MOKSLASplius.lt

Apie „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ devintąjį tomą

Viktoras Alekna

Jau pirmasis Visuotinės lietuvių enciklopedijos (toliau – VLE) tomas man sukėlė abejonių. Parašiau apie šias savo abejones bei pastebėjimus. Antrasis VLE tomas man vėl sukėlė panašių abejonių, todėl šį tą parašiau ir apie antrąjį tomą. Paskui dviejų tomų pastabų nerašiau, o penktasis tomas ir vėl pajudino mano ranką. Šeštas, septintas ir aštuntas tomas, nors juos taip pat sklaidžiau, nepaskatino išsakyti savo nuomonę, o devintas tomas vėl pakėlė ranką rašyti pirmiausia todėl, kad jis buvo išleistas šių metų kovo mėn., o aš jį gavau tik rugsėjį.

Devintasis tomas „nuskriaudė“ ne tik mane, bet ir beveik tūkstantį Visuotinės lietuvių enciklopedijos prenumeratorių, užsisakiusių šį tomą Vilniaus centriniame knygyne Gedimino gatvėje.

 Bet apie „skriaudą“ nerašysiu, o mintis parašyti kilo todėl, kad ir devintąjį tomą vartydamas nepastebėjau jokios enciklopedijos pažangos ar skirtumo, palyginti su tomais, apie kuriuos buvau rašęs anksčiau, o mano pastabas buvo išspausdinusi Mokslo Lietuva – enciklopedijų lygio laikraštis.

Pirmiausia kilo mintis sužinoti, kas yra knyga, kuri vadinama enciklopedija.

Penktajame VLE tome, jo 500 p., parašyta, kad „Enciklopedija, inform. leidinys, kuriame pateikiama įvairių ar kai kurių mokslo bei visuom. gyvenimo sričių svarb. žinių visuma“. Šiame sakinyje pilna ir kalbos klaidų, ir tiek trumpinimų, kad teiginį galima visaip suprasti. Gal nenurodyti tų klaidų? Vis dėlto kiekvienas bent šešias ar septynias klases baigęs mokinys gali paklausti: kodėl po žodžio enciklopedija parašytas kablelis? Ką reiškia žodis inform.? Kaip suprasti žodį visuom.? Visuomenės, visuomenininko, visuomeniško, visuomet, visuomio? Koks skirtumas tarp žodžių universaliąsias arba bendrąsias ir kam tarp šių žodžių reikia kablelio? (501 p.)

 

Daug kas žodį enciklopedija aiškina ne visai taip, kaip jis aptartas penktajame enciklopedijos tome. Štai Tarptautinių žodžių žodyne, išleistame 2001 m., 206 p., rašoma, kad „Enciklopedija – 1. mokslinis informacinis leidinys, kuriame abėcėlės ar temų tvarka pateikiama visų ar kai kurių mokslo ir praktikos sričių svarbiausių žinių visuma; 2. psn. (pasenęs) Susisteminta kai kurių mokslo sričių apžvalga.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, išleisto 2001 m., 156 p. sakoma: „Enciklopedija (1) – mokslinis informacinis leidinys, kuriame žinių santrauka išdėstyta abėcėlės ar temų tvarka“.

Tarptautinių žodžių žodyno, išleisto 1936 m., 260 p., rašoma: „Enciklopedija (gr.) – veikalas, kur abėcėlės tvarka sistematiškai surašytos, išdėstytos visos mokslo ar kurios nors mokslo šakos ar meno žinios“. Lietuvių kalbos žodyne, II t., 1133 p., rašoma: „Enciklopedija – žodyniškai sudarytas sistemiškas visų mokslų ar kurios mokslo srities veikalas“.

Iš išvardytų teiginių matyti, kad jie visi tikslūs, nors šiek tiek ir skiriasi.

Baigiant šia tema kalbėti, dar reikia pasakyti, kad minėtame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamas tik žodis enciklopedistas, nepaminima, kad kai kur kitur vartojamas ir žodis enciklopedininkas. Kuo jie skiriasi? Pirmasis žodis – visas graikų kalbos, tik galūnė lietuviška; antrasis turi ir lietuvišką priesagą. Todėl manau, kad geriau vartoti lietuviškesnį žodį enciklopedininkas...

Po išsamaus žodžio enciklopedija apibūdinimo tuojau pateikiami žodžiai enciklopedininkai, enciklopedistai (501 p.). Kadangi tarp šių žodžių yra kablelis, kai kas gali pamanyti, kad šie žodžiai reiškia skirtingus veikėjus. Juk būtų visai aišku, jei tarp tų žodžių būtų padėtas brūkšnys.

Šios kelios mano pastabos sakyte sako, kad tokie ir panašūs gana dažnai pasitaikantys žodžių trumpinimai nelabai įgudusiam skaitytojui gali sukelti sunkumų suprasti, ką nori pasakyti enciklopedijos rašinio autorius.

Straipsnyje Enciklopedininkai, enciklopedistai (V t. 522 p.) enciklopedininkais vadinami tik XVIII a. prancūzų mokslo žmonės Deni Didro, Žanas Dalamberas, Volteras, Žanas Žakas Ruso ir kiti, kurie savo mokslo veikalu mėgino aptarti tikrovės visumą. O kas tada Aristotelis, kuris sugebėjo savo mokslo darbais aptarti visą savo laikų pasaulio visumą? Ar ne toks pat buvo šventas Augustinas, gyvenęs 345–430 m.? Kas buvo šventas Tomas Akvinietis, gyvenęs 1225–1274 m.? Jie savo mokslo darbais sugebėjo parašyti apie visą to meto pasaulio supratimo visumą.

Kas yra enciklopedininkas ar enciklopedistas Visuotinės lietuvių enciklopedijos penktajame tome nepaaiškinama, nors ir kalbama, kaip jau minėjau, apie prancūzų enciklopedininkus ar enciklopedistus. Tas paaiškinimas paliekamas kalbos žodynininkams. Iš tikrųjų kalbos žodynininkai savo parengtuose žodynuose ir aiškina abu žodžius – enciklopedininką ir enciklopedistą.

Jau nemažai kalbėta apie anksčiau išleistų enciklopedijos tomų turinį. Vis dėlto turiu prisipažinti, kad išsamiau paskaitinėjau būtent naujausią – devintąjį – tomą. Todėl apie jį galiu pasakyti tą patį, ką sakiau ir apie pirmuosius tomus.