Orchidėjų medžiotojas iš Lietuvos (6)

Šiame 1865 m. rašytame straipsnyje iš savo patirties Varševičius rekomenduoja, kokius augalus galima perkelti iš Pietų Amerikos į Indoneziją. J. Varševičiaus pastangos nukreiptos į tai, kaip sukultūrinti laukinius Pietų Amerikos atogrąžų augalus ir padaryti vertingus ir pelningus auginti. Įdomu, kad straipsnis buvo parašytas Botanikos ir sodininkystės asociacijos tarptautinio kongreso biuletenyje, išspausdintame Amsterdame.

Ne mažiau įdomu, kad mūsų kraštietis pasirašo „Hern J. von Warszewicz“.

Lietuvoje jis buvo Juozapas Varševičius. Patekęs į Vokietiją pasijuto įvairių „von“ apsuptyje, o juk jis pats juk taip pat buvo bajoras. Tad užsienyje jo pavardė pasikeičia dar ir į Josef Ritter von Rawicz Warszewicz.

Kaip prieš pavardę atsirado tas „Ritter“?

Tai reiškia bajoro, riterių luomo asmenį.

Prieš Humbolto pavardę juk nerašoma „Ritter“, pakako prieš pavardę „von“.

Humboltui pakako, o Varševičius prieš pavardę prisegė ir „Ritter“, ir „von“. Tegul niekas neabejoja jo aukšta kilme. Tarp po 1830–1831 m. sukilimo užsienyje atsidūrusių pabėgėlių iš Lietuvos atsirado gan daug „tituluotų“ ar kitaip išskirtinių asmenų. Dar kitoje vietoje, Anglijoje, nurodo savo pavardę kaip Sir J. Warszewicz, Naturaliste.

Panagrinėkime vienintelį žinomą Varševičiaus straipsnį. Ką apie jį galite pasakyti?

Tai trumpas 6 puslapių straipsnis, kuriame Varševičius rekomenduoja introdukuoti 5 ar 6 augalus. Tarp kitų – chininmedis (Cinchona), gydantis nuo maliarijos. Šį augalą labai sunku perkelti į kitas sąlygas, bet britams ir olandams pavyko jį perkelti į savo Tolimųjų Rytų plantacijas. Kitas augalas – Smilax officinalis. Matyt, prireiks botanikų pagalbos, norint apie tuos augalus pasakyti ką nors išsamiau. Dar vienas augalas – Smilax regelii (Sarsaparilla). Kitas iš minėtų augalų – vanilė (Vanilla aromatica).

Man regis, iš tų augalų svarbiausias – chininmedis, gydantis nuo maliarijos. Straipsnyje minimas botanikas dr. Johanas Fridrichas Kločas (Johann Friedrich Klotsch), kuris Varševičiaus iš Pietų Amerikos parsiųsdintus augalus klasifikuodavo ir kai kuriuos yra pavadinęs Varševičiaus vardu. Varševičius gerai nusimanė apie chininmedį. Vieno laiško, rašyto 1852 m. gruodžio 28 d., fragmente jis rašo, kad surado vienuolika chininmedžio veislių. Jis rašo: „Viena veislė atrodo labai vertinga medicininiu požiūriu, nes jos ekstraktu per trumpą laiką išsigydžiau nuo drugio ir skrandžio spazmų, kurie mane labai kamavo. Pririnkau jos žiedų, vaisių ir žievės.“ Laiškas rašytas iš Guancabambos.

Jeigu rastas vienas Varševičiaus mokslinis straipsnis – jis buvo perspausdintas Krokuvoje minint Varševičiaus mirties 60-ąsias metines, – tai kas paneigs, kad galima rasti ir daugiau.

Varševičiui skirtame leidinyje teigiama, kad publicistinė jo veikla minimali. Be kelių sudarytų katalogų jis daugiau nieko nepaliko. Reikėtų ieškoti po 1855 m., kai Varševičius tapo sėsliu Krokuvos botanikos sodo darbuotoju. Iš Krokuvos universiteto bibliotekos parsivežiau Krokuvos botanikos sodo pastato, žvelgiant maždaug iš tos vietos, kur J. Varševičiui buvo pastatytas paminklinis biustas, litografijos kopiją. Įdomu tai, kad šiame pastate anksčiau yra buvusi senoji Krokuvos universiteto astronomijos observatorija. Graviūroje matyti bokštelių liekanos.

Dėl kokių priežasčių astronomijos observatorija buvo iškelta?

Sunku pasakyti. Tuo klausimu nedaug težinau. Krokuvai besiplečiant, observatorija atsidūrė beveik Krokuvos centre. Naktį mieste buvo per daug šviesos, tad observatoriją teko iškelti kitur. Aplink buvusį astronomijos observatorijos pastatą buvo suformuotas botanikos sodas.

J. Varševičiaus pavardė 1864 m. atsiranda ant Krokuvos botanikos sodo katalogo viršelio. Autoriais įvardyti du asmenys: medicinos dr. Ignacijus Rapolas Červiakovskis (Ignacio Rafaelle Czerwiakowski) ir Juozapo Varševičiaus. Pirmasis buvo Krokuvos botanikos sodo direktorius, o J. Varševičius – jo pavaldinys.

Ar tik ne pirmoje mūsų pašnekesio dalyje minėjome I. R. Červiakovskį, užsiminėme ir apie būtinumą ištaisyti lenkų spaudoje pasirodžiusią klaidą, esą, J. Varševičius įsitraukė į 1831 m. sukilimą prieš caro valdžią kartu su dviem savo draugais – I. R. Červiakovskiu ir poetu Vincentu Poliu. Sutarėme, kad tuo metu V. Polis iš tikrųjų buvo Vilniuje, dėstė vokiečių kalbą. O I. R. Červiakovskio Vilniuje nebuvo, tuo metu jis buvo Varšuvoje, dalyvavo sukilime nuo pat jo pradžios, t. y. nuo 1830 m. lapkričio mėn., kai prasidėjo pirmieji sukilėlių mūšiai Lenkijoje su caro kariuomene. 1831 m. sausį I. R. Červiakovskis įsteigė sukilėliams karo ligoninę.

