Mirė visuomenės veikėja Gražutė Šlapelytė-Sirutienė
2009 m. sausio 5 d. JAV Kalifornijoje mirė visuomenininkė ir neeilinių darbų rėmėja Gražutė Šlapelytė-Sirutienė, sulaukusi garbingo 99 metų amžiaus. G. Šlapelytė-Sirutienė buvo visuomeninė ir lietuvių visuomeninės-kultūrinės veiklos rėmėja Lietuvoje ir JAV. Mokslo Lietuva gavo velionės giminaičio dr. Antano Dunzilos laišką, kuriame pateikta medžiaga remiamasi šiame nekrologe.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, didžiausiu G. Šlapelytės-Sirutienės nuopelnu tapo 1996 m. Vilniuje atidarytas jos tėvų Marijos ir Jurgio Šlapelių vardo namas-muziejus. Ji buvo šio muziejaus steigėja ir fundatorė. Atgavusi senamiestyje nacionalizuotą savo tėvų namą, jį padovanojo Vilniaus miestui ir jame įkūrė savivaldybės žinioje dabar veikiantį muziejų. Po motinos mirties Vilniaus universiteto bibliotekai perleido tėvų sukauptą archyvą ir biblioteką, o Lietuvių kalbos institutui – tėvo per dešimtmečius rinktą medžiagą žodynams.
1927 m. Vilniuje lenkų okupacijos metu G. Šlapelytė-Sirutienė baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją, 1937 m. Stepono Batoro universitete gavo filosofijos ir lenkų bei lietuvių filologijos diplomą. 1932 m. mokytojavo Švenčionių gimnazijoje, o 1933–1937 m. Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos geografiją. Nuo 1939 m. dirbo Lituanistikos institute Kaune ir Vilniuje. 1942 m. Vilniuje ištekėjo už Aloyzo Siručio (1910–1990).
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. atvyko į JAV, tarnavo banke ir dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje. 1950 m. su kitais asmenimis JAV įsteigė Vilniaus krašto lietuvių sąjungą ir aktyviai veikė joje. Vėliau dirbo Čikagos lietuvių kalbos draugijos veikloje, tvarkė draugijos lietuvių kalba rengiamas radijo valandėles, bendradarbiavo periodikoje. Devintojo dešimtmečio pradžioje talkino Broniui Kvikliui, rengiančiam Lietuvos bažnyčių Vilniaus arkivyskupijos du kapitalinius tomus.
LR Prezidentas Valdas Adamkus 2000 m. G. Šlapelytę-Sirutienę apdovanojo 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu, 2000 m. ji yra gavusi Vilniaus garso premiją, dienraščio Draugas fondo garbės narės vardą.
Jos skatinimu ir lėšomis 2000 m. Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido prof. Vlado Žuko knygą Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas. 2004 m. pasirodė jos straipsnių rinkinys Vilnijos atgarsiai. Taip pat M. ir J. Šlapelių sukaupta Vilniaus kultūriniam palikimui reikšminga archyvinė medžiaga G. Šlapelytės-Sirutienės lėšomis dokumentuota kitoje V. Žuko knygoje – Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas, išleistoje 2006 metais.
Tiesiogiai ar per savo įsteigtą fondą Gražutė Sirutis Foundation be muziejaus ir minėtų leidinių G. Šlapelytė-Sirutienė taip pat rėmė lietuvių spaudą JAV ir Europoje, parapijas ir vienuolynus, taip pat Lietuvių bendruomenės JAV veiklą, Bendrąjį Amerikos lietuvių fondą (BALF), Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, Šv. Kazimiero akademiją Romoje ir kitas lietuvių visuomeninės, religinės veiklos sritis.
G. Šlapelytės-Sirutienės nuveikti darbai neleis užgesti šviesiam jos atminimui.
