Ar viską padarome?
Gerbiamasis Redaktoriau, džiaugiuosi Jūsų Mokslo Lietuvos leidiniu ir linkiu didelės sėkmės, daug autorių ir dar daugiau skaitytojų. Ir, žinoma, geriausios sveikatos.
Gyvenant Čikagoje ir Pasaulio lietuvių centre (Lemonte) teko susitikti ir susidraugauti su nuostabia lietuvaite Jūrate Statkute-De Rosales, kuri, būdama viena geriausių ispanų, lotynų, graikų, prancūzų kalbų žinovė – specialistė, pakėlė senuosius istorinius raštus bei archyvus Ispanijoje, ir juose rado didelius lobius apie mūsų tautos praeitį. Parašė kelias istorines knygas ispanų kalba Apie Gotus ir baltus. Šia knyga (išleisti net keturi pakartotini leidiniai) labai susidomėjo ispanakalbiai istorikai Ispanijoje ir Pietų Amerikoje, knyga aptariama ir mokslinėse konferencijose. Prieš porą metų šią knygą į anglų kalbą išvertė Vydūno Fondas PLC Lemonte. Ne per seniausiai Jūratė Statkutė- De Rosales išleido dar vieną lietuvių kalba parašytą knygą Didžioji apgavystė apie Baltų vardo priklijavimo mums – lietuviams – gudams, godams, gothams. Mane domina, ar Jūsų laikraštyje buvo nors kokia informacija apie šią darbščiąją žurnalistę – istorikę, apie jos darbus lietuvių tautos istorijos labui. Mes visi lietuviai negalime sutikti, kad čia, prie Baltijos, atsiradome tik tūkstantmečio pradžioje. Mes privalome ieškoti savo senosios – seniausios istorijos, ir džiaugtis, jeigu atsiranda daugiau kalbų mokančių tautiečių, kurie kitų tautų istoriniuose šaltiniuose ir metraščiuose randa pagrįstą informaciją apie mus, mūsų šalį, jų pėdsakus kitose šalyse.
Šiemet švenčiame Lietuvos tūkstantmetį. Tačiau pasirengimas šventei nublanksta prieš 1930 m. vykusių Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių šventimą.
Tiesa, tuometinę kaimiečių lietuvių tautą buvo kur kas lengviau mobilizuoti patriotizmui ir savo protėvių, didvyrių pagerbimui, nei dabartinius, lyg ir išsilavinusius verslininkus ar artistus – seimūnus, Prezidento skatinamus skubėti į pasaulinę pilietinę visuomenę, bet ne būti amžiams lietuviais – patriotais. Amerikoje juodaodžiai gražiau pažymėjo savo pirmojo juodaodžio tapimą prezidentu, negu mes – lietuviai, švęsime savąjį tautos ir valstybės tūkstantmetį.
Nėra jokių suvenyrų, nebus jokių rimtesnių renginių ištisus metus, tik smogiamasis renginys liepos pradžioje. Tačiau, kai nėra reklamos, to pasirengimo ir nesijaučia, tai ir į renginį nedaug tautiečių iš užsienio rengiasi vykti į Lietuvą.
Prieš Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginius ir tuomet norėčiau pradėti pokalbį su mokslininkais, kurie jau dabar galėtų pasendinti mūsų tautos istoriją ne ketvirtadaliu tūkstantmečio, bet keliais tūkstančiais metų. Žinoma, jei sutiktumėte vystyti šią temą.
Jei sutiktumėte, su malonumu norėčiau pradėti diskusijas su Jūrate Statkute-De Rosales, o vėliau su kitais ne istorikais, bet parašiusiais lyg ir „fantastinių“ knygų apie lietuvių seniausiąsias istorijas. Rašau kabutėse, nes sovietmečio auklėtiniai istorikai-akademikai ir negerbdami daugiau kalbų mokančių lietuvių tautos istorijos tyrinėtojų, vadina juos nepagarbiomis pravardėmis. O man gėda už juos, nes vargu ar jie daugiau įdėjo energijos ir žinių, ar surado daugiau istorinių faktų apie mūsų tautą, negu tie ne istorikai, bet pasišventę lietuvybei ir jos istorijai.
Lauksiu Jūsų atsakymo
Algirdas Juozas Vitkauskas
Algirdas Juozas Vitkauskas, Draugo dienraščio korespondentas, dirbęs LTV jaunimo laidų redaktoriumi ir vedėju, redagavęs Tarybinėje Klaipėdoje sporto skyrių, bendravęs su Jaunimo gretomis, Švyturiu, kitais respublikiniais laikraščiais sporto ir jaunimo klausimais. A. J. Vitkauskas pradėjo ir kurį laiką vedė TV laida Drąsūs, stiprūs, vikrūs.