Nieko stebėtino, kadangi jo tėvas – Rapolas Juozapas Červiakovskis (Rafal Joseph Czerwiakowski, 1743–1816) buvo žymus chirurgas, lenkų spaudoje vadinamas lenkų chirurgijos „tėvu“. O kas rašoma I. R. Červiakovskio ir J. Varševičiaus sudarytame Krokuvos botanikos sodo kataloge?

Lotynų kalba gražiai parašyta trumpa šio sodo istorija. Būtina priminti, kodėl tas katalogas buvo sudarytas. Krokuvos universitetas minėjo 500-ąsias įkūrimo metines ir 80 metų jubiliejų, kai buvo įsteigtas botanikos sodas.

Krokuvos ir Vilniaus universitetų botanikos sodai buvo įsteigti maždaug tuo pačiu metu.

Taip ir yra: Krokuvos botanikos sodas įsteigtas 1784 m., o Vilniaus universiteto – 1781 metais. Červiakovskio ir Varševičiaus išleistame kataloge su 560 hibridų paminėta 9470 augalų rūšių (be hibridų 8911).

I. R. Červiakovskio kaip botanikos sodo direktoriaus pavardė kataloge paminėta pirma, o J. Varševičiaus – antra. Vis dėlto didžiausias katalogo sudarymo darbas tikriausiai teko Varševičiui.

Dar pasakysiu, kad prieš kelerius metus Krokuvoje vyko mokslo istorikų suvažiavimas. Jame ir man teko dalyvauti. Iškilminga vakarienė buvo surengta kaip tik šiame Botanikos sodo pastate, kurį dabar aptarinėjame. Dieną prieš pokylį man teko pasivaikščioti po šį sodą. Praėjome pagrindiniu taku, bet tarp medžių pastatyto J. Varševičiaus biusto nepastebėjome. Tuo metu to biusto ir neieškojau, nes Varševičiumi dar nesidomėjau, apie jo veiklą sužinojau vėliau. Tada mūsų žvilgsniai taip ir neužkliuvo ties iš Vilniaus kilusio botaniko skulptūra.

Pamokanti istorija.

Kai antrą kartą praėjusią vasarą jau tikslingai į Krokuvos botanikos sodą atvykome domėtis J. Varševičiaus veiklos pėdsakais, buvome nuvesti į šiltnamį, kuriame prieš daugiau kaip pusantro šimto metų darbavosi mūsų kraštietis. Mus šefavo botanikas dr. Piotras Kiohleris (Piotr Köhler), labai simpatingas jaunas mokslo istorikas.

Atkreipkime dėmesį ir į 1864 m. Krokuvos botanikos sodo planą, kai jame dirbo J. Varševičius. Šiuo metu šis sodas gerokai išsiplėtęs.

Priminkime, kad ir Varševičiaus nuopelnai ypač vertinami dėl to, kad jam 12 metų Krokuvos botanikos sode dirbant, iš provincialaus botanikos sodo – taip vertina patys lenkų publikacijų autoriai – šis sodas virto tikra pažiba tarp Rytų ir Vidurio Europos botanikos sodų. Būtent Varševičius augalų skaičių sode išplėtė beveik iki 10 tūkst. rūšių. Krokuvos botanikas tapo plačiai žinomas tarptautiniu mastu, jį ėmė lankyti žymiausi Europos botanikos sodų sodininkai ir botanikai. Visa tai J. Varševičiaus dėka. Vadinasi, turėjo įgijęs pakankamai solidžią botaniko kvalifikaciją?

Neabejotinai. Berlyno botanikos sodo, kuriame dirbo prieš tai J. Varševičius, bibliotekoje galima buvo įgyti labai gilių, fundamentinių žinių. Svarbiausia, kad Varševičius tomis galimybėmis pasinaudojo. Varševičius skaitė Humboldto kelionės ir augalų aprašymus ir buvo labai gerai pasirengęs ekspedicijai į Ameriką. Man tas žmogus primena kempinę, kuri sugeba į save sugerti visas jam reikalingas žinias. Tuos ketverius metus, kuriuos Berlyno botanikos sode dirbo J. Varševičius, vėjais laiko jis tikrai nešvaistė. Man net kyla mintis, kad laikas keisti požiūrį į savamokslius.

Štai kodėl siūlau prisiminti du savamokslius mokslininkus, kurių vienas labai artimai susijęs su Lietuva – tai Teodoras Grothusas (Theodor Grotthuss), o antrasis – garsusis Maiklas Faradėjus (Michael Faraday). Bent trumpai panagrinėkime jų kelią į mokslą, o tada palyginsime su J. Varševičiaus eituoju keliu. Neabejoju, kad tas palyginimas mūsų akyse labai aukštai pakels J. Varševičiaus mokslinį ir asmenybės autoritetą.

Smarkiai rizikuojame ne tik nutolti nuo pasirinktos temos, bet ir pasijusti kaip tas vėjo ir bangų blaškomas laivas jūroje.

Vis dėlto siūlau surizikuoti.

Tada riziką atidėkime kitam laikraščio numeriui.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Memorialinis paminklas Juozapui Varševičiui Jogailaičių universiteto botanikos sode

Vincento Polio eilėraštis, iškaltas ant šio paminklo

Išlikęs Juozapo Varševičiaus vardu pavadintas augalas marantas Jogailaičių universiteto botanikos sode