Per semiotiką suvokti pasaulio visumą (2)
ML. Laikas keičia supratimą, o gal ir ausį bei smegenis? K. R. Kašponis. Neseniai Brazilijoje vyko muzikologų kongresas Tvarka ir chaosas. Kalbėta apie tai, kad kas vienam atrodo tvarka ir toleruotinas dalykas muzikoje, kitam tėra chaosas. ML. Tai, kas vienam yra dodekafonija, kitam – muzikinės tvarkos įsikūnijimas? Nejau viskas slypi tik psichologijoje? D. Kučinskas. Dodekafonija keitė ligi tol vyravusią tvarką muzikoje. Bet ką parodė laikas? Prabėgę metai rodo, kad žmonės (bent dauguma) nepriima dodekafonijos ir į tvarkos vietą jai sunku pretenduoti. Klausytojams sunku aprėpti visumą, apskritai dodekafoninės muzikos „nepriima organizmas“. Kas nėra semiotika K. R. Kašponis. Norėčiau priminti A. J. Greimo pateiktą semiotikos apibrėžimą, kuris daug ką paaiškintų mūsų diskusijoje. Cituoju: „Semiotika tad nėra nei filosofija, nei literatūros teorija, nei lingvistika, nei muzikologija, o visus reikšmės pasaulius apglėbiantis mąstymo būdas. Ji greičiau palygintina su formaliosiomis kalbomis – logika, matematika, ji ieško griežtų formalizavimo metodų.“ (A. J. Greimas, Semiotika, Vilnius, Mintis, 1989, p. 6) Tai reikšmės, prasmės, vertės dalykai. Greimas stengėsi atkreipti dėmesį į svarbiausių reiškinių išryškinimą, nors analizuojama viskas. Svarbiausių reiškinių negalima nustatyti be nesvarbiausiųjų analizės. Analizuojant viskas svarbu.
Semiotikos mokyklų yra didesnių ir mažesnių, bet Paryžiaus arba Greimo semiotikų mokykla yra bene labiausiai išbaigta ir gal autoritetingiausia.
ML. Kad ir kaip aiškiai Greimas formulavo dalyko esmę, daugybė neaiškumų ir diskusijų kyla, kai tik imamasi nagrinėti konkrečius dalykus. K. R. Kašponis. Yra bendroji semiotikos teorija, bet yra ir specialiosios semiotikos: biosemiotika, muzikos semiotika (tyrinėja muzikos prasmingumą), šokio, dailės, medicinos ir daugybė kitų semiotikų. Štai kodėl labai gerai, kad ir semiotikai Kauno technologijos universitete pradėta skirti dėmesio. Pats Greimas teigė, kad tai tėra tik jo mokslinis projektas, o ne išbaigta teorija. ML. Tikriausiai, kiekviena aukštoji mokykla turėtų gvildenti ir plėtoti jai būdingas semiotikos sritis kaip tam tikrą universalų prasmių mokslą. K. R. Kašponis. Po truputį taip ir vyksta. Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, su kuriuo bendrus seminarus kartais rengė ir dailininkai. Šiek tiek semiotikos tyrinėjimams, atrodo, dėmesio skiriama Vytauto Didžiojo universitete. Bet ypatingą dėmesį reikėtų skirti sociosemiotikai, visuomenėje svarbiausių vystymosi reiškinių išryškinimui ir tyrinėjimui. Mūsų visuomenėje vyksta dinamiški procesai ir Lietuvoje jie nepakankamai atpažįstami, prognozuojami, reguliuojami. Tai mąstymo būdas ML. Žodžiu, nėra srities prie kurios nebūtų galima „prikabinti“ tokios patrauklios ir modernybe dvelkiančios sąvokos kaip semiotika. D. Kučinskas. Kyla mintis, kad tai nėra savarankiškos mokslo sritys ar šakos, bet universalus tyrimų metodas. K. R. Kašponis. Ką sako pats Greimas? „Visus reikšmės pasaulius apglėbiantis mąstymo būdas“. ML. Mąstymo būdas yra plačiau už metodą. Grįžkime prie Dariaus pastebėtų Čiurlionio muzikinių kūrinių grafinio vaizdavimo dalykų, kuriuos atidžiau panagrinėjus atsiskleidžia įvairių formų simetriškos struktūros. Ką tai duoda muzikai, kalbu apie atliekamą, t. y. skambančią muziką. D. Kučinskas. Nesiryžčiau vienareikšmiškai atsakyti, ką tai duoda muzikai. Kai muzikantai groja, tai kartais net nežino, kokios struktūros glūdi kūrinių grafiniame užrašyme. ML. Tarsi slypėtų koks „Da Vinčio kodas“, kurio prasmė mums lieka paslaptis. Atsiprašau už asociaciją su Deno Brauno (Den Brown) knyga, kuri toli gražu ne visiems patinka. D. Kučinskas. Dar 1960 m. prof. Vytautas Landsbergis pastebėjo kaip M. K. Čiurlionio muzikiniame kūrinyje, variacijoje, pasikartoja muzikinė temutė, kuri nuo kiekvieno prasidedančio garso pasikartoja vis iš naujo. Tarsi muzikinė tema būtų perkeliama iš vienos vietos į kitą ir pasibaigia paskutinį kartą pagrojus. Grafiniame muzikos kūrinio užrašymo vaizde matome polindromą. Akivaizdžiai sąmoningas dalykas. Įdėta ir abėcėlė. Vietoj natų pamėginau parašyti raides ir ką gavau? Monogramą MKČ (Mikalojaus Konstantino Čiurlionio inicialai).
Gal tai ir nėra labai išskirtinis dalykas, kai iš anksto parengiama forma – ženklų seka, siekiant pagal ją sustatyti prasmingus ženklus ar užrašą.
Vienos Čiurlionio sonatos grafinį vaizdą yra nustatęs prof. V. Landsbergis ir amerikiečių tyrinėtojas Viljamas Vaitas (William White). Metus jis studijavo Lietuvoje, bet toliau Čiurlionio kūrybos netyrinėjo. Analizuojant Čiurlionio muzikines variacijas matyti, kaip grafinis kontūras atitinka kitoje vietoje pateiktų taškų grafines linijas.
Man pačiam įdomiau štai koks dalykas. Čiurlionio Psalmėje ilgą laiką nebuvo pastebėta, kad atitinkamu dažniu kartojasi keli žodžiai. Paaiškėjo, kad tie žodžiai sudaro muzikinę dviejų dalių formą su pakartojimu. Struktūriškai gauname veidrodinę simetriją.
Pasirodo, kad tais pačiais metais Čiurlionis literatūroje, tapyboje ir muzikoje naudojo tą pačią struktūrą. Viskas sumauta ant to paties kūrėjo kurpalio. Tam tikra unifikacija. Man tai susisieja su Umberto Eco universalios kalbos ieškojimu.
Tuos dalykus rasime kompozitoriaus ir dailininko Aleksandro Skriabino (1872–1915) kūryboje, jo garsioje simfoninėje poemoje Prometėjas, kur siekiama perteikti pasaulio vienovės ir visumos pojūtį. Orkestras papildytas fortepijonu, vargonais, bežodžiu choru ir dar šviesos muzikos efektais. Tas pats laikas, kaip ir Čiurlionio gyventasis, tarpusavyje susijusios kūrybinės paieškos.
Bet mes šiame pašnekesyje jau plačiau šokame už X tarptautinio muzikos signifikacijos kongreso Prieš ir po muzikos nagrinėtus dalykus. Visa tai galima suprasti gal ir kaip šalia muzikos esančius dalykus.
K. R. Kašponis. Manau, kad ne tik šalia muzikos, bet ir tapybą bei kitas kūrybos sritis aprėpiantys pažinimo dalykai. Kas pagaliau yra genijus? ML. Vienoje iš „Mažųjų poemų“ Aleksandras Puškinas priešina dieviško talento kibirkšties palytėtąjį Mocartą ir jo antipodą Saljerį. Pirmasis kuria lengvai ir jo muzika lengva, žaisminga, o Saljeris telkiasi racionalius kūrybos principus, bando „algebros skalpeliu išskrosti harmoniją“. Du priešingi kūrybos metodai. D. Kučinskas. O galutinis rezultatas tas pats – muzikos kūrinys. ML. Tačiau Saljeris, nepaisant didelių pastangų, taip ir netapo Mocartu. Bent jau Puškino traktuotėje netapo. D. Kučinskas. Vienam kūrėjui daugiau pastangų tenka įdėti skaičiuojant, o kitam – įsiklausant į save. Bet rezultatas – muzika ir vienu, ir kitu atveju.
Kitas pavyzdys: skaičiuojame kompiuteriu, o fenomenalių gabumų skaičiuotojas atsakymą pateikia kartais greičiau už kompiuterį.
ML. Vienas dalykas yra sudauginti skaičius: viso pasaulio skaičiuotojai gaus tą patį rezultatą. Bet užduokime dviems kompozitoriams tą pačią temą ir tegu jie improvizuoja – bus skirtingi kūriniai. Niekada nebus to paties meninio rezultato. D. Kučinskas. Grįžkime prie Antonijaus Saljerio (Antonio Salieri, 1750–1825). Jis buvo labai geras kompozitorius, bet nebuvo taip vertinamas, kaip Mocartas. Apskritai muzikos ir meno istorijoje yra daug genialių žmonių, bet ne visus vienodai prisimename. Pavyzdžiui, Johanas Sebastianas Bachas po mirties buvo visiškai pamirštas, ir tik kita karta jį vėl atrado ir įvertino.
Čarlesas Rouzenas (Charles Rosen) tvirtina, kad Europoje kas 500 metų pastebima įdomi pulsacija: tendencija į tikslų užrašymą ir tendencija į laisvą minties sklaidą (improvizaciją).
K. R. Kašponis. Panašiai pulsacijomis cituojamas ir Greimas. Ateina penkmetis, kai cituojamas labai dažnai, paskui kelerius metus mažiau cituojamas, paskui vėl iš naujo. Akivaizdus pulsavimas, bet jo priežastis dar neaiškinama. D. Kučinskas. Taigi per muzikos semiotiką ir kitas specifines semiotikos atšakas mėginama suvokti pasaulio visumą. Per pasaulio suvokimą einama į gilesnį žmogaus suvokimą. Tai fundamentiniai siekiai. Muzika yra vienas iš „vamzdelių“, per kuriuos siekiama šių tikslų. Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukose:
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto pedagogas doc. Romaldas Misiukevičius, KTU Garso ir vaizdo menų technologijų katedros vedėjas doc. dr. Darius Kučinskas ir KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. Giedrius Kuprevičius
Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas, Tarptautinio muzikos signifikacijos projekto direktorius, Helsinkio universiteto profesorius Eero Tarasti bendrauja su prof. Karoliu Rimtautu Kašponiu
Muzikologas prof. Jonas Bruveris sveikina kolegą dr. Darių Kučinską pristačius M. K. Čiurlioniui skirtą chronologinį muzikos katalogą
M. K. Čiurlionio grafiniame muzikos kūrinio užrašymo vaizde vietoj natų pamėgęs parašyti raides D. Kučinskas gavo monogramą
