MOKSLASplius.lt

Algirdo Greimo vardo įamžinimas Lietuvoje

Prof. dr. Karolis Rimtautas KAŠPONISParodos „Algirdo Greimo vaikystė“ pristatymo metu KTU Tarptautinių studijų centre: parodos kuratorius doc. Darius Kučinskas (kairėje) ir parodos autorius prof. Karolis Rimtautas Kašponis (dešinėje) su architektais Birute ir Juozu Poniškaičiais, su kuriais aptarti Greimo atminimo įamžinimo Kaune galimi architektūriniai sprendimai

Lietuvoje jau daug nuveikta įamžinant ir garsinant Algirdo Juliaus Greimo vardą. 2007 m. spalio 12 d. Kupiškyje pristatyta iš viešnagių užsienio šalyse (Prancūzijoje, Suomijoje, Rusijoje) sugrįžusi ilgai laukta ekspozicija Algirdo Greimo vaikystė. Ekspozicijos atidarymas vyko drauge su atminimo lentos Algirdui Greimui atidengimu ant namo Vytauto g. 28, kuriame 1923–1925 m. jis gyveno. Kupiškio etnografijos muziejuje prie parodos stendų vyko A. J. Greimo 90-ųjų gimimo metinių minėjimas. Šis pavykęs kupiškėnų renginys (jis detaliai aprašytas Mokslo Lietuvoje, 2007 m. Nr. 19(375) mus paskatino eksponuoti parodą tose vietose, kuriose gyveno ir mokėsi Greimas. Taip siūlome ir vietos kultūros darbuotojams drauge įamžinti A. J. Greimo vardą. Šią mintį parėmė Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas prof. Eero Tarasti. Jis prašė informuoti apie renginius, nes jam svarbu viskas, kas susiję su A. J. Greimu. Jį E. Tarasti vadina „didžiuoju lietuvių filosofu“.

Greimo vardo įamžinimo ir ekspozicijos organizaciniams darbams pakviečiau Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Garso ir vaizdo menų technologijų katedros vedėją, humanitarinių mokslų (menotyra, muzikologija) daktarą, docentą Darių Kučinską. Nuo pat ekspozicijos parengimo pradžios jis yra jos kuratorius. Taip pat būti kuratoriumi pakviečiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto docentą, choro dirigentą Romaldą Misiukevičių.

Mes telkiame mokslininkus, menininkus, visuomenininkus ir kultūros veikėjus, rengiame dokumentus, teikiame siūlymus dėl A. J. Greimo vardo įamžinimo Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje ir Kunigiškiuose. Jau kai ką ir nuveikėme.

Kaune organizavome miesto inteligentijos kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybės tarybą dėl A. J. Greimo vardo įamžinimo darbų. Savivaldybės darbuotojai siūlo A. J. Greimui ir kitiems žymiems žmonėms projektuoti bendrą atminimo lentą, jau pavadino gatvę A. J. Greimo vardu ir siūlys jo kapą Petrašiūnų kapinėse įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Šiuo metu Kaune, Laisvės alėjoje, yra skulptūra mažosios scenos dainininkui Danieliui Dolskiui, dabar televizijos laidoje Mūsų dienos kaip šventė propaguojama paminklo statyba mažosios scenos dainininkui Antanui Šabaniauskui. Tai skatina ieškoti architektūrinių galimybių A. J. Greimo vardą įamžinti Kaune, tad šiuo klausimu kalbamės su kompetentingais žmonėmis.Kupiškyje atidarant parodą „Algirdo Greimo vaikystė“

Paroda Algirdo Greimo vaikystė Kauno technologijos universitete Tarptautinių studijų centre (A. Mickevičiaus g. 37) buvo eksponuota 2008 m. lapkričio 7–28 dienomis. Ekspozicijos atidaryme 2008 m. lapkričio 7 d. doc. dr. Darius Kučinskas skaitė pranešimą Algirdas J. Greimas ir semiotika, kuriame apžvelgė A. J. Greimo gyvenimo kelią ir svarbiausias darbų ypatybes. Šių eilučių autorius skaitė trumpą pranešimą Algirdo J. Greimo vaikystė ir jaunystė Lietuvoje, kuriame buvo išdėstyta medžiaga, pateikta X tarptautiniame muzikos prasmės kongrese (2008 m. spalio 25 d.), vykusiame šiuose rūmuose. Šio pranešimo svarbiausia mintis, kad Algirdo Juliaus Greimo biografijoje studijų Vytauto Didžiojo universitete Kaune laikotarpis yra reikšmingiausias iš visų mokymosi tarpsnių. Išklausytas logikos kursas pas prof. Vosylių Sezemaną ir statistikos pratybos, kurias vedė ekonomistas dr. Jonas Bučas, turėjo didelę įtaką A. J. Greimo semiotikos mokslo grindimui.

1936 m. iš trečiojo kurso A. J. Greimas buvo pasiųstas į Grenoblio universitetą studijuoti prancūzų kalbos, dialektologijos. Apie Grenoblio miestą, jo įžymybes, kultūrą, mokslą ir meną papasakojo iš Lietuvos kilusi Grenoblio mero žmona ponia Marie Destot, viešėjusi Kauno technologijos universitete.

Prie parodos stendų vyko svarbūs susitikimai ir derybos su kauniečiais dėl tolesnių A. J. Greimo vardo įamžinimo darbų Kaune.

2009 m. parodą ketinama eksponuoti Šiauliuose, Marijampolėje ir Kunigiškiuose (netoli Svėdasų). Vyko ir tebevyksta derybos, organizaciniai darbai, pateikta būtinoji dokumentinė medžiaga apie A. J. Greimo gyvenimą minėtose vietose.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sudaryta atitinkama komisija pritarė rašytojo, literatūros almanacho Varpai vyriausiojo redaktoriaus Leono Peleckio-Kaktavičiaus siūlymui prie Didždvario gimnazijos pastato fasado įrengti A. J. Greimo atminimo įamžinimo lentą.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, kurią baigė A. J. Greimas, muziejaus vadovo mokytojo Vinco Peckaus siūlymu, A. J. Greimo pavardę ketinama įrašyti į atminimo lentą, esančią gimnazijos pastato fasade, greta J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, J. Jablonskio, V. Mykolaičio-Putino pavardžių, kurie taip pat yra baigę šią gimnaziją.

Dabar vyksta derybos su Kunigiškių ir Anykščių rajono savivaldybės kultūros darbuotojais.

Pabrėžtina, kad ekspozicijos Algirdo Greimo vaikystė vienas iš stendų yra parengtas remiantis A. J. Greimo ir S. Žuko knyga Lietuva Pabaltijy, kurioje atsispindi Lietuvos ilgo laikotarpio istorijos ir kultūros bruožai, todėl paroda yra reikšminga ir švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

 

 


Nuotraukose:

 

Parodos „Algirdo Greimo vaikystė“ pristatymo metu KTU Tarptautinių studijų centre: parodos kuratorius doc. Darius Kučinskas (kairėje) ir parodos autorius prof. Karolis Rimtautas Kašponis (dešinėje) su architektais Birute ir Juozu Poniškaičiais, su kuriais aptarti Greimo atminimo įamžinimo Kaune galimi architektūriniai sprendimai

Kupiškyje atidarant parodą „Algirdo Greimo vaikystė“