikiškumą? Vadinasi, užtikrinti šiam mokslui ateitį.


Greimo veikalai tapo tikra semiotikos mokslo klasika, jie išversti į daugelį pasaulio kalbų, tad nemanau, kad Greimas galėtų būti pamirštas. Jo darbai užtikrina jam svarbią vietą ir ateitį pasaulio moksle.


Kokie Jūsų paties ryšiai su Lietuva, mūsų šalies muzikologijos mokslu?


Mano ryšiai su Lietuva dabar išties glaudūs. Suomijoje vadovauju keliems doktorantams iš Lietuvos, taip pat į Lietuvą dažnai atvykstu į muzikai ir muzikologijai skirtus simpoziumus. Mane ypač domina Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – labai įvairiapusis menininkas. Neseniai teko padėti vienam studentui iš Lietuvos – Ramūnui Motiekaičiui – išvažiuoti į Japoniją toliau studijuoti. Visada stengiuosi padėti lietuviams studentams muzikantams. Antai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovė Lina Navickaitė dabar yra mano doktorantė Helsinkio universitete, su ja gerai sutariame, stengiuosi ją palaikyti. Beje, ji parengė ir šiam kongresui skirtą pranešimų tezių knygelę.


Paminėjote Liną Navickaitę, bet ji jau tapo Navickaite-Martinelli, ištekėjo už italų semiotiko Dario Martinelli. Sunku susitaikyti su mintimi, kad Lietuva praranda geriausias nuotakas. Negelbsti ir semiotika.


(Juokiasi.) Tai jau priklauso nuo pačių lietuvaičių, kur jos ištekėjusios norės gyventi. Kad ir kur gyventų, kad ir ką veiktų, tikiuosi, kad lietuviai visada liks tikrais lietuviais.


Priminėte M. K. Čiurlionį. Šiandien tarsi sugretinome šias dvi asmenybes – mokslininką Algirdą Julių Greimą ir menininką, kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Gal šis gretinimas nėra atsitiktinis, bet turi ir gilesnę prasmę?


Tai gana sudėtingas, keblus klausimas. Mes, semiotikai, studijuojame Čiurlionio darbus ir dėl to, kad Europoje šis menininkas dar neužima tos vietos, kurios nusipelno. Semiotikos darbai pasaulyje šiandien gana gerai žinomi, jais remiantis galima sėkmingai analizuoti Čiurlionio darbus. Vadinasi, taip pat propaguoti Čiurlionį. Tą mes ir darome.


Per šias asmenybes pasaulis gali geriau pažinti lietuvišką pasaulėjautą, lietuvio būdą ir kitas mūsų tautai būdingas savybes. Žinoma, jeigu pasauliui visa tai įdomu, nors dėl to galima ir padiskutuoti.


Iš tiesų taip. Kiek pažįstu lietuvius, esate labai ori ir nepriklausoma tauta. Niekas negali lietuviui pasakyti, kaip jis turi galvoti ar elgtis. Kad ir Greimas. Jis buvo labai individualus, savitas mąstytojas. Nors gyveno Prancūzijoje ir buvo laikomas kone tikru prancūzu, bet išsaugojo ir kažką būdingo vien tik lietuviams. Ir tai jį išskyrė iš aplinkos.


Mums, lietuviams, labai įdomūs ir brangūs Jūsų prisiminimai, Jūsų požiūris į Greimą, asmeniniai Jus sieję moksliniai ryšiai. Tik gaila, kad kongreso pertrauka tokia trumpa, o Jūsų buvimo čia grafikas toks įtemptas, ir mes negalime pasikalbėti išsamiau.


Be kitų iškilių Lietuvos asmenybių pažįstu prof. Vytautą Landsbergį. Kai 1991 m. lankiausi Lietuvoje, su profesoriumi susitikti negalėjau. Vis dėlto pakviečiau V. Landsbergį groti Helsinkyje. Įsitikinau, kad jis yra puikus pianistas, o kaip asmenybė – labai ramus ir susitelkęs žmogus.


Ar V. Landsbergis taip pat atitinka tipiško lietuvio įvaizdį, jeigu jau prakalbome apie tai?


Labai tipiškas. Tuo metu, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis atvyko į Suomiją, jį lydėjo asmens sargybinis su ginklu. O pagal Suomijos įstatymus ginklo įsivežti į mūsų šalį nebuvo galima. Laimė, kad mano brolio žmona dirbo Suomijos Parlamente ir labai operatyviai sugebėjo gauti tokį leidimą.

P.S. Tenka apgailestauti, kad interviu liko neišbaigtas: Kongreso organizatoriai pagal numatytą programą pakvietė prof. Eero Tarasti fotografuotis prie parodos Algirdo Greimo vaikystė stendų. Nesifotografuoti prie parodos stendų prof. Eero Tarasti negalėjo, nes juk jis yra tikras šios parodos krikštatėvis, paskatinęs ilgametį buvusį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogą prof. dr. Karolį Rimtautą Kašponį parengti ekspoziciją, nušviečiančią Algirdo Juliaus Greimo (1914–1992) pirmąjį gyvenimo dešimtmetį, susijusį su Kupiškiu. Nuo 2004 m. rugpjūčio ligi šiol parodą Algirdo Greimo vaikystė spėta eksponuoti Druskininkuose, Vilniuje (tris kartus skirtingose vietose), Paryžiuje (Sorbonos universitete ir Suomijos kultūros institute Prancūzijoje bei Mokslo apie žmogų rūmuose), Imatroje ir Helsinkyje (Suomijoje), Maskvoje Lietuvos ambasados patalpose, Kupiškyje ir Kaune. Daugelyje iš šių vietų parodos buvo surengtos būtent prof. Eero Tarasti skatinimu ir iniciatyva. O juk tai – pats tikriausias ir jos kūrėjų propagavimas pasaulyje.


Gediminas Zemlickas


Nuotraukose:

 

Prie parodos „Algirdo Greimo vaikystė“ stendų: doc. Darius Kučinskas, prof. Eero Tarasti, prof. Juozas Antanavičius, prof. Karolis Kašponis ir doc. Romaldas Misiukevičius

Algirdo Juliaus Greimo propaguotojas Helsinkio universiteto profesorius Eero Tarasti